Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-6137-837/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
2-6137-837/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02860-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Jasonas
Ieškovas
R. K., A. F.
Atsakovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6137-837/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02860-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,sekretoriaujant Dianai Niaurienei,dalyvaujant ieškovėms R. K., A. F.,atsakovui V. F.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimuisi tvarkos nustatymo pagal ieškovių R. K. ir A. F. ieškinį atsakovui V. F.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. F. apeliacinį skundą dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovių R. K. ir A. F. ieškinį atsakovui V. F. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Ieškovės patikslinę ieškinį prašo nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: atsakovui V. F. paskirti naudotis namo pirmo aukšto patalpomis, 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-1 5,78 kv. m, 1-3 13,54 kv. m ir 3,59 kv. m dalimi pagal ieškovių pateiktą schemą pertvarkytos patalpos 1-2, iš viso 22,91 kv. m; ieškovei A. F. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpos, pertvarkytos pagal ieškovių pateiktą schemą 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-2 7,39 kv. m ploto; ieškovei R. K. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa, 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-4 13,46 kv. m ploto. Ieškovėms A. F. ir R. K. paskirti naudotis bendrai lygiomis dalimis namo pirmo aukšto patalpomis, 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-5, 12,05 kv. m ploto, 1-6, 3,39 kv. m ploto ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-7 9,89 kv. m ploto, iš viso 25,33 kv. m. Ieškovės paaiškino, kad ieškovėms ir atsakovui lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tarp šalių nėra susitarimo dėl naudojimosi tvarkos. Turtas su atsakovu yra paveldėtas lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį. Antro aukšto patalpa prašoma skirti naudotis ieškovėms, kadangi įėjimas į šią patalpą yra iš ieškovėms skiriamų naudotis patalpų. Tokia naudojimosi tvarka labiausiai atitiktų visų šalių interesus, nes nustačius tokią naudojimosi tvarką, ieškovėms tenkančias patalpas būtų galima izoliuoti nuo atsakovo naudojamų patalpų. Šis namas tėvų buvo pastatytas 1945 metais ir nepritaikytas naudotis juo trims šeimoms, todėl nėra galimybės nusistatyti naudojimosi tvarką ir naudotis turto dalimi, kuri idealiai atitiktų nuosavybės teises turimas šalių turto dalis, be jų pertvarkymo, yra neįmanomas. Kadangi šalis gražiuoju nesutaria dėl naudojimosi tvarkos, ieškovių siūloma naudojimosi tvarka, suteiktų šalims galimybę naudotis izoliuotomis patalpomis. Be to, nustačius tokią naudojimosi tvarką, ieškovės turėtų galimybę naudotis senąja šildymo sistema, o atsakovas galėtų naudotis naujai įrengta šildymo sistema. Palikus šalims naudotis bendrai patalpas, šalis neišvengtų ginčų.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovės yra jo seserys. Kartu su jomis jis yra paveldėjęs gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiekvienam iš jų priklauso po 1/3 dalį nekilnojamojo turto. Atsakovas nesutinka su ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Nurodė, kad ieškinyje nieko nepasisakyta nei kas, nei kieno lėšomis patalpoje 1-2 įrengtų ieškovių pateiktoje schemoje numatytą pertvarą. Atskyrus kambarį pertvara, kaip nurodyta ieškovių pateiktoje schemoje, atsakovui paskirtos 3,59 kv. m ploto patalpos dalis būtų be langų ir ja naudotis būtų galima tik perėjimui iš vienos patalpos į kitą, tektų įrengti patalpoje apšvietimą. Be to patalpos 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksais 1-3 (13,54 kv. m) ir 1-4 (13,46 kv. m) yra apšildomos jas jungiančia bendra krosnimi, kurios pakura yra patalpoje pažymėtoje indeksu 1-4, tokiu būdu atsakovui prašomos paskirti patalpos apšildymas priklausytų nuo R. K., kurios naudojimui prašoma paskirti patalpą indeksu 1-4. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovėms būtų paskirta naudotis gyvenamojo namo pastoge į kurią patekti galima tik iš patalpos 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu 1-5 (12,05 kv. m). Pastogėje yra įrengta viena patalpa, kuri 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu 1-7 (9,89 kv. m), tačiau pati pastogė yra daug didesnė. Joje galima įrengti ir gyvenamąjį kambarį, ir naudotis jos plotu kitų poreikių tenkinimui. Palėpės patalpose yra kaminas, kurį šalys kaip bendraturčiai turi prižiūrėti. Ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia atsakovo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, protingumo ir sąžiningumo principus. Tarp atsakovo ir ieškovių niekada nebuvo iškilę ginčų dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, atsakovas niekada netrukdė ieškovėms naudotis šiuo turtu. Ieškovės gyvena Vilniuje, į Miežiškių kaimą atvažiuoja retai, paveldėtu nekilnojamuoju turtu, jo priežiūra ir išlaikymu nesirūpina ir nesidomi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės R. K., A. F. ir atsakovas V. F. lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) paveldėjo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-8). Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (1 t., b. l. 11-12) matyti, kad gyvenamojo pirmą aukštą sudaro patalpos: patalpa pažymėta plane 1-1 5,78 kv. m ploto, 1-2 11,16 kv. m ploto, 1-3 13,54 kv. m ploto, 1-4 13,46 kv. m ploto, 1-5 12,05 kv. m ploto, 1-6 3,39 kv. m ploto, gyvenamojo namo pastogės patalpa pažymėta plane 1-7 9,89 kv. m ploto. Šiuo metu bendras gyvenamojo namo plotas yra 69,24 kv. m ploto.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teises objekto naudojimo yra nurodoma, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė suponuoja išvadą, jog teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, gyvenamasis namas yra statytas 1945 metais. Šalys namą paveldėjo po savo tėvo mirties. Gyvenamasis namas buvo pritaikytas gyventi vienai šeimai. Ieškovių siūloma naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu neatitinka atsakovo interesų, nes atima jo galimybę naudotis gyvenamojo namo pastoge į kurią patekti galima tik iš patalpos 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu 1-5 (12,05 kv. m), kuri atitektų ieškovėms. Pastogėje yra įrengta viena patalpa, kuri 2004 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu 1-7 (9,89 kv. m), tačiau pati pastogė yra daug didesnė, nes yra virš viso namo. Joje galima įrengti ir gyvenamąjį kambarį, ir naudotis jos plotu kitų poreikių tenkinimui. Teismas negali sutikti su ieškovių argumentu, kad antro aukšto patalpa atitektų naudotis ieškovėms, vien dėl to, kad įėjimas į šią patalpą yra iš ieškovėms skiriamų naudotis patalpų. Tai atimtų iš atsakovo galimybę naudotis jam tenkančia 1/3 palėpės dalimi. Ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia atsakovo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, palieka galimybę ginčams kilti ateityje. Esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamojoje byloje teismas negali priimti abiem pusėms priimtiniausio sprendimo, ieškovių pateikta naudojimosi namu tvarka neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, todėl ieškovių reikalavimai šioje byloje atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų sumai. Ieškovių reikalavimai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo patenkinti 50 procentų reikalavimų, atsakovės reikalavimų patenkinta 20 procentų.

Ieškovės patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 42 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 550 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 42, 83-84), o atsakovas – 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 123) ir 810 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 93-94, 128, 2 t., b. l. 3). Kadangi ieškinys tenkintinas 50 procentų ieškinio reikalavimų, tai ieškovui iš atsakovių priteisiama 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje (50 procentų) ieškinys netenkintinas, todėl šioje dalyje ieškovės neturi teisės gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal tuos pačius principus priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir bylinėjimosi išlaidos, valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir po 137,50 (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) advokato atstovavimo išlaidų – ieškovėms R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovių R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir po 202,50 (du šimtus du eurus 50 ct) advokato atstovavimo išlaidų – atsakovui V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,60 Eur (dvylika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo ieškovių R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Arvydas Jasonas