- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- eI-9196-821/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02904-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- UAB „Tomena“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Marius Inta
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Tomena“ skundo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl turto arešto akto priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Tomena“, atstovaujamas advokato Mariaus Intos, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti pareiškėjo UAB „Tomena“ turto, t.y. PVM permokos 832000 Lt sumai, areštą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-09-29 turto arešto aktu Nr.(23.31-08)-319-8181.
Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-29 turto arešto akto Nr.(23.31-08)-319-8181 panaikinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.
Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti objektyviomis aplinkybėmis sukliudžiusiomis laiku kreiptis į teismą pareiškėjas nurodo tai, jog tarp šalių kilusiam ginčui aktuali teismų praktika buvo nevienalytė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybes, ar yra pagrindas taikyti turto areštą, visų pirma nustatinėja, vertina ir jų pagrindu sprendimą dėl turto arešto priima ne teismas, o mokesčių administratorius. Ir dėl arešto turtui panaikinimo, visų pirma sprendimą turi priimti ne teismas, o mokesčių administratorius. Nesutikdamas su tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu, suinteresuotas asmuo gali jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasis šiuo išaiškinimu pareiškėjas kreipėsi į VMI ir Vilniaus AVMI. Būtent tai lėmė, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti mokesčių administratoriaus surašytą Turto arešto aktą tiesiogiai ABTĮ nustatyta tvarka. Ir tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2015-05-08 nutartį, tapo aišku, kad siekiant panaikinti mokesčių administratoriaus pritaikytą turto areštą, aktas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Taip pat tai, jog Turto arešto akte nėra nurodyta detali apskundimo tvarka, t.y. nėra nurodoma, kad Turto arešto aktas skundžiamas tiesiogiai teismui, o mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra netaikoma. Vilniaus AVMI nurodžius, kad sprendimas gali būti skundžiamas teismui, pareiškėjas buvo dar labiau suklaidintas. Prašyme nurodoma, jog jis aktyviai gynė savo pažeistas teises, tačiau buvo suklaidintas painios turto arešto apskundimo tvarkos, kuriai, kaip vėliau paaiškėjo ikiteisminė ginčų tvarka netaikoma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas netenkintinas, skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Pareiškėjas 2015-05-26 kreipėsi dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-29 turto arešto akto Nr.(23.31-08)-319-8181 panaikinimo, akivaizdžiai praleidęs trisdešimties dienų skundo padavimo teismui terminą.
Prašyme pareiškėjas teigia, kad laiku kreiptis į teismą jam sukliudė nevienalytė teismų praktika dėl turto arešto aktų apskundimo, kuri tapo aiški tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2015-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-726-438/2015. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl teismų praktikos nevienodumo. Pareiškėjo prašyme teismų praktika dėl turto arešto akto apskundimo nurodoma netiksliai.
Pareiškėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodoma, jog „dėl arešto turtui panaikinimo, kai asmuo mano, kad išnyko pagrindas jį taikyti, visų pirma sprendimą turi priimti ne teismas, o mokesčių administratorius. <...> suinteresuotas asmuo, manantis, kad nebėra pagrindo toliau taikyti turto areštą, visų pirma turi kreiptis į atitinkamą mokesčių administratorių, kuris priėmė sprendimą dėl turto arešto taikymo, su prašymu panaikinti konkretaus turto areštą. Mokesčių administratorius dėl tokio prašymo turi priimti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nesutikdamas su tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu, suinteresuotas asmuo gali jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka.“ (2007 m. balandžio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-184/2007. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija sprendė dėl skundo pateikimo tvarkos, kai turto arešto aktą prašoma panaikinti asmeniui manant, jog išnyko pagrindas jį taikyti ar pasikeitė turto arešto akto taikymo pagrindą sudarančios aplinkybės. Tuo tarpu teismų praktika dėl turto arešto akto apskundimo tvarkos yra vienoda ir nuosekli – skundai dėl mokesčių administratorių priimtų Turto arešto aktų pateikiami tiesiogiai teismui bendraisiais ABTĮ nustatytais terminais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr.AS556-678/2013; 2012-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1346/2012; 2012-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr.A556-1271/2012;2012-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1346/2012; 2012-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr.A602-1228/2012; 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr.A442-985/2013; 2014-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A556-474/2014; 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1397/2014 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, jog jį taip pat suklaidino ginčijamame akte nenurodyta detali apskundimo tvarka. Tačiau Turto arešto akte aiškiai nurodyta, kad šis aktas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, todėl jam neturėjo kilti sunkumų išsiaiškinant Turto arešto akto apskundimo terminą ir tvarką. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr.I-5881-811/2015) 2015-02-03 priėmė nutartį, kurioje pareiškėjui išaiškino, jog jo keliamam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė procedūra ir pasiūlė pateikti prašymą dėl akto apskundimo termino atnaujinimo. Įvertinus šią aplinkybę darytina išvada, jog vėliausiai nuo šios nutarties priėmimo dienos pareiškėjui turėjo būti aiški ginčijamo akto apskundimo tvarka.
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Teismų praktika dėl turto areštų aktų apskundimo tvarkos yra aiški ir nuosekli, ši tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta teismo 2015-02-03 nutartyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo pakankami rūpestingas ir atidus. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad terminą pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valio nepriklausančių aplinkybių, o vien tik nuo jo priklausančių priežasčių. Kitų objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių termino skundui paduoti praleidimo priežastis pateisinančių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, teismas ex officio tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas, skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui išaiškintina, jog jam neužkertamas kelias į teisminę gynybą, nes jis, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių turto arešto taikymas taptų netikslingas, gali kreiptis į sprendimą areštuoti PVM permoką priėmusį mokesčių administratorių dėl tolesnio permokos arešto tikslingumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Tomena“ skundą dėl turto arešto akto panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.