- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 1-485-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01503-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą:
jis 2012 m. gegužės 29 d., apie 15.30 val., būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo žodžiais savo mamą K. P. ir priėjęs prie jos, sėdinčios ant suoliuko, tyčia spyrė jai vieną kartą koja, pataikydamas į dešinį kelią, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. P. kraujosruvą dešiniame kelyje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajai nuo smūgio nukritus ant žemės, tyčia sudavė vieną smūgį ranka į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. paiškino, kad kaltu neprisipažįsta, gyvena su mama ir nesupranta, kame reikalas.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti kaltinamojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
2012 m. gegužės 30 d. apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad jis kartu su mama K. P. ir sugyventine gyvena dviejų kambarių namo dalyje (duomenys neskelbtini). Su sugyventine gyvena apie 15-16 metų. Jis mamos niekada nemušė, gal kada pasakė grubesnį žodį, bet niekada negrasino užmušti. Išvakarėse jis mamos nemušė, užmušti negrasino. Kodėl mama, sako, kad jis ją mušė, paaiškinti negali. Kartais pas juos į namus užsuka apylinkės inspektorius, bet policija nebuvo kviesta. Apylinkės inspektorius šiaip užvažiuoja, važinėdamas po apylinkes. Jis yra kelis kartus gulėjęs psichiatrijos ligoninėje dėl galvos traumos. Alkoholio išgeria per šventes (b. l. 34). 2012 m. spalio 22 d. apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad 2012 m. gegužės 29 d. jis savo mamos nemušė. Jis nežino, bet gal kai buvo girtas ir sudavė, bet nieko neprisimena ir paaiškinti negali. Taip pat neprisimena, ar yra kada mušęs mamą. Mano, kad mamos niekada nemušė. Apie policijos kvietimus į jų namus nieko paaiškinti negali. Jis policijos nekviečia. Pas juo skartais užvažiuoja apylinkės inspektorius, pasižiūri, kaip gyvena ir išvažiuoja. Ar apylinkės inspektorius kalbėjo su juo apie tai, kad jis skriaudžia mamą, nieko pasakyti negali, nežino, neprisimena (b. l. 38).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. P. parodė, kad įvykio dieną ji sėdėjo kieme, V. P. pjaustė malkas, o jo sugyventinė su drauge stovėjo kieme. Po to V. P. kartu su sugyventine J. nuėjo namo, paskui V. P. vėl atbėgo ir jai sudavė koja į kelį, ji ant sūnaus supyko, pranešė įgaliotiniui, vakare policija sūnų išsivežė. P. V. į namus atvežė įgaliotinis. Po sūnaus spyrio į kelį ji jautė skausmą. Sūnus jai sudavė tuomet, kai ji sėdėjo ant suoliuko. Prisimena, kad ji sėdėjo ant suoliuko, po to nugriuvo. Sūnus į krūtinę jai netrenkė, nors jos atmintis bloga.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. Š. parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo ir nukentėjusiosios dukra. Jos mama ir brolis gyvena kartu. Prieš kažkiek metų brolis į namus atsivedė moterį, kuri neturi nei paso, nei buto, nei darbo, nei sąžinės ir gyvena iš jos mamos pinigų. Ji yra girdėjusi, kad jos brolis muša mamą. Ji yra mačiusi ant mamos mėlynes, bet kas jas padarė, nežino, nors tai padarė greičiausiai brolis. Mamai jos brolio gaila ir ji visą laiką tai slepia. Brolis alkoholį vartoja seniai, būna, kad prisigeria iki visiško neadekvatumo. Pastoviai būna, kad mama ieško sau vietos, kur pasislėpti, kuomet negali ištverti jos brolio. Apie mėlynes ant mamos kūno jai pasakojo mamos sesuo. Ji ir pati matė tas mėlynes, kuomet prausė mamą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. B. parodė, kad jis yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynas. Nukentėjusioji dažnai ateina ir skundžiasi, kad ją muša, buvo vienas kartas, kai atėjus K. P. jis iškvietė policiją. Nukentėjusioji pasakė, kad ją muša, bet po to pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis nori pasodinti jos sūnų. Po sumušimo jis buvo nuvežęs nukentėjusiąją pas dukrą. Jis nenori kištis į jų santykius, tik žino, kad nukentėjusioji buvo pas jį atėjusi ir prašė iškviesti policiją.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. Z. parodė, kad ji puikiai prisimena įvykį. Nukentėjusioji sėdėjo ant suoliuko, V. P. jai sudavė vieną kartą koja, nukentėjusioji nukrito nuo suoliuko. Ji nukentėjusiąją pakėlė, buvo iškviesta policija, kuri V. išvežė į areštinę. Kitą dieną juos iškvietė tyrėjas, davė K. P. siuntimą į ekspertizę. Kaltinamasis mamai trenkė koja į kelią. Ji taip pat prisimena vieną V. P. smūgį nukentėjusiajai į krūtinę. Praėjo daug laiko, tai buvo apie 16 val. dienos. Ji dažnai išskiria kaltinamąjį su mama. Kaltinamasis yra priklausomas nuo alkoholio, ji taip pat yra priklausoma. Kaltinamasis geria, kai yra pinigų ir pasitaiko proga, bet jis neturi sveikatos, jam nereikia daug išgerti. Kaltinamajam išgėrus prasideda atminties praradimai. Ji negali pasakyti, kad kaltinamasis kiekvieną kartą, kai išgeria, būna agresyvus. Tai priklauso nuo nuotaikos.
Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2012 m. spalio 22 d. apklausos metu liudytojas J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Panerių policijos nuovadoje vyresniuoju tyrėju. Jo aptarnaujamoje teritorijoje gyvena V. P. ir jo mama K. P.. Minėtą šeimą jis gerai žino kaip probleminę, kurioje dažnai sūnus V. P. smurtauja prieš savo mamą K. P.. Seniau jis yra tyręs ne vieną K. P. pareiškimą ir pranešimus dėl smurto atvejų. Taip pat ne kartą yra pravedęs V. P. profilaktinį pokalbį dėl jo netinkamo elgesio. V. P. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Iškvietimai į minėtą šeimą dažni. Vieną kartą seniau buvo sumušęs mamą metaliniu strypu, bet ji pareiškimo nerašė. Kiek jam žinoma, jis mamą terorizuoja reikalaudamas pinigų alkoholiui. Policija kviečiama pas juos dažnai. Dažnai policiją kviečia ir šios šeimos kaimynai, išgirdę triukšmą. Kada paskutinį kartą buvo šioje šeimoje, tiksliai pasakyti negali, nes į šią šeimą iškvietimai labai dažni (b. l. 16).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 6 d. specialisto išvados Nr. G 1309/12 (01) matyti, kad K. P. padaryta kraujosruva dešiniame kelyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-05-29), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 11-12).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtino kaltinamajam V. P. pareikštą kaltinimą. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau ši jo pozicija vertintina kritiškai, kadangi nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios K. P. ir tiesioginės įvykio liudytojos J. Z. parodymais, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, netiesiogiai – liudytojų J. D. ir J. B. parodymai. Ta aplinkybė, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. P. nurodė, kad jai kaltinamasis spyrė vieną kartą, bet ji neprisimena kaltinamojo suduoto smūgio jai į krūtinę, neteikia pagrindo šią aplinkybę pašalinti iš kaltinimo, kadangi apie šį kaltinamojo atliktą smūgį parodė tiek liudytoja J. Z., tiek ir, ikiteisminio tyrimo metu, pati nukentėjusioji K. P.. Todėl teismas laiko, kad pareikštas kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi. Kaltinamojo V. P. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, registruotas darbo biržoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam V. P. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu. Į bausmės laiką įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. gegužės 29 d. 16.25 val. iki 2012 m. gegužės 31 d. 13.15 val. (dvi dienas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.