- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-315-255-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- A. A. G.
- Advokatai
- Alius Galminas
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-255/2014
2014 m. gegužės 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme, atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Š. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Iš G. Š. priteista 748 Lt nukentėjusiajai A. A. G. žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 7 dieną, apie 23.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tikslu pagrobti svetimą turtą, sugriebė A. A. (G.) už plaukų ir laikydamas liepė nusisukti į sieną, po to pagrasinęs jei šauks, tai užmuš, pagrobė iš jos 10 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 350 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „LG KS 360” su 6 Lt vertės SIM kortele „Bitė labas”, 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3600”, 22 litų vertės vaistai, 110 litų. Tokiu būdu viso pagrobė svetimo turto už 748 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Š. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir davė išsamius parodymus apie tai, kad jis 2010 metų vasarą apie 23 val. ji nukentėjusiajai pasiūlė eiti pas jį į svečius į (duomenys neskelbtini). Priėjus prie (duomenys neskelbtini) jis nutarė iš nukentėjusiosios pagrobti jos rankinę, nes tikėjosi joje rasti vertingų daiktų. Tuomet sugriebė ją už plaukų ir nusukęs į kitą pusę pareikalavo atiduoti rankinę. Kadangi nukentėjusioji nesutiko atiduoti rankinės, todėl jai pagrasino, tačiau tiksliai neatsimena ką pagrasino, todėl rankinę jam pavyko atimti tik iš antro karto. Nurodo, kad rankinėje rastus pinigus išleido savo reikmėms, telefonus pardavė, o kitus daiktus išmetė. Apeliantas nurodo, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Mano, kad jam gali būti taikoma BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė gali būti sumažinta vienu trečdaliu.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo G. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ginčas kilo dėl BK 64¹ straipsnio taikymo nuteistajam G. Š..
BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad norint taikyti šį straipsnį, esminis reikalavimas yra tai, kad nagrinėjant bylą teisme turi būti taikomas pagreitintas procesas arba sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Apeliantas skunde teigia, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, todėl mano, kad jam turėjo būti pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad G. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu buvo išreiškęs savo nuomonę, kad sutinka, jog nagrinėjant bylą teisme būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. G. Š. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šis straipsnis nustato, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 180 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena iš esminių aplinkybių, kuri turi būti įrodyta norint asmenį pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, yra fizinio smurto panaudojimas ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. Š. nors ir pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, ar grasino nukentėjusiajai, negalėjo tiksliai pasakyti, ar grasino, kad užmuš (kaip nurodyta kaltinime). Dėl to teisėja nusprendė, kad baudžiamosios bylos aplinkybės apklausus kaltinamąjį nėra visiškai aiškios, todėl nebuvo galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką ir reikėjo apklausti nukentėjusiąją, kuri patvirtino įrodytiną aplinkybę, kad G. Š. grasino nukentėjusiajai, kad jeigu ši neatiduos rankinės, jis ją užmuš (b. l. 134). Nors G. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pripažino, tačiau baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nebuvo pagrindo G. Š. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į BK 64¹ straipsnio aiškinimą, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų nuteistajam G. Š., nes jis neatitiko šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra būtinų BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų sumažinti nuteistajam G. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, ne pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu, nesuteikia pagrindo taikyti jam BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, kad G. Š. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi teismas įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė jam mažesnę nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl G. Š. kaltės, pagrįstai jam paskyrė bausmę ir pagrįstai nesumažino G. Š. paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.