Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui N. A., suinteresuoto asmens L. M. atstovui advokatui R. T., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M. (S. M.), L. M., antstolei M. T. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad iš L. M. pensijos išieškojimas galimas, nes tai yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad sutinka, jog liudytojos A. V. nurodytos lėšos, M. dukters perduotos L. M., yra asmeninė L. M. nuosavybė, tačiau kitos lėšos yra bendra jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad į L. M. asmenines lėšas ir turtą nepretenduoja, todėl sutinka, kad būtų panaikintas tai turto daliai uždėtas areštas.

S. M. į teismo posėdžius neatvyko apie posėdžius jam pranešta tinkamai (per advokatą R. T., b.l.17), todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

A. M. T. procesiniai dokumentai įteikti 2011-02-28, teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas, tačiau pareiškimo nagrinėjimui pateikta vykdomoji byla Nr.0108/10/00176. Antstolė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo palaiko. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėtina antstolei nedalyvaujant.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad pažįsta M., nes jie yra jos draugės tėvai. 2002 metais M. dukra J. išvyko su šeima gyventi į Vokietiją ir paprašė liudytojos „pašefuoti“ jos tėvus. M. nesutaria ir gyvena po vienu stogu kaip kaimynai. M. neduoda pinigų M.. L. M. buvo atvykusi pas liudytoją dėl skyrybų, bet liudytoja ją atkalbėjo skirtis. Liudytoja nurodė, kad pati yra perdavusi L. M. dukros pinigus, nes beveik kas metus lankydavosi svečiuose pas draugę. 2004 m. L. M. perdavė 2000 eurų, 2007 m. L. M. perdavė 1500 eurų ir 2009 m. L. M. perdavė 2500 eurų. M. dukra 2005 metais buvo du kartus pati atvykusi į Lietuvą. L. M. yra sakiusi liudytojai, kad dukra jai siunčia pinigų. M. dukters santykiai su tėvu yra blogi, nes ji mano, kad jis išdavė mamą, todėl jo neremia, remia tik motiną. Be to, L. M. jai yra minėjusi, kad gauna pensiją iš Vokietijos apie 100 eurų. L. M. yra labai taupi, daro pyragėlius, koldūnus, neperka mėsos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Dėl CPK 667 str. taikymo.

Pagal CPK 667 straipsnį, sutuoktinio, kuris yra skolininkas, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma tada, kai priteista suma turi būti išieškoma tik iš jo vieno. Kitais atvejais minėtoje teisės normoje numatyta procedūra netaikoma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstole M. T. vykdo išieškojimą pagal 2010-02-09 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr.12.-19-1992 (vykdomoji byla Nr.0108/10/00176) dėl 713845,95 Lt nepriemokos valstybės biudžetui iš skolininko S. M.. Minėtame sprendime nėra duomenų, kad išieškojimas turi būti vykdomas ir iš L. M., todėl ši skola yra asmeninė S. M. skola.

Byloje (taip pat ir vykdomojoje byloje) nėra duomenų, kad skolininkas S. M. turėtų kito turto, kurio pakaltų kreditoriniams reikalavimams padengti. Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto sutuoktinio dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 str.). Todėl nustatytina jo asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Civilinio kodekso 3.87 str.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad skolininko S. M. santuoka su L. M. sudaryta 1958-11-03. Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų LR CK 3.100 str. nėra nustatyta. S. M. ir L. M., liudytojos A. V. paaiškinimai dėl to, kad šalys nuo 2000 metų nebeveda bendra ūkio, jų tarpusavio santykiai yra blogi, nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant klausimą dėl areštuotų piniginių lėšų dalies nustatymo, nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Juolab, kad L. M. pateikto Šiaulių banko sąskaitos išrašo matyti, kad S. M. į L. M. sąskaitą 2007-03-15 įmokos kodas Nr.522924 ir 2007-03-16 įmokos kodas Nr.524347 įnešė po 1000 eurų. Todėl šie argumentai kaip nepakankamai pagrįsti atmestini.

Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.). Nustatyti mažesnę (o ne ½) dalį nėra pakankamo pagrindo. Juolab, kad tuo aspektu S. M. ir L. M. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, be to, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog S. M. ir L. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį 3 kambarių buto, kurio unikalus Nr.2191-0005-4014:0002, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo nustatyti naudojimosi butu tvarkos, byloje yra duomenų, kad S. M. buto dalį planuoja išpirkti M. dukra, be to, šalims nepateikus buto padalijimo plano su idealiųjų dalių paskaičiavimu, taip pat naudojimosi buto tvarkos, nors teismas tai siūlė padaryti, teismas naudojimosi butu tvarkos nenustato.

Byloje yra kilęs ginčas dėl L. M. sąskaitoje esančių piniginių lėšų, t.y. jos yra asmeninė L. M. nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio l dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad L. M. dukra 2004, 2007 ir 2009 metais iš viso perdavė 6000 eurų, t.y. 20716,80 Lt (6000 eurų x 3,4528 ), kurie buvo skirti L. M. materialinei paramai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sutinka, jog ši piniginių lėšų dalis yra L. M. asmeninė dalis, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kitos piniginės lėšos yra asmeninė L. M. dalis, t.y. nėra duomenų, kad L. M. dukra bankiniais pavedimais ar kitokiu būdu būtų pervedusi dar daugiau lėšų mamos materialinei paramai, L. M. būtų gavusi pinigines lėšas iš Vokietijos kaip žalos atlyginimą už karo metu išvežimą į darbus, atsižvelgiant ir į tai, kad L. M. buvo suteikta galimybė (iš esmės tuo pagrindu atidėtas 2011-09-15 teismo posėdis) pateikti visus turimus duomenis apie areštuotų piniginių lėšų kilmę, teismas daro šias išvadas.

Nustatytina, kad 514,74 Lt piniginių lėšų, priklausančių S. M., po ½, t.y. po 257,37 Lt atitenka S. M. ir L. M..

Nustatytina, kad 93988,88 Lt piniginių lėšų, priklausančių L. M., minusavus iš nurodytos sumos jos asmenines lėšas, t.y. 20716,80 Lt, likusi 732721,08 Lt piniginių lėšų, priklausančių L. M., po ½, t.y. po 36636,04 Lt atitenka S. M. ir L. M..

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas (atsižvelgiant į pakeitimus bylos nagrinėjimo metu) tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į L. M. atstovo prašymą, panaikinti areštą, teismo nustatytai asmeninei L. M. turto ir piniginių lėšų daliai, taip pat pareiškėjo sutikimą, išnagrinėjus pareiškimą dėl turto dalies nustatymo bei nelikus įstatyminio pagrindo taikyti areštą L. M. asmeninio turto ir piniginių lėšų daliai, prašymas tenkintas, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina antstolės M. T. turto arešto akto dalis, taikyta L. M. nustatytai asmeninei turto ir piniginių lėšų daliai (LR CPK 149 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį 3 kambarių buto, kurio unikalus Nr.2191-0005-4014:0002, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendra buto vertė 170000 Lt.

Nustatyti, kad 514,74 Lt piniginių lėšų, priklausančių S. M., po ½, t.y. po 257,37 Lt, atitenka S. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k(duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad 93988,88 Lt piniginių lėšų, priklausančių L. M., minusavus iš nurodytos sumos L. M. asmenines lėšas, t.y. 20716,80 Lt, likusi 732721,08 Lt piniginių lėšų, priklausančių L. M., po ½, t.y. po 36636,04 Lt atitenka S. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k(duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti, antstolės M. T. 2010-12-01 turto arešto akto Nr.0108/10/00176 dalį, taikytą L. M., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninei turto daliai, t.y. ½ daliai 3 kambarių buto, kurio unikalus Nr.2191-0005-4014:0002, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir asmeninėms piniginėms lėšoms, t.y. 257,37 Lt ir 57352,84 Lt.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei M. T. grąžinti vykdomąją bylą Nr.0108/10/0176.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.