Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2449-917/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
1-2449-917/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00615-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
I. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2449-917/2014Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00615-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-10-16 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2014-04-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos kodekso 284 str. 1 d. - 6 mėn. viešųjų darbų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. M. 2014-05-08 apie 18.00 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė motinai V. K. į dešinį petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)140 str. 2 d..

Be to tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, po smūgio sudavimo motinai V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė broliui V. B. į dešinę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, Tokiais veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d..

Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 5 - 6 metus gyvena kartu su savo mama V. K. jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jų namo esančiame ūkiniame pastate gyvena jo brolis V. B.. 2014 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val. motinos namuose, savo kambaryje, vienas gėrė alų. Išgėrė keturis butelius alaus. Buvo apgirtęs, todėl nuėjo miegoti. Apie 18.00 val. jis nuėjo į virtuvę, kur virtuvėje pamatė stovinčią savo motiną V. K.. Ji jam pradėjo priekaištauti, kad jis niekur nedirba, nesaikingai vartoja alkoholį. Tada jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie jos pradėjo ją stumdyti, savo dešinės rankos delnu trenkė motinai į dešinį petį. Tuo metu į virtuvę atėjo jo brolis V. B. ir bandė užstoti motiną, atsistodamas tarp jųdviejų. Jo brolis jį rankomis stūmė iš virtuvės. Tada jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį broliui į veidą ir išėjo į savo kambarį, kuriame užsidarė. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, savo motinos ir brolio atsiprašė (b. l. 27, 32).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 8 d., apie 18.00 val., į virtuvę atėjo neblaivus jos sūnus I. M.. Ji jam papriekaištavo, kad jis niekur nedirba, nesaikingai vartoja alkoholį. Tada sūnus išplūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasindamas ją sumušti, priėjo prie jos, ėmė ją stumdyti ir dešinės rankos delnu trenkė jai į dešinį petį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tuo metu į virtuvę atėjo kitas jos sūnus V. B. ir bandė ją užstoti, atsistodamas tarp jųdviejų. Paskui V. B. pradėjo rankomis stumti I. M. iš virtuvės. Tada I. M. rankos kumščiu sudavė V. B. į veido sritį, po ko V. B. nukrito ant grindų ir užsiėmė už veido. I. M. išėjo į savo kambarį ir užsidarė. V. B. ties akimi atsirado didelė kraujosruva su guzu. Buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai I. M. sulaikė ir išsivežė. Ji dėl savo patirto skausmo į medikus nesikreipė, kadangi jai sužalojimai nebuvo nepadaryti. Civilinio ieškinio nukentėjusioji V. K. byloje nereiškia (b. l. 4, 14 – 15).

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 8 d., apie 18.00 val., būdamas kieme, išgirdo, kad virtuvėje triukšmaujama, kad jo brolis I. M. šūkauja ant motinos V. K.. Atbėgęs į virtuvę pamatė, kad jos brolis I. M., būdamas girtas ir agresyviai nusiteikęs, plūsta motiną įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada jis atsistojo tarp jųdviejų ir rankomis bandė brolį išstumti iš virtuvės, dėl ko I. M. sudavė kumščiu jam į dešinę akį. Nuo smūgio jis pargriuvo ant grindų ir rankomis užsidengė veidą. Jis juto labai didelį skausmą savo dešinės akies srityje. Dėl brolio elgesio buvo iškviesta policija. Dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė, kadangi jo dešinės akies sritis buvo tik ištinusi, tačiau matyti jis galėjo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 18).

Liudytojas V. G., Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 8 d., apie 19.30 val., iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad, adresu (duomenys neskelbtini)., vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, V. K., kuri paaiškino, kad ji sukonfliktavo su savo sūnumi I. M., kuris norėjo ją sumušti, kad ją užstojo kitas jos sūnus V. B., kuriam I. M. trenkė kumščiu į dešinę akį. Vėliau namuose rado du brolius, V. B. ir I. M.. Akivaizdžiai matėsi, kad I. M. yra neblaivus. V. B. dešinės akies srityje matėsi kraujosruva ir patinimas (b. l. 21).

Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ kvito matyti, kad 2014 m. gegužės 8 d., 20.43 val., I. M. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b. l. 55).

Iš 2014 m. vasario 28 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio V. G. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad, atvykus į įvykio vietą, V. B. veide ties dešine akimi buvo pastebėta kraujosruva (mėlynė) ir žaizda (b. l. 2 - 3).

2014-05-09 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad užfiksuota įvykio vieta - gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 11 - 13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b. l. 64).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60str. 1 d. 9 p.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad yra teistas (b. l. 47 – 50), administracine tvarka nebaustas (b. l. 41 - 42), registruotas priklausomybės ligų įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 57).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, mano, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta I. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus viešuosius darbus (BK 46 str.). I. M. su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b.l. 64).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 2 d.).

I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. K.) paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B.) paskirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 valandų visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant I. M. neatlygintinai išdirbti 180 valandų visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta galutinė bausmė 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-04-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 140 val. visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-08 19.40 val. iki 2014-05-10 10.50 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

I. M. išaiškinti, kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė