Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-841-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11784-987/2017 pagal R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir išieškotojas A. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio R. V. kontoroje 2017 m. vasario 1 d. buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) R. G. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2017 m. sausio 25 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2017 m. sausio 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą.Pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrindė vykdymo išlaidų atsiradimo būtinumo, kadangi ji geranoriškai sumokėjo išieškotojui visą 1100 Eur skolą iki antstolio pranešimo apie vykdymo pradėjimą bei raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkei dienos. Šiuo atveju antstoliui nebuvo būtinumo atlikinėti neatidėliotinų veiksmų vykdomojoje byloje, siunčiant jai raginimą, areštuojant turtą, surašant turto arešto aktą ir taip padidinant vykdymo išlaidas. Mano, kad nėra pagrįstos išlaidos už dokumentų kopijas. Todėl vykdomojoje byloje galimai pagrįstomis pareiškėja vertino 36 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjos R. G. skundas buvo tenkintas iš dalies – panaikinta antstolio R. V. 2017 m. sausio 25 d. Patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdymo išlaidų paskaičiavimas“ eilutė Nr. 2.4 „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas“ bei patikslinta eilutė Nr. 6, nurodant, kad iš viso vykdomųjų išlaidų suma sudaro 87,88 Eur. Likusi pareiškėjos skundo dalis tenkinta nebuvo.Teismas sprendė, jog iš pareiškėjos nuosprendžiu priteista 1100 Eur suma A. Ž. iki Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto išdavimo nebuvo sumokėta gera valia. Skolą pagal vykdomąjį dokumentą skolininkė sumokėjo po to, kai vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas vykdyti, ir po to, kai antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, tą pačią dieną atliko būtinuosius ir papildomus veiksmus. Teismo nuomone, antstolis pagrįstai atliko su vykdymu susijusius būtinuosius ir papildomus veiksmus, dėl ko įgijo teisę į vykdymo išlaidų, atliktų už tokius veiksmus, apmokėjimą vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai kyla pareiga sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad išieškoma vykdymo išlaidų suma didžiąją dalimi atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijų 1 lentelėje ir 3 lentelėje numatytus būtinųjų ir papildomų išlaidų dydžius, o vienintelės nepagrįstos vykdymo išlaidos yra antstolio paskaičiuotos 2 Eur dydžio išlaidos už patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo parengimą, dėl ko ši pareiškėjos skundo dalis buvo patenkinta ir vykdymo išlaidos sumažintos iki 87,88 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomoje byloje yra atlikti ir teismo nustatyta tvarka nepripažinti negaliojančiais antstolio atlikti vykdomieji veiksmai – 2017 m. sausio 6 d. turto arešto akto surašymas ir 2017 m. sausio 16 d. turto arešto panaikinimas. Todėl antstolis turi teisę į papildomų išlaidų, patirtų dėl tokių patvarkymų priėmimo, atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) R. G. prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 87,88 Eur vykdymo išlaidų pripažinimo pagrįstomis ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti jos skundą dėl antstolio veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti mokėti 36 Eur dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas, pakeisti nutartį ir pripažinti, kad prievolė įvykdyta geruoju. Nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymo dieną nežinojo nei apie tai, kad kreditorius kreipėsi į antstolį, nei apie tai, kad pradėta vykdomoji byla ir jos turtui yra taikomas areštas. Tvirtina, kad aplinkybė, jog vykdomoji byla buvo pradėta iki jai įvykdant teismo sprendimą, nepaneigia fakto, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas geruoju, juo labiau, kad pranešimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo buvo išsiųstas pavėluotai. Šiuo atveju antstolis dirbtinai didino savo pajamas, o tai prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Konstatuojant, kad pareiškėja savo prievolę įvykdė geruoju, jai neatsiranda pareiga vykdyti antstolio reikalavimą dėl 87,88 Eur vykdymo išlaidų mokėjimo.Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas turto arešto akto surašymo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, jog ji antstolio veiksmų, susijusių su turto areštu, nepripažįsta teisėtais. Patvarkymai dėl turto arešto ir arešto panaikinimo jai siųsti nebuvo. Todėl mano, kad teismo atsisakymas šioje dalyje ginti jos teisėtus interesus vertintinas kaip atsisakymas teikti teisminę gynybą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Atskiruoju skundu pareiškėja R. G. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teismo sprendimo įvykdymo gera valia momentą, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja privalo atlyginti ne 36 Eur, o 87,88 Eur vykdymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pareiškėjos atskirąjį skundą, su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo (skolininkas), dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Vadovaujantis CPK nuostatomis taip pat pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą 1100 Eur sumą A. Ž. sumokėjo tik 2017 m. sausio 11 d., t. y. po to, kai Varėnos rajono apylinkės teismas jau buvo išdavęs išieškotojui vykdomąjį raštą (2016 m. gruodžio 21 d.), šis buvo pateiktas vykdyti antstoliui (2017 m. sausio 4 d.) ir 2017 m. sausio 6 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio priimtas vykdyti. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis atliko būtinuosius ir papildomus veiksmus dar iki 2017 m. sausio 11 d. (pareiškėjos skolos sumokėjimo dienos ), kurie, išskyrus 2 Eur dydžio išlaidas už patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus reikalavimus bei dydžius. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti pagrįstai. Antstolis, gavęs išieškotojo prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo pareigą pradėti vykdymo veiksmus, nes neturėjo duomenų apie skolos sumokėjimą ir nebuvo kitokių akivaizdžių kliūčių pradėti vykdymo veiksmus. Atlikus vykdymo veiksmus, skolininkei R. G. pagrįstai buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias už tų veiksmų atlikimą ji turi sumokėti. Nors atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą įvykdė gera valia, tačiau nutarties 16 punkte išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog skolininkės mokėjimas buvo atliktas jau po vykdomosios bylos užvedimo ir nurodytų vykdomųjų veiksmų atlikimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aptariamos vykdymo išlaidos nėra priklausomos nuo pareiškėjos atliktų veiksmų (skolos sumokėjimo) subjektyvaus vertinimo, kadangi vykdymo išlaidų atlyginimas jau pradėjus vykdyti vykdomąją bylą yra skolininko prievolė. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad pranešimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo pareiškėjai buvo išsiųstas pavėluotai. Išties, CPK 605 straipsnyje įtvirtina, jog šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Nagrinėjamu atveju antstolio priimti patvarkymai dėl turto arešto bei raginimas įvykdyti sprendimą buvo priimti 2017 m. sausio 6 d. (penktadienį), o išsiųsti – 2017 m. sausio 10 d. (antradienį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis vienos darbo dienos dokumentams išsiųsti praleidimas neturėjo jokios įtakos vykdymo išlaidų dydžiui ir niekaip nekeičia skolininkės pareigos tas išlaidas atlyginti apimties, juo labiau, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo iš apeliantės priteista 1100 Eur proceso išlaidų, įsiteisėjo dar 2016 m. gruodžio 15 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakė vykdyti jos teisių teisminę gynybą. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 1 d. antstoliui R. V. pateiktame skunde pareiškėja nenurodė argumentų, leidžiančių spręsti, jog ji ginčija ir antstolio priimtą patvarkymą dėl turto arešto. Taigi ir šios civilinės bylos apimtis neleidžia vertinti antstolio patvarkymo dėl turto arešto teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog skolininkė R. G. nepasinaudojo jai suteikta teise ginčyti antstolio priimtą patvarkymą dėl turto arešto, o antstolis turi teisę į papildomų išlaidų, patirtų dėl tokių patvarkymų priėmimo, atlyginimą. Panevėžio apygardos teisme 2017 m. spalio 31 d. buvo priimtas apeliantės R. G. pareiškimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-303/2017 kopija, kuria buvo pakeistas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendis: panaikinta jo dalis dėl 1100 Eur proceso išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo ir iš R. G. (apeliantės) išteisintajam A. Ž. (išieškotojui) priteista 600 Eur minėtų proceso išlaidų. Taigi apeliantė išieškotojui yra sumokėjusi daugiau proceso išlaidų, negu priteista galutiniu teismo procesiniu sprendimu. Nepaisant to, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis nekeičia šioje nutartyje išdėstyto vertinimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria spręstas klausimas dėl vykdymo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo jos priėmimo metu klausimą. Esant susiklosčius tokiai faktinei situacijai, jeigu ginčas nebus išspręstas taikiai, pareiškėja savo interesus turi teisę ginti atskiroje byloje. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, dėl ko nėra pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.