Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-26 nutarties, kuria nepriimtas privataus kaltinimo skundas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

J. P. privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2007-01-13 padavė skundą, kaltindama G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis 2006-12-5. apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu ją sumušė, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2007-01-26 nutartimi jo nepriėmė ir grąžino skundą padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodoma, kad J. P. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. reikalavimų, nes jame nėra nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdas, G. P. veiksmų pobūdis, intensyvumas, situacija, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir dėl kurių kilo skunde nurodytos pasekmės. Be to, teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-26 nutartį ir perduoti skundą dėl privataus kaltinimo teisminiam nagrinėjimui bei pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove. J. P. nurodo, kad Apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimant ją vadovautasi teisės normomis, kurios neturi esminės reikšmės pareikštam kaltinimui. Teismo motyvas, kad kaltindama G. P., ji nenurodė esminių įvykio aplinkybių, nepagrįstas. J. P. nuomone, šių aplinkybių ir nereikia nurodyti, nes jos išdėstytos 2006-12-27 specialisto išvadoje. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese turi būti pareikštas iki įrodymų tyrimo pradžios baudžiamojoje byloje, todėl ji neturi pareigos civilinį ieškinį pareikšti kartu su privataus kaltinimo skundu.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu ne tik pradedamas privataus kaltinimo procesas, išreiškiama asmens valia, kad kaltinamasis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo skundui yra keliami tam tikri reikalavimai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustato, kad skunde, paduodamame privataus kaltinimo tvarka, turi būti nurodyta: teismo kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Iš J. P. pareikšto kaltinimo G. P. negalima nustatyti aiškios nusikalstamos veikos. Priėmus skundą, kuriame nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta, ką kaltinamas asmuo padarė, būtų apribotos šio asmens teisės gintis bei iš esmės apsunkintas teismo procesas.

Apylinkės teismui pateiktame J. P. skunde dėl kaltinimo G. P. pagal BK 140 str. 1 d., nurodyta, kad 2006-12-27 specialisto išvada yra dokumentas, pagrindžiantis G. P. kaltę, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikta nepilna specialisto išvada, o tik įžanginė jos dalis, iš kurios negalima nustatyti koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas nukentėjusiajai. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nurodė, kad išvados dalis negali būti pripažinta dokumentu, turinčiu įrodomąją reikšmę. Pažymėtina, kad J. P. skunde dėl Apylinkės teismo nutarties pakartotinai teigiama, kad visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra nurodytos 2006-12-27 specialisto išvadoje, tačiau pilna specialisto išvada vėl nėra pateikiama.

Remiantis išdėstytu, Apygardos teismas sutinka su pirmosiosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiosios skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, nes jame nėra tiksliai nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei nepateikti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tik pareiškęs reikalavimą, t.y. civilinį ieškinį, nukentėjusysis tampa civiliniu ieškovu. J. P. savo skunde teisingai nurodo, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis turi teisę pats apsispręsti, kuriuo metu paduoti civilinį ieškinį. Iš skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, matyti, jog nusprendusi teismo prašyti pripažinti ją civiline ieškove, nukentėjusioji nepateikė jokio reikalavimo dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, todėl skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog privaloma civilinį ieškinį pareikšti kartu su skundu, paduodamu privataus kaltinimo tvarka, nepagrįstas. Pati nukentėjusioji nusprendė tapti civiline ieškove. Teismas tik nurodė, jog šiuo atveju yra būtina pareikšti reikalavimą. Pažymėtina, kad ši teismo nutartyje nurodyta aplinkybė nebuvo svarbiausia aplinkybė, dėl kurios teismas nepriėmė skundo ir grąžino jį J. P..

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atmesti J. P. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.