Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. Z.) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. Z.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. Z.) laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo G. Z.) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, M. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Z. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą savo mažamečiui broliui G. Z., taip padarydamas nukentėjusiajam G. Z. kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį savo seseriai V. Z., taip padarydamas nukentėjusiajai V. Z. kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia du kartus delnu sudavė į veido sritį savo motinai J. Z., tuo nukentėjusiajai J. Z. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą savo mažamečiui broliui G. Z., tuo nukentėjusiajam G. Z. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, grasino nužudyti savo motiną J. Z., seserį V. Z. ir mažametį brolį G. Z., sakydamas, kad ,,kai jį paleis iš areštinės, pakas po žeme“, tuo nukentėjusiesiems J. Z., V. Z. ir G. Z. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis M. Z. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad M. Z. padarė penkis nesunkius tyčinius nusikaltimus ir jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. Z. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pirmosios instancijos tesimas M. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš bylos matyti, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, jos nėra deklaravęs, nuo 2009-11-10 niekur oficialiai nedirbo, nuo 2016-03-03 nebuvo registruotas darbo biržoje, 2017-05-05 baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, kurias padarė savo artimųjų atžvilgiu. Pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Z. taip pat nuteistas už smurtavimą tų pačių artimųjų atžvilgiu. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad jam net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus metams po to, kai pasibaigė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendžiu M. Z. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nusikalstamas veikas, padarytas 2017 m. sausio mėnesį. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – įpareigojimą nesilankyti mažamečio brolio G. Z. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo – atvykdamas į brolio G. Z. gyvenamąją vietą ir vėl sukeldamas jam fizinį skausmą. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių, net tris kartus taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nepadarė, ir po jam taikytų poveikio priemonių darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad M. Z. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog M. Z. turi mažametę dukrą, kuriai šiuo metu yra paskirta laikina globa, kad jis yra sutaręs su ūkininku iš Telšių dėl jo įdarbinimo. Tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje pasisakė apie tai, kad M. Z. turi mažametę dukrą – „vaiko turėjimas M. Z. nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo <...>“, „<...> kad jis turi dukrą, nelengvina jo padėties“. Be to, iš bylos matyti, kad M. Z. mažametei dukrai Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta laikina globa (2 t. 41, 126 b. l.) ir iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2017-09-19 rašto nuteistajam matyti, kad norėdamas susigrąžinti dukrą M. Z. turi įvykdyti įsipareigojimus – susirasti gyvenamąjį būstą, darbą, turėti nuolatines pajamas, pagal galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo, bendrauti su ja (2 t. 126 b. l.). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog M. Z. iki jo sulaikymo ir suėmimo būtų susiradęs oficialų darbą pas ūkininką Telšiuose, kaip teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra, ir tokių duomenų nepateikė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme. Duomenų, kad M. Z. bendrautų su dukra, taip pat nėra. Be to, pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis parodė, kad jo dukra rūpinosi jo motina (2 t. 154 b. l.). Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – mažametės dukters turėjimas ar susitarimas dėl darbo – nėra pagrindas nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Z. gynėjo advokato P. Simėno apeliacinį skundą atmesti.