Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Skaineida logistics“ apeliacinį skundą dėl 2014-12-05 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skaineda logistics“ ieškinį atsakovui BUAB „Dimtransa“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

2014-04-07 ieškovas pateikė raštu atsakymą, nurodydamas, kad atsakovas pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku pasikrauti krovinį ir laiku pristatyti jį krovinio gavėjui, taip pat nurodė, kad remiantis šalių sutarties 6 punktu draudžiama iškrauti krovinį ne sutartyje nurodytoje vietoje be rašytinio ieškovo sutikimo. 2014-04-09 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pranešimu, kad į vietą, kurią nurodė atsakovas, atvyks ieškovo persamdytas vežėjas su transporto priemone krovinio pasikrovimui bei paprašė atsakovo patvirtinti, kad krovinys bus pakrautas. Atsakovas pranešime nurodė, kad jis yra sulaikęs krovinį ir reikalauja apmokėjimų už kitus atsakovo įvykdytus pervežimus, nesusijusius su ginčo pervežimu, ir, ieškovui neįvykdžius reikalavimų, negrąžins krovinio.

2014-04-23 atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie įskaitymą, kad įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 2193,39 Lt sumai ir prie pareiškimo pateikė 2014-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą DIMF1 Nr. 320, pagal kurią matyti, kad atsakovas krovinį perdavė V. V. įmonei „Arigona“ už 525 Eur plius PVM.

2014-04-28 ieškovas iš užsakovo gavo pretenziją dėl krovinio praradimo ir nuostolių atlyginimo, kuriame nurodė, kad remiantis CMR konvencijos 20 str. 1 p. laiko krovinį prarastu ir remiantis CMR konvencijos 17 str. 1 p., 23 str. 1, 4 p. p. pareikalavo iki 2014-05-05 ieškovą atlyginti užsakovo patirtus nuostolius – krovinio vertės sumą 525 Eur ir krovinio išmuitinimo išlaidas – 30 Eur, viso 555 Eur. Ieškovas, įvertinęs situaciją bei atsakovo pateiktus dokumentus, kad krovinys perleistas trečiajam asmeniui ir nebus pristatytas užsakovui, 2014-05-05 atlygino krovinio savininkui 555 Eur nuostolius.

2014-04-06 krovinys buvo atvežtas saugoti į UAB „Frega“ sandėlį adresu Panerių g. 56, Vilnius. Sekančią dieną atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad krovinys yra saugomas sandėlyje Vilniuje nurodytu adresu. Pranešimu atsakovas pakartotinai informavo ieškovą, kad užsakovas atsisako priimti krovinį, o ieškovas nenurodo, kaip tinkamai išspręsti susidariusią situaciją, todėl krovinį atsakovas atidavė saugoti UAB „Frega“. Kartu atsakovas informavo ieškovą, kad viena krovinio saugojimo diena yra 100 Eur ir pareikalavo ieškovą nedelsiant iš sandėlio atsiimti krovinį, atlyginti atsakovo tai dienai jau patirtas 600 Eur krovinio pristatymo į sandėlį išlaidas, atlyginti 96 Eur krovinio iškrovimo bei 100 Eur krovinio saugojimo išlaidas, susidariusias iki 2014-04-07, taip pat krovinio pervežimo pagal sutartį išlaidas – 900 Eur. Kartu atsakovas pranešime pažymėjo, kad iki 2014-04-11 krovinio ieškovui neatsiėmus, atsakovas, vadovaudamasis CMR konvencijos 16 str. 3 d., galės krovinį realizuoti.

Atsižvelgdamas į tai, kad sandėliavimo kaštai jau viršijo krovinio vertę (saugoma buvo 5 dienas, diena – Eur, iškrovimas – 96 Eur, viso – 596 Eur, kai krovinio vertė 525 Eur), atsakovas nusprendė krovinį realizuoti ir 2014-04-12 krovinį pardavė V. V. įmonei „Arigona“ už 525 Eur bei PVM. Ieškovas apie tai buvo informuotas telefonu 2014-04-14. Ieškovas apie būsimą krovinio realizavimą, jei krovinio neatsiims ir neatsiskaitys, buvo informuotas keliomis pretenzijomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas, nepaisydamas sutartimi prisiimtos pareigos neperkrauti krivinio, neužlaikyti, neperduoti tretiesiems asmenimis, ne tik krovinį patikėjo trečiajam asmeniui, bet ir krivinį iškrovė ne sutartyje nurodytoje vietoje, sulaikė jį ir realizavo. Teismas vadovavosi tik atsakovo argumentais, neanalizuodamas byloje suriktų įrodymų.

Byloje esantis susirašinėjimas „Skype“ programa patvirtina, kad atsakovas į paskirties vietą atvyko pavėlavęs 5 dienomis, dėl ko prekių savininkas neturėjo galimybės jo iškrauti tuoj pat dėl vietų trūkumo sandėlyje, bet patvirtino, kad krovinys bus iškrautas 2014-04-07 ir apie tai atsakovas buvo informuotas ir nurodė, jog lauks krovinio. Dėl to byloje paneigta, jog užsakovas atsisakė krovinio bei kad ieškovas nedavė atsakovui instrukcijų ką daryti su kroviniu.

Atsakovas, pažeisdamas sutartį, neteisėtai sulaikė krovinį, nenurodydamas ieškovui krovinio buvimo vietos, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės krovinio atsiimti, kaip to reikalavo atsakovas. Be to, ieškovas, reaguodamas į atsakovo pretenzijas, nurodė kada ir koks automobilis atvyks atsiimti krovinio, tačiau atsakovo nurodytu adresu Panerių g. 56, Vilniuje, krovinio nebuvo, o apie kitą adresą ieškovui nepranešė. Dėl to paneigiamos teismo išvados, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas krovinį sulaikė. Atsakovas slėpė asmenis, pas kuriuos buvo krovinys.

Atsakovas neginčijo, jog 2014-04-06 iškrovė krovinį ne jo paskirties vietoje (Lenkijoje), o Lietuvoje UAB „Frega“ sandėlyje ir tokiu būdu pervežimą pabaigė. Dėl to šalių santykiams taikytina ne CMR Konvencija, o nacionaliniai teisės aktai.

Atsakovas pasinaudojo abiems CMR Konvencijos 16 str. teisėmis (ir iškrovė krovinį, ir jį realizavo, nors nacionaliniai teisės aktai – CK 4.237 str. 2 d. neleidžia kreditoriui sulaikytu turtu disponuoti, tuo labiau, kad ieškovas nebuvo krovinio savininkas). Tiek krovinio iškrovimo dieną, tiek jo realizavimo dieną, atsakovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės nei į užsakovą, nei į ieškovą.

Įstatymai nenumato pareigos verslininkui naudotis teisininkų paslaugomis, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 500 Lt išlaidų teisininko paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo teisės įskaityti, pardavus krovinį trečiajam asmeniui, gautas sumas savo naudai, sumažinant ieškovo skolą už transportavimo paslaugas bei kitas atsakovo su krovinio pervežimu patirtas išlaidas. Šioje byloje ieškovas, ginčydamas įskaitymą, pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos jis patyrė, atlygindamas krovinio gavėjui nuostolius dėl krovinio praradimo.

Šioje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas į iškrovimo vietą Lenkijoje atvyko pavėlavęs penkiomis dienomis. Ieškovo kaltės dėl tokio vėlavimo nėra. Iš to seka, kad atsakovas, netinkamai vykdant prisiimtas sutartines prievoles, t.y. pavėluotai atvykęs į krovinio išrovimo vietą, pats prisėmė su tuo susijusią neigiamų padarinių riziką, tame tarpe dėl krovinio iškrovimo uždelsimo.

Byloje esantis šalių susirašinėjimas „Skype“ programa paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, jog krovinio gavėjas krovinio atsisakė. Priešingai, iš atsakovo darbuotojos balandžio 4 d. pasisakymų, kad atsakovas važiuoja į iškrovimą laukti (1 t. b.l. 55), šalių susirašinėjimo apie bandymus surasti sandėlius iškrovimui bei 2014-04-04 krovinio gavėjo pareiškimo apie galimybę iškrauti krovinį 2014-04-07 (b.l. 23), nesant duomenų apie atsakovo bendravimą su krovinio gavėju ir jo atsisakymą priimti krovinį, darytina išvada, jog šioje situacijoje labiau tikėtina, jog krovinys nebuvo laiku iškrautas dėl atsakovo pavėluoto atvykimo ir vietos sandėlyje nebuvimo, dėl ko reikėjo laukti iki 2014-04-07, o aplinkybė, jog krovinio gavėjas atsisakė krovinio, nėra įrodyta. Nurodymo iškrauti krovinį kitoje vietoje ieškovas atsakovui nedavė, apie vienasmeniškai priimtą sprendimą krovinį iškrauti Lietuvoje atsakovas iš anksto ieškovo neinformavo, priešingai, nurodė, jog lauks iškrovimo. Iš to seka, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog krovinio gavėjas atsisakė krovinio bei nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl susidariusios situacijos ieškovas jokių konkrečių instrukcijų atsakovui nedavė ir nieko konkretaus nepasiūlė.

Kaip buvo minėta, iškrovimas buvo planuojamas balandžio 7 dieną. Šioje situacijoje, esant duomenims, kad 2014-04-05 krovinys dar buvo Lenkijoje ir ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas lauks iškrovimo, kuris būtų įvykęs per kelias dienas, tačiau krovinys netikėtai buvo 2014-04-06 iškrautas Lietuvoje (b.l. 50), nėra pagrindo sutiki su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas veikė protingai ir rūpestingai, ėmėsi priemonių, kurios geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 14 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas be ieškovo sutikimo neturėjo teisės krovinio iškrauti (6 p. b.l. 20).

Sprendžiant dėl tolesnių atsakovo veiksmų, svarbu pažymėti, kad pagal CMR konvencijos 15 str. krovinio realizavimas įgyvendinamas tik išimtiniais atvejais, esant joje numatytoms sąlygoms, tame tarpe –jei krovinio saugojimo išlaidos būtų didesnės už krovinio vertę. Šiuo atveju 2014-04-07 atsakovas pretenzijoje bei 2014-04-09 elektroniniame laiške reikalavo, kad atsakovas atsiimtų krovinį iki 2014-04-11 (b.l. 50), kuris saugomas sandėlyje adresu UAB „Dimstra“ (Vilniaus teritorinė muitinė, Naujamiesčio krovinių postas) Panerių g. 56, Vilniuje. Byloje esantis 2014-04-09 ieškovo raštas atsakovui patvirtina, kad atsakovas ketino nurodytų adresu atvykti ir atsiimti krovinį (b.l. 32). 2014-04-09 susirašinėjimo medžiaga (1 t. b.l 164) bei ieškovo 2014-04-17 rašte išdėstytos aplinkybės apie bandymus surasti krovinį atsakovo nurodytu adresu, patvirtina, kad ieškovas siekė gauti tikslesnę informaciją apie krovinio buvimo vietą, tačiau iš atsakovo paskirto kontaktinio asmens tokios informacijos negavo, taip pat negavo informacijos, kad krovinys nurodytu adresu randasi UAB „Frega“ iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomojamame sandėlyje, kas ir kliudė ieškovui atsiimti krovinį.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo krovinį realizuoti, o krovinio saugojimo išlaidų didėjimą sąlygojo paties atsakovo neteisėti veiksmai.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo krovinio iškrovimo uždelsimą bei jo nepristatymą krovinio gavėjui; atsakovas netinkamai suteikė ieškovui pervežimo paslaugas, pervežimo paslaugų tikslas nebuvo pasiektas; atsakovas pats prisėmė savo netinkamais veiksmais su pervežimu susijusias papildomas išlaidas, dėl ko atsakovui neatsirado reikalavimo teisės į ieškovą. Dėl minėtų aplinkybių atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymo, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti negaliojančiu UAB „Dimtransa“ 2014-04-23 atliktą 20193,39 Lt įskaitymą (b.l. 48).

Dėl aukščiau minėtų motyvų darytina išvada, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai, kurių pasiekoje krovinys nebuvo perduotas gavėjui, sąlygojo atsakovo nuostolių atsiradimą, t.y. 555 Eur – (krovinio vertė, apskaičiuotą priėmimo vežti metu, bei krovinio išmuitinimo išlaidos), kurias ieškovas sumokėjo krovinio savininkui už prarastą krovinį, negavęs iš atsakovo jo gautų lėšų už realizuotas prekes. Todėl šią nuostolių sumą atsakovas turi atlyginti ieškovui. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos procesinės palūkanos už priteistą sumą – 5 proc. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-15) iki 2014-09-30 Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos c.b. Nr. B2-3512-656/2015, iškelti UAB „Dimtransa“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2014-10-10 (CK 6.37 str., 6.210 str. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl kurių ieškinys atlyginti 500 Lt teisininkų darbui apmokėti buvo atmestas, atsižvelgus į tai, kad byloje neįrodyta, jog šias išlaidas ieškovas patyrė išimtinai tik sprendžiant šalių ginčą ikiteismine tvarka, taip pat atsakovui neįrodžius, jog šios išlaidos buvo neišvengiamai būtinos, sprendžiant įprastinius su ieškovo pagrindine komercine veikla tiesiogiai susijusius klausimus. Dėl to šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas - panaikinamas dalyje, kurioje atmesti reikalavimai pripažinti negaliojančiu atsakovo 2014-04-23 įskaitymą dėl 2193,39 Lt; priteisti jam iš atsakovo 555 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, į ieškinio sumą, į tai, kad patenkinta 80 proc. reikalavimų, į tai, kad atsakovas taip pat patyrė šioje byloje bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti mažintinos iki 450 Eur (2 t. b.l. 23-24), taip pat priteistina 80 proc. sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio 25 Eur (b.l. 63) bei 98 Eur vertimo išlaidų (b.l. 56), iš viso – 573 Eur.

Kadangi ieškovui 2014-09-30 teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, todėl ieškovui grąžintinas jo 2014-12-23 mokėjimo nurodymu Nr. 999 sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą - 104 Lt (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šiuo atveju į pagrindinius apelianto argumentus atsakyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė

2014-12-05 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo apylinkės teismo sprendimą pakeisti dalyje, kurioje buvo visiškai atmesti ieškovo reikalavimai ir priteistos iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Dimtransa“ 2014-04-23 atliktą įskaitymą dėl 2193,39 Lt;

priteisti iš atsakovo BUAB „Dimtransa“ ieškovo UAB „Skaineda Logistics“ naudai 555 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-05-15 iki 2014-10-10;

priteisti iš atsakovo BUAB „Dimtransa“ ieškovo UAB „Skaineda Logistics“ naudai 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantui UAB „Skaineda Logistics“ jo mokėjimo nurodymu Nr. 999 sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.