Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Vytautui Budnikui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2020 m. spalio 17 d., apie 10.50 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (1,23 prom.) girtumo laipsnis, važiuodamas pasirinktu greičiu buvo neatidus, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės, sulaužė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) kelio ženklą Nr. 408, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, trenkėsi į priešpriešais stovintį automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė KET 9 ir 14 ir 127 punktų reikalavimus.

A. K., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir parodė, kad dažnai alkoholio nevartoja, tačiau vakarą prieš įvykį buvo su draugais ir apie 1 val. nakties grįžo namo su taksi. Kitą rytą atsikėlęs suprato, kad neturi savo mobilaus telefono, iš namų telefono paskambino į savo mobilų telefoną ir šis buvo pas jo merginą. Jis jautėsi gerai, jo koordinacija buvo gera, todėl sėdo už automobilio varo ir važiavo pasiimti mobilaus telefono. Konstitucijos prospekte, toje vietoje, kur reikėjo sukti į kairę, kažkas patraukė jo dėmesį ir jis atsitrenkė į automobilį. Įvykio metu telefono su savimi neturėjo, kažkas atitraukė jo dėmesį, tai buvo sekundžių reikalas. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, jį vertina kritiškai, jam gėda, jaučia pasmerkimą iš savo tėvų. Žino, kad tai galėjo sukelti dar didesnius padarinius, labai atsiprašo. Niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Labai atsiprašo. Alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis nevengė tikrintis blaivumo su alkotesteriu. Nukentėjusiajam žalą atlygins draudimas.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes (padarytas vienas iš grubiausių administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ar kelių ūkiu – A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei sukėlė eismo įvykį, tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui). A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, studijuojantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), dirbantis bei vykdantis individualią veiklą, neturintis priklausomybės ligų gydymo įskaitos (b. l. 31), administracine tvarka be pastarojo įvykio baustas du kartus, iš jų vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos, anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. K. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Teisme gautas A. K. atstovo advokato prašymas, kuriuo prašoma skirti A. K. mažesnį, nei įstatyme numatytą minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, skiriant jam minimalią baudą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Prašyme nurodoma, kad A. K. savo kaltę pripažįsta, dėl nusižengimo padarymo labai gailisi bei suvokia savo neteisėto elgesio padarinius, dėl savo elgesio jam gėda prieš šeimą ir visuomenę. A. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, suvokia savo neatsakingo elgesio padarinius. Pažeidimą pareiškėjas padarė nei iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, jog prieš padarant pažeidimą jautėsi gerai (blaivus) ir manė, jog gali vairuoti automobilį. Prašo atsižvelgti į duomenis apie pareiškėjo asmenybę, o būtent tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pažeidimu jis nesukėlė jokių žalingų pasekmių. Pažymi, kad A. K. nepiktnaudžiauja alkoholio ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įstaigą. A. K. studijuoja (duomenys neskelbtini), taip pat dirba (duomenys neskelbtini) ir stengiasi ateityje daryti (duomenys neskelbtini) karjerą. Jis nėra piktybinis įstatymų ir teisės pažeidėjas. Taip pat pažymi, kad nuobaudos tikslai iš dalies jo atžvilgiu jau yra įgyvendinti, kadangi jis nebeteko nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, kuris yra būtinas, jeigu kada ateityje sieks karjeros valstybės tarnyboje ar kitose svarbiose pareigose. Remiantis išdėstytu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Teismo posėdyje A. K. atstovas advokatas prašymą palaikė ir nurodė, kad A. K. yra jaunas žmogus ir tikėtina, kad neįvertino savo galimybių, iš vakaro pavartojo svaigiųjų gėrimų, bet ryte lyg ir savijauta buvo gera. Ryte atsikėlęs suprato, kad neturi mobiliojo telefono, susisiekęs su savo drauge jis tikėjo, kad jau jaučiasi gerai, suprato, kad jau gali vairuoti ir važiavo pas ją. Jis neteisina tokio poelgio, supranta jo pavojingumą, padarinius, kurie galėjo kilti jei toje vietoje būtų žmonių. Teismo prašo atsižvelgti į tam tikras teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, asmuo mokosi (duomenys neskelbtini), kartu bando dirbti (duomenys neskelbtini) apie tai pateikė duomenis teismui, jis nėra įrašytas į priklausomybių įskaitą, nėra priklausomas nuo alkoholio, narkotikų, turi draugę, gyvena su tėvais. Ši klaida jam skaudi ir paliks didelį antspaudą. Prašo pasinaudoti galimybe įstatyme numatyta teise, kadangi yra nemažai yra lengvinančių aplinkybių, pats asmuo viską pripažįsta, gailisi dėl to, neginčija aplinkybių, todėl prašo taikyti mažesnę nei minimalią specialiosios teisės atėmimo terminą, kartu prašome skirti galimybę suėjus po specialiosios teisės atėmimo terminui leisti vairuoti transporto priemones, kurioje būtų įrengti „autoblokai“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo lėšomis įsirengtų „autoblokus“. Atsižvelgiant į visas teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei jo paties požiūrį į padarytą veiką, prašo teismo tenkinti jų prašymą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-654/2018).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei A. K. charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas nebūtų tikslingas. Visų pirma pažymėtina, kad vairavimas neblaiviam įstatymų leidėjo ir taip yra vertinamas, kai vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 1,23 prom. girtumas, kuris gerokai viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą (iki 0,4 prom.) ir yra artimesnis vidutinio girtumo ribai (nuo 1,51 prom.), už kurią įstatymų leidėjas jau numato griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę. Nors A. K. teismo posėdžio metu teigė, kad alkoholį vairavo iš vakaro, prieš sėsdamas vairuoti automobilį ryte jautėsi gerai (blaivus), tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją vertina kritiškai. Šiuo konkrečiu atveju asmuo turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog išvakarėse vartojo alkoholį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame pareigūno M. M. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad po eismo įvykio bendraujant su A. K., jautėsi iš jo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, taigi, A. K. neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs kitiems asmenims, todėl, teismo vertinimu, jie turėjo būti akivaizdūs ir jam pačiam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad A. K. nustatytas neblaivumas nebuvo artimas leistinai neblaivumo normai, teismas neturi pagrindo tikėti, jog nagrinėjamu atveju A. K. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog yra pakankamai blaivus, kad galėtų saugiai vairuoti transporto priemonę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. automobilį vairavo Vilniaus mieste, dienos metu, vienoje iš pagrindinių miesto gatvių (Konstitucijos prospekte), kurioje eismas yra gana intensyvus, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų eismo dalyvių – vairuotojų bei pėsčiųjų, tokiu būdu jo automobilio vairavimas neblaiviam buvo itin pavojingas tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams. Nesutiktina su kaltinamojo atstovo prašyme nurodyta aplinkybe, neva toks A. K. pažeidimas nesukėlė jokių žalingų pasekmių, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. sukėlė eismo įvykį – nesuvaldęs vairuojamo automobilio, jis užvažiavo ant saugumo salelės, sulaužė kelio ženklą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, trenkėsi į priešpriešais stovintį automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taigi, A. K. pažeidimas sukėlė realius padarinius – buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių žmonių sveikatai ar gyvybei.

Teismas teigiamai vertina A. K. pateiktus jo atsakomybę teigiamai charakterizuojančius duomenis – jis yra (duomenys neskelbtini) studentas, dirbantis ir siekiantis (duomenys neskelbtini) karjeros, neturintis priklausomybės ligų gydymo įskaitos ar ankstesnių baustumų už teisės pažeidimus, susijusius su neblaivumu. Visgi, teismas pažymi, kad A. K. administracinių baustumų istorija nėra nepriekaištinga – be aptariamo įvykio jis administracine tvarka baustas du kartus, iš jų vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą – greičio viršijimą 25 km/h, pastarasis nusižengimas padarytas 2020 m. spalio 17 d., 09.16 val., t.y. tą pačią dieną, kaip ir šioje byloje aptariamas įvykis. Taigi, nors A. K. atsakomybė charakterizuojama daugiausia teigiamai, taip pat byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau, teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jos yra reikšmingos skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemones sankcijos ribose, ir, jas įvertinus, A. K. paskirta minimalaus dydžio bauda. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas minimaliam ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam laikotarpiui atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, todėl, atsižvelgiant į A. K. sutikimą dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo vertinimu, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam, nei minimaliam įstatymo nustatytam terminui, šiuo atveju nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje A. K. 2020 m. spalio 23 d. sprendimu buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis ANK 686 straipsnio 1 dalimi, jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai jam realiai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones – 2020 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. anksčiau už šiurkščių KET pažeidimų padarymą nebuvo baustas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam, A. K. transporto priemonės konfiskavimas neskirtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2020 m. spalio 23 d.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124373828, ir įmokos kodą – 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.