- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e1-1836-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22647-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. 2020 m. birželio 11 d., apie 00.41 val., Vilniuje, Savanorių pr. ir Sausupio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 10 d., nuo 21.00 val. vartojo alkoholinį gėrimą – trauktinę, kurios išgėrė apie 1 litrą. Nutarė nuvažiuoti pas pažįstamą pasiimti dokumentų. Sėdo į automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį yra įsigijęs iš A. S.. Pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Vairuodamas automobilį, važiavo link Gerosios Vilties gatvės. Automobiliu važiavo vienas. Važiuojantį Savanorių pr. ties Neste degaline sustabdė policijos pareigūnai. Davė pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus. Buvo nustatytas 2,6 promilių girtumas. Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. birželio 10 d. tarnybą pradėjo 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. V1723 autopatrulio sudėtyje. 2020 m. birželio 11 d., apie 00.18 val., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad iš Grigiškių į Gariūnų pusę važiuoja automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiuoja labai dideliu greičiu, pranešėjas važiuoja iš paskos. Gavę informaciją, kad minėtas automobilis sustojo „Alauša“ degalinėje Vilniuje, Kirtmų g. 23A, jie sustojo Pirklių gatvėje ir laukė pranešimo, kad automobilis vėl pradės važiuoti. Automobiliui pajudėjus, gavo informaciją, kad jis iš Kirtimų g. nusuko į Lentvario g. ir važiuoja link Savanorių prospekto. Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė Savanorių pr. ir Sausupio g. sankryžoje. Priėjus prie automobilio vairuotojo ir pradėjus bendrauti su juo, iš šio burnos užuodė sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pasakė, kad jo neturi, kadangi yra atimtas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuotojas prisistatė kaip R. T.. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, nurodė, kad maždaug prieš pusvalandį. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145, 00.41 val. nustatytas 2,69 prom. girtumas, 01.06 val. nustatytas 2,71 prom. girtumas. R. T. automobiliu važiavo vienas, po sustabdymo visą laiką buvo jų akiratyje ir alkoholio nevartojo. Minėtas Volvo automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 10).
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. 00.18 val. įregistruotas įvykis, kad nuo Grigiškių į Gariūnų pusę dabar labai dideliu greičiu vyksta tamsiai žalios mėlynos spalvos automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtaria, kad vairuotojas neblaivus, nusuko į „Maxima“ bazę, tiesiai, vyksta iš paskos, sujungta su AVPK (b. l. 1).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. 00.41 val. R. T. nustatytas 2,69 promilės girtumo laipsnis, o 01.06 val. – 2,71 prom. (b. l. 13, 14, 15).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio VOLVO S70 TDI, 1998 m. gamybos, vidutinė kaina be PVM yra 852 Eur (b. l. 23).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. S. (b. l. 24).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas.
Įtariamajam R. T. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. R. T. prašė leisti mokėti baudą dalimis per 18 mėnesių, nes jo pajamos yra mažos (b. l. 56).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 50–53), baustas administracine tvarka (b. l. 47–49), dirbantis (b. l. 55). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju R. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, neteistas (teistumas išnykęs), praeityje baustas vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (treji metai).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam R. T., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. S.. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. T. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. birželio mėnesiui nustatyta 852 Eur be PVM (b. l. 23), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 11 d. 00.40 val. iki 2020 m. birželio 11 d. 10.09 val. (b. l. 31, 33), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole R. T. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 18 mėnesių laikotarpį, nes jo pajamos yra mažos (b. l. 54). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (18 mėnesių) nėra faktinio pagrindo, nes nepateikti kiti kaltinamojo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 44) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 11 d. 00.40 val. iki 2020 m. birželio 11 d. 10.09 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1 900 (vienas tūkstantis devyni šimtai) Eur.
Nustatyti R. T. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
– automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 852 (aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų) Eur konfiskavimą.
R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
R. T. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.