Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. (A. R.), G. R. (G. R.) ir V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., G. R. ir V. R. prašymą trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. S. turėtą žemę į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2008 m. birželio 5 d. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsniu, teismui nustačius, kad pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido įstatymų nustatytus terminus, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (b.l.25-26).

II.

Nekilnojamojo turto savininkas M. S. mirė 1968 m. rugsėjo 5 d. A. R., G. R. ir V. R. - yra gimę atitinkamai 1955 m. kovo 9 d., 1952 m. rugpjūčio 15 d. ir 1949 m. spalio 28 d. Pareiškėjams išduotuose gimimo liudijimuose nurodoma, kad jų tėvo vardas – M. (M.), tačiau tėvo pavardė nenurodoma, o šių asmenų krikšto liudijimuose nurodoma, kad jų tėvas - M. S. (b.l.9,11,13,14,15-16,17-18,19-20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas, o 3.289 straipsnio 1 dalis nustato, kad gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, kad jie yra mirusio nekilnojamojo turto savininko M. S. vaikai, galintys atkurti nuosavybės teises, todėl pagrindo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje minimus terminus.

III.

1. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl šiame procese kilę klausimai sprendžiami ne pagal CK, o pagal specialiuosiuose įstatymuose, t. y. Atkūrimo įstatyme, bei kituose teisės aktuose nustatytas taisykles (LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.

Atkūrimo tvarkos 14 punkte įtvirtinta, jog atkuriant nuosavybės teises turto savininko vaikams (Atkūrimo tvarkos 2.3 p.), kartu su prašymu pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantys dokumentai. Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o neesant šiems dokumentams - išrašai iš bažnyčios dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosavybės teisės atkuriamos ir pretendentais nuosavybės teisių atkūrimo byloje laikomi pareiškėjai - turto savininko vaikai. Todėl pretendentų (pareiškėjų) teisės į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojamos Atkūrimo įstatymu ir Atkūrimo tvarka.

Prašymas dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo buvo grindžiamas giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančiais dokumentais: pareiškėjų gimimo liudijimais ir išrašais iš bažnyčios dokumentų (Krikšto knygų). Kadangi pastarajame dokumente buvo nurodytas pareiškėjų tėvo vardas ir pavardė, remiantis Atkūrimo tvarkos 14 punktu išrašai iš bažnyčios dokumentų yra tinkami įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų giminystės ryšį su turto savininku, savo tėvu.

2. Teismas administracinėje byloje dėl įstatymo nustatyto praleisto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo nepagrįstai vertino pareiškėjų giminystės ryšio su turto savininku faktą ir pareiškėjų pareigą įrodinėti giminystės ryšį.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda: šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kiti klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu nėra sprendžiami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 yra išaiškinusi, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Remiantis Atkūrimo įstatymo 17 straipsniu, Atkūrimo tvarkos 6 punktu, prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų (nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai) juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Taigi, tik išsprendus klausimą dėl Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų atnaujinimo ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai išnagrinėjus pateiktus dokumentus ir nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą būtų pagrindas teismine tvarka vertinti dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų giminystės ryšį su turto savininku, juridinę reikšmę (pvz. kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo).

3. CPK 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų (nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai) reikšmę turėtų vertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu atveju tik išsprendus klausimą dėl praleistų terminų atnaujinimo ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises arba giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto (faktų) nustatymo. Teismas netenkinęs prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo remiantis giminystės ryšio su turto savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamu, užkirto pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei sprendė teismo kompetencijai nepriskirtą klausimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Teismas nesilaikė procesinių teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimų (ABTĮ 86 str., 87 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų rašytinius įrodymus (gimimo liudijimus, išrašus iš bažnytinių dokumentų), o teismo išvados dėl pareiškėjų giminystės ryšio su tėvu M. S. ir atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo yra neparemtos įstatymais, teisės normomis, kuriomis teismas vadovavosi, todėl teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus.

5. Teismas neanalizavo pareiškėjų argumentų dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų terminų praleidimo priežasčių buvimo fakto, jų svarbumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėjai prašė teismo kviesti liudytojais S. P. ir J. K., kurioms yra žinomos pareiškime nurodytos aplinkybės, kadangi jų parodymai yra tiesiogiai susiję su prašymo atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių argumentų atmetė prašymą apklausti liudytojus, kurių parodymai yra tiesiogiai susiję su byla.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku M. S. patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai neįrodė, kad jie yra mirusio nekilnojamojo turto savininko M. S. vaikai, galintys atkurti nuosavybės teises, ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje minimus terminus.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus ir nepagrįstai nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas yra ne kartą pabrėžęs, kad sprendžiant prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai) (adm. byla Nr. A146-1075/2009).

Vertinant ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti ir įvertinti bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykius nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, turėjo patikrinti ar pareiškėjai iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, o nustačius, kad pareiškėjai tokią teisę turi, spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė klausimą ar pareiškėjų pateiktų dokumentų pakanka patvirtinti giminystės ryšį su pareiškėjų tėvu M. S., nes būtent dėl šių dokumentų pateikimo pareiškėjai prašė atnaujinti terminą jiems pateikti.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsniu, žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai.

Institucija įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalo patikrinti ar pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui.

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos „Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodinė tvarka) 1 punktu nustatyta, kad apskrities viršininkas įsakymu patvirtina komisijos sudėtį rajonų, miestų žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo.

Metodinės tvarkos 6 punktu nustatyta, kad Komisija, vadovaudamasi išnagrinėtais dokumentais bei protokolu, surašo pasiūlymą ir šiuo pagrindu parengia: esant teigiamam pasiūlymui - pažymas žemės pretendentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nurodant papildomus dokumentus ir jų nagrinėjimo komisijoje datą. Esant neigiamam pasiūlymui - komisijos pasiūlymo kopiją. Tokiu būdu šioje byloje teismas privalėjo tik patikrinti ar pareiškėjas turi duomenų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punkte, būtinų prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimui. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. R4-1725 patvirtina, kad S. M. valdė nuosavybės teise žemę į kurios atkūrimą pretenduoja pareiškėjai. Pažymoje taip pat nurodytas žemės plotas, žemės buvimo vieta , todėl šių duomenų pakanka prašymui atkurti nuosavybės teises, pateikti ir teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai gali būti pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą ir jie turi reikalavimo teisę atnaujinti terminą prašymui paduoti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjai iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į M. S. iki nacionalizacijos valdytą turtą. Tačiau pareiškėjai įstatymų nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjai prašymą atnaujinti prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kitų dokumentų pateikimo terminą grindžia tuo, kad jie nieko nežinojo apie jų tėvui priklausiusį žemės sklypą. Apie tai, kad tėvas nuosavybės teise valdė 5 dešimtinių žemės sklypą Vilniaus - Trakų apskrities Lentvario valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, atsitiktinai sužinojo iš buvusio savininko kaimynų 2008 metais.

Pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės, kad jie buvo išvykę iš Lietuvos, kad su žemės savininku M. S. iki jo mirties 1968 metais, nebendravo, neturėjo pakankamai reikalingos informacijos būtinos pradėti rinkti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymo faktą, bei pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, objektyviai apsunkino pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo galimybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, jog šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, jog terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui ir giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti nuosavybės teisių atkūrimui į M. S. (M. S.) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Vilniaus - Trakų apskrities Lentvario valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, tenkintinas.

Taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjams, nes prašymai dėl termino atnaujinimo yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl žyminis mokestis pareiškėjams grąžintas nepagrįstai.

Remiantis šiais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

A. R. (A. R.), G. R. (G. R.) ir V. R. (V. R.) prašymą patenkinti.

Atnaujinti A. R. (A. R.), G. R. (G. R.) ir V. R. (V. R.) terminą prašymui ir giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti nuosavybės teisių atkūrimui į M. S. (M. S.) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Vilniaus - Trakų apskrities Lentvario valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.

Sprendimas neskundžiamas.