- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eI3-172-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03596-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vipakus“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vipakus“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vipakus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodo, kad ji yra juridinis asmuo, teikiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas gamintoju/importuotoju, kuriam pagal atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Pareiškėjos teigimu, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, ji 2013 – 2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013 – 2015 m.: surinko pareiškėjos pakuotes, perdavė jas atliekų tvarkytojui, iš atliekų tvarkytojo gavo ir išdavė pareiškėjai pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). PTO išduoti Patvirtinimai, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl, vadovaudamasi jais, pareiškėja realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
Pareiškėja nurodo, kad ji 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 buvo informuota, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino PTO pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus.
Pareiškėjos teigimu, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą ir persiuntė 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktą Nr. K-45 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. gavo pareiškėjos raštu pateiktas pastabas dėl Patikrinimo akto. Jose pareiškėja nurodė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nepaisant pateiktų pastabų, Departamentas 2018 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 35 744 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu.
Pareiškėja pabrėžia, kad ji yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiam pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (lot. be kita ko) pareiga sumokėti mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai PTO išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo PTO išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei PTO – pareiškėjos sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, o tai reiškia, jog pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, nors pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas, kurio pagrindu atliktas patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas bei Sprendimas, yra neteisėtas, nes nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenustato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo vadovaujantis priimtas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o Vilniaus RAAD sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas.
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (pareiškėjai Patvirtinimai buvo išrašyti 2013 – 2015 m., jų pagrindu pareiškėja pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013 – 2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą), todėl Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit (lot. teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas) bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus
Pareiškėjos manymu, Vilniaus RAAD sprendimas priimtas pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje nustatytą tvarką ir terminus. Vilniaus RAAD 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o ne 2015 m. gegužės 12 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-35). Atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014 – 2015 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės, o ne 2015 m. rugsėjo 16 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-63) ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-59). Praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD sprendimas priimtas neįtraukus pareiškėjos ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytam prieš priimant su pareiškėjos interesais susijusį sprendimą. Vilniaus RAAD sprendimas lemia, kad pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra nuginčytinas ir neabejotinas.
Pareiškėjos teigimu, iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjos pastabas arba kodėl į jas neatsižvelgė – nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus“. Toks Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjos manymu, Sprendimas priimtas atlikus neteisėtą patikrinimą. Patikrinimo akte nurodoma, jog buvo atliktas planinis patikrinimas, kurio pagrindas yra 2018 m. ūkio subjektų tikrinimo planas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 6 dalimi patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. 2018 m. ūkio subjektų veikos tikrinimo plane skelbiamame institucijos interneto svetainėje (krd.am.lt) pareiškėjos patikrinimas nėra nurodytas, todėl patikrinimas yra atliktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro Kontroliuojamų objektų patikrinimo planą, į kurį įrašo numatytus patikrinti Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus, kas šiuo atveju atlikus patikrinimą pareiškėjos laiku neįtraukus į sąrašą, taip pat daro atliktą patikrinimą neteisėtu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Patikrinimo akto išvadose nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies, Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės aprašo 17.2 punkto, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Pareiškėja teikdamas Mokesčio deklaracijas disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti), o įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti, atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria pareiškėja pasinaudojo. Tiek Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto, tiek ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatos yra procedūrinės ir taikomos konkrečiu atveju RAAD atliekant atitinkamus veiksmus (mokestinį patikrinimą), tiek ir už einamuosius metus apskaičiuojant mokėtinas mokesčio sumas, todėl nepagrįstai ir neteisėtai patikrinimo akto išvadose konstatuojamas pastarųjų normų pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir 2013-2015 m. sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (7 straipsnio 3 dalis) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Atsakovo teigimu, Departamentas, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktais duomenimis ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9630 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau - IKS) mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 (toliau - deklaracija) bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus).
Atsakovo teigimu, pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI001-5513-3641, metalinės pakuotės kiekis 3,817 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-3641, metalinės pakuotės kiekis 4,478 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-3641, metalinės pakuotės kiekis 9,577 t.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius, tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, ir nustatyta, kad pareiškėja 2013 - 2015 m. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Dėl šios priežasties pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus buvo apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 35 744 Eur.
Atsakovo teigimu, po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. K-45 ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 1 dalimi per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pareiškėja pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant Patikrinimo aktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013-2015 m. laikotarpius (35 744 Eur) buvo patvirtinti Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 106.
Atsakovas nurodo, kad mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpius.
Atsakovo teigimu, PTO išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu (53 p. redakcija, galiojusi 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo metu), kuris nustato, kad tuo atveju, jeigu atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.
Atsakovo teigimu, mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1-3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatytas) 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Tai reiškia, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuri susijusi su nagrinėjama byla ir tarp jų yra prejudicinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta nutartimi atliko skaičiavimus ir surašė išvadą. Prašo skundžiamu Departamento 2018 m. spalio 4 d., sprendimu Nr. 106 patvirtintą 35 744 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą sumažinti iki 26 484 Eur.
Departamentas nurodo, kad LVAT nutartimi panaikino Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr.5), panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.
Departamento teigimu, atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 ir 129.2. punktus, mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, bei dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Kiti skundžiamu Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 106 patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai įmonei nekeičiami. Todėl, atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 26 484 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama 2023 m. sausio 27 d. Išvadoje Nr. BDR-372.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad vykdydama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu buvo informuota, kad pradėtas jos mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaravimo teisingumo patikrinimas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčiu kontrolės poskyris atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktą Nr. K-45.
Pareiškėja pateikė 2018 m. rugsėjo 13 d. pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nesutinka su patikrinimo akto išvadomis, nes ji buvo pavedusi PTO vykdyti jos nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, todėl 2013 m. - 2015 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą; taip pat nurodė, kad neatsižvelgta, kad sutarties su PTO pagrindu, pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį, pareiškėja yra apmokėjusi pakuočių atliekų tvarkymą; kad dėl to, jog Vilniaus RAAD panaikino PTO išduotus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nėra pareiškėjos kaltė, be to, prie patikrinimo akto nepateikiama jokių duomenų, kad po pakuotės atliekų surinkimo pakuotės vėl pateko į aplinką; kad klaidingai nurodytas Patikrinimo akto teisinis pagrindas.
Departamentas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą.
Departamentas, priimdamas Sprendimą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Nr.VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 m. – 2015 m. mokestiniais laikotarpiais (2015 m. metalinės pakuotės – 9,577 t., PTO išrašyto dokumento Nr. 1514V1000J-5513-3641; 2014 m. metalinės pakuotės – 4,478 t., PTO išrašyto dokumento Nr. 1414VI0001-5513-3641; 2013 m. metalinės pakuotės – 3,817 t., PTO išrašyto dokumento Nr. 1314VI0001-5513-3641). Todėl pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 m. – 2015 m. laikotarpiais. Pareiškėja 2013 m. - 2015 m. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 proc.). Iki patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., pareiškėja neįvertino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, patikrinimo metu apskaičiuota už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma –35 744 Eur.
Departamentas nurodė, kad įvertinęs pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus, nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimas Nr. VR-17.5-82, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, nusprendė patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktą Nr. K-45.
Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad LVAT išnagrinėjo administracinę bylą (Nr. eA-927-525/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje buvo ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriuo tenkintas PTO skundas ir panaikintas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjos PTO skundą tenkino iš dalies.
LVAT panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio.
Likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.
Pareiškėja už Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, Įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), taip pat kiti pirmiau nurodytų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek tai nenustatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys). Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui Įstatymo redakcijos 1 dalies 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
ATĮ 34-25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – ir Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Bylos medžiaga patvirtina ir šalys neginčija, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, tuo pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams (įskaitant ir pareiškėjai) išrašyti patvirtinimai. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu buvo informuota, kad pradėtas jos mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaravimo teisingumo patikrinimas, kurio rezultatas – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-45. Pareiškėja nesutikdama su patikrinimo aktu, pateikė pastabas. Tačiau atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat nustato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus ir pripažino, kad atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus (administracinė byla Nr. eA-927-525/2022) mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, bei dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Kiti skundžiamu Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 106 patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai įmonei nebuvo keičiami, todėl, atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 26 484 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
Taigi, Departamentas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nurodytą Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos argumentai, kad ji yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o jai skirta sankcija peržengia Vilniaus RAAD kompetencijos ribas, atmetami, kaip nepagrįsti.
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu.
Atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko skaičiavimus, kad pareiškėjai privalu sumokėti 26 484 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m., vietoje 35 744 Eur. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė išvados 1 priede.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismui neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo ir (ar) dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos 2013–2015 metais priduotos pakuotės.
Pareiškėja ir skunde nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.
Nors pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit (lot. teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas) bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas vadovavosi negaliojančiu teisiniu reguliavimu, todėl tokie pareiškėjos argumentai vertinami, kaip gynybinė pozicija ir nesudarantys pagrindo abejoti atsakovo Sprendimo teisiniu pagrindu.
Be to, nors pareiškėja teigia, kad Sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus pareiškėjos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po atlikto jos patikrinimo, pareiškėja teikė paaiškinimus. Sprendime nurodyta, kad jis buvo priimtas, be kita ko, įvertinus ir pareiškėjos teiktus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą Sprendimą
Pareiškėjos teigimu, 2018 m. ūkio subjektų veikos tikrinimo plane skelbiamame institucijos interneto svetainėje (krd.am.lt) pareiškėjo patikrinimas nėra nurodytas, todėl patikrinimas yra atliktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
Patikrinus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos internetiniame tinklapyje (https://aad.lrv.lt) viešai skelbiamą informaciją apie ūkio subjektų patikrinimo planus, nustatyta, kad Departamento apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. III - IV ketv. ūkio subjektų tikrinimo plane, pareiškėjos patikrinimas yra nustatytas, o jo pobūdis – mokesčiai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai dėl patikrinimo pagrindo yra atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes (iš esmės vadovautasi tuo, kad yra panaikinti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą) ir taikytinas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais vadovaujasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, pareiškėja turi sumokėti 26 484 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistas apmokestinamąsias pakuotes.
Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nors pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, o mokėtinos sumos pokytis atsirado įvertinus LVAT priimtą sprendimą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vipakus“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 35 744 Eur mokesčio sumą iki 26 484 Eur sumos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.