Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-81-876/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
1-81-876/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
A. Š., O. Š.
Nukentėjusysis
K. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-81-876/2015Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00430-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.; 1.2.16.4.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems A. Š., O. Š., nukentėjusiajam K. Š., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 1. 2012-07-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., 140 str. 1 d., 245 str., 140 str. 1 d., 245 str., 140 str., 245 str., 245 str. paskiriant laisvės apribojimą 1 m. 3 mėn. įpareigojant visą laikotarpį nuo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir įstaigose, nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2. 2012-11-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 10 mėn. 15 d., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pardėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, turintis teistumą;

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, šiuo metu esanti vaiko auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teista: 1. 2012-07-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą 1 m. įpareigojant dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nesusiję su darbu: taip pat privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikyti teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimų įpareigojimus, teistumas išnykęs,

kaltinami nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir O. Š. veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku susitarė dėl paskolos paėmimo K. Š. vardu, panaudojant jo elektroninės bankininkystės duomenis ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo K. Š. namuose pagrobė jo vardu išduotus AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis: vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelę bei slaptažodį, kuriuos neteisėtai panaudojo: savo namuose, (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto ryšiu, 2014-04-23 17:57:36 pateikė paskolos paraišką UAB „4 FINANCE“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt K. Š. vardu ir gavo 1000 Lt ( 289,69 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į K. Š. banko sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-04-23 18:43:42 pateikė paskolos paraišką UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje www.credit24.lt K. Š. vardu ir gavo 2500 Lt ( 724,05 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į K. Š. banko sąskaitą, po to 2014-04-23 AB „Swedbank“ bankomate Nepriklausomybės g. 61, Vilkaviškyje apgaulės būdu - elektroninei banko sistemai save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką K. Š. išgrynino 3000 Lt (868, 86 Eur) bei 2014-04-23 490 Lt (141,91 Eur) pervedė į savo banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-05-16 07:32:32 UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje www.credit24.lt pateikė paskolos paraišką K. Š. vardu ir gavo 514 Lt (148,86 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į K. Š. banko sąskaitą ir laikotarpyje nuo 2014-05-19 iki 2014-05-20 Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, UAB „Gulbelė“ perlo terminale išgrynino 514 Lt (148,86 Eur) ir tokiu būdu UAB „4 finance“ padarė 1000 Lt (289,69 Eur) ir UAB „MCB Finance“ 3014 Lt ( 872,91 Eur).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. nurodė, kad nevisiškai prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad visus duomenis davė jo mama, tai gali patvirtinti ir jo sūnus. Nurodė, kad jo tėvas miegojo tuo metu, kai jam padavė dokumentus. Sakė, kad trūksta pinigų, nori pasiimti paskolą, o jo mama sakė gerai, tik pakalbės su tėvu. Tai vyko pareitą pavasarį. Grįždamas iš darbo užvažiavo pas mamą, kalbėjosi, kad jam trūksta pinigų ir ar jie galėtų paimti kreditą. Pinigų buvo trūkumas, nes statėsi šiltnamį, norėjo pirkti automobilį. Nurodė, kad padarė pirmą įmoką ir išvažiavo į Kauną. Toliau neturėjo pinigų. Mamai sakė, jei ateis laiškas, kad siųstų jam į Kauną, tačiau ji nuslėpė, kad buvo atėjęs laiškas. Nurodė, kad nors ir būtų likęs skoloj, bet paskolą būtų grąžinęs. Dėl paskolos paėmimo tarėsi su mama, ji davė tėvo dokumentus, su tėvu nesitarė. Paskolą paėmė jo žmona per internetą, o jis buvo šalia. Nurodė, kad paėmė tris paskolas, kurių bendra suma 3500 Lt. Padarė vieną įmoką. Vėliau liko be darbo ir išvažiavo į Kauną dirbti. Nurodė, kad paskolas būtų grąžinęs, dirbo, bet jam niekas laiškų nerodė. Kai jau gavo laišką su tėvu nebendravo, o mama neigia, kad dokumentus davė. Nurodė, kad jam mama davė kortelę kodų, prisijungimus, ID slaptažodžius, banko kortelę ir kodą užrašė. Dokumentus grąžino. Su mama nesitarė kokio dydžio paskolas pasiims. Nurodė, kad su tėvais būdavo normalūs santykiai, kartais pas juos užsukdavo. Už gautus pinigus pirko automobilį ir šiaip visko bučiai. Nurodė, kad su automobiliu buvo pas tėvus nuvykęs, tačiau jie neklausė kaip jį nusipirko. Nurodė, kad neturėjo iš ko mokėti įmokų, neturėjo į kur siųsti pinigus. Pirmą kartą, kai mokėjo įmoką, dar namuose buvo internetas, tada pervedė iš savo sąskaitos. Nurodė, kad iš bankomato jis paėmė pinigus, o paskutinius 500 Lt mama išėmė. Nurodė, kad sumokėjo tik vieną įmoką. Šiuo metu su mama nebendrauja, nors anksčiau gerai sutarė. Nurodė, kad mama meluoja, jog jam nedavė dokumentų. Ji iškart žmoną apkaltino, nes niekad nesutarė, mano, jog norėjo jai pakenkti. Nurodė, kad mamai sakė, jog viską sumokės. Jis jaučia atsakomybę, kad tėvo vardu ėmė paskolą. Tvirtina, kad dokumentų nevogė.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji O. Š. nurodė, kad nevogė. Vyras kalbėjo, kad reikia pinigų, jam pasakė, kad nueitų pas tėvus gal paimtų kreditą. Nurodė, kad jis vakare parėjo ir sakė, kad mama davė dokumentus. Ji prisėdo prie kompiuterio ir paėmė paskolas. Kai kitą mėnesį reikėjo daryti įmoką, pervedė. Daugiau įmokų nedarė, nes negyveno kartu. Nurodė, kad ji būtų mokėjusi paskolą, jei vyras būtų nemokėjęs. Kai negyveno kartu, apie tai net nekalbėjo. Mano, kad jie abu turėjo grąžinti. Nurodė, kad tik vieną kartą 300 Lt pervedė. Iš vieno kredito paėmė 2500 Lt, iš kito 1000 Lt. Su anyta ir uošviu dėl šių paskolų nekalbėjo. Manė, kad su sūnumi bendravo apie tai. Prieš paimant paskolą nekalbėjo su jais apie tai. Nurodė, kad dokumentus A. Š. parsivežė, jis sakė, kad mama davė. Sūnus tuo metu buvo su juo. Iš viso paėmė tris kreditus. Už pinigus nusipirko automobilį, šiltnamiui plėvelę. Prieš tai taip pat buvo paėmusi paskolą ir grąžino. Nurodė, kad šias paskolas būtų grąžinę, jei būtų kartu gyvenę. Su įmonėmis, iš kurių paėmė paskolas, nieko nekalbėjo. Iškilus ginčams kalbėjo su K. Š., tačiau jis sakė, kad nereikia mokėti, nes jau byla pradėta. Nurodė, kad anksčiau užsukdavo kartais pas vyro tėvus. Ji kambariuose buvusi. Ten nustojo lankytis, nes su vyru nebendravo. Vaikus tik išleisdavo pas močiutę. Nurodė, kad anyta meluoja, jog nedavė dokumentų, taip pat, kad jų elektronine bankininkyste dar jų sūnus V. Š. naudojasi. Nurodė, kad prisipažįsta, jog įvykdė nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. Š. nurodė, kad apie paskolas sužinojo, kai buvo likusi viena, dvi dienos iki mokėjimo termino pabaigos. Tuomet atvažiavo į policiją duoti parodymų ir parašė pareiškimą. Sužinojo, kad laišką gavo, žmona apie jį pasakė. Jam buvo šokas, nes paskolos niekad neėmė. Suprato, kad marti paėmė. Jo el. banko duomenys buvo namuose, spintoje sudėti. Žmona jam nieko apie paskolas nesakė. Nurodė, kad jo žmona naudojasi jo banko kortele. Netiki, kad žmona leido naudotis jo dokumentais. Ten jo visas atlyginimas būdavo, tai galėjo nuimti visus pinigus, tačiau nurodė, kad jo pinigai nedingo. Jo santykiai su sūnumi geri buvo, dabar jam jis, kaip svetimas žmogus. Nurodė, kad pats nemoka naudotis internetine bankininkyste, net namie kompiuterio neturi. Sūnus dažnokai lankydavosi pas juos namuose. Kai sūnus nusipirko autobusiuką, jam buvo įtartina už kokius pinigus. Kai gavo laišką dėl kreditų pasimetė, iš pradžių nieko neįtarė. Kur buvo laikomi jo dokumentai žinojo jis, jo žmona. Jie buvo lentynoje padėti, matosi kurioje vietoje. Nurodė, kad su sūnumi ir anksčiau buvo problemų. Jis laidavo, kai pirko televizorių, skalbimo mašiną, kai įsivedinėjo internetą. Nurodė, kad tuomet sūnus tik dalį sumokėjo, o paskui turėjo jis sumokėti. Nurodė, kad jo kortele naudojasi jis ir žmona. Nežino, kaip gegužės 16 d. kortelė atsidūrė pas jo sūnų.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. nurodė, kad jie rugpjūčio pabaigoje gavo laišką. A. Š. tuomet buvo pas juos ir sakė, kad nieko nežino. Birželio mėnesį O. Š., kai buvo Jurbarke sakė, kad ji pasodins A. Š. už 3000 Lt. Nurodė, kad ji ateidavo pas juos, tame kambaryje vaikus migdydavo, kur būdavo dokumentai. O. Š. sakė, kad jie turės mokėti už paskolas ir grasino jai. Nurodė, kad su sūnumi jie bendravo. O. Š. buvo pas juos atėjusi, sakė, kad neduotų dokumentų V. Š.. Nurodė, kad ji turi savo vyro kortelę, ją laiko, kur dokumentai. Nuėmusi pinigus vyrui pasakydavo, kiek praleisdavo. Pinigai iš kortelės nedingdavo. Jie nežino, kada kortelė buvo paimta. Nurodė, kad vaikai žinodavo kur namų raktai. Ji su jais nesitarė dėl paskolos ir nežino, kodėl sūnus taip sako. Nurodė, kad ji jiems dokumentų nedavė. Nežino ar sūnus ar marti pavogė. Nurodė, kad kortelės kasdien neimdavo, nežino ar ji būdavo paimta. Nurodė, kad ji su vyru buvau Šakiuose, kai elektroninės bankininkystės dokumentus parsivežė. Namuose tuo metu buvo O. Š. su vyru ir mergaitėmis. Dokumentus nunešdavo į kambariuką, ten matydavo kur dokumentai padėti. Nurodė, kad tame kambaryje dažnai būdavo O. Š., ji ten migdydavo vaiką. Nurodė, kad tuo metu parduotuvės pardavėja sakydavo, kad marti pirkdavo šašlykus, vytintas dešreles, alų pakuotėmis pirkdavo. Buvo pirkę automobilį, kai gavo atlyginimą. O. Š. sakė, kad gavo socialinę pašalpą 3000 Lt. Tačiau, kai paklausė socialinės darbuotojos, pasakė, kad 3000 Lt nebuvo gavusi. Nurodė, kad nėra niekada davusi sūnui nei savo, nei vyro dokumentų.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad rugpjūčio mėn. buvo nuvykus pas Danutę ir K. Š.. Danutė papasakojo, kad K. Š. vardu yra paimtos paskolos. Pirmiausiai įtarė O. Š., nes kai ji atvažiuodavo, tame kambaryje kur laikomi dokumentai, migdydavo vaikus. Ji žinojo, kur dokumentai padėti. Paklausius A. Š., jis teigė, kad O. Š. viena paėmė paskolas ir jis apie tai nieko nežino. Kai O. Š. susitaikė su A. Š., jie teigė, kad dokumentus davė mama ir leido imti paskolas. Tuo metu, kai buvo paskolos paimtos, jie gyvendavo Kudirkos Naumiestyje, O. Š. su A. Š. dažnai lankydavosi pas tėvus. Nurodė, kad netiki jog D. Š. galėjo duoti dokumentus. Netiki, nes jie visada ateidavo pasiskolinti pas ją pinigų. Sužinoję, kad ji liudys, net sulaukė iš A. Š. ir O. Š. grasinimų, kad neitų liudyti į teismą. Nurodė, kad ji artimai bendravo su jų šeima. Žino, kad ir anksčiau tėvai už juo padengdavo skolas. Apie paskolas ji tik iš tėvų sužinojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. Š. ir O. Š. kaltę taip pat patvirtina šie byloje surinkti duomenys:

- UAB „Skolų rizikos sprendimai“ siūlymas įvykdyti turtinę prievolę, iš kurio matyti, kad dėl įsiskolinimo kreditoriui UAB „MCB Finance (CREDIT 24) išsiieškojimas perduotas UAB „Skolų rizikos sprendimai“ ir K. Š. 2014-08-20 turi įsiskolinimą 6464,23 Lt sumai (1 t. b. l. Nr. 13);

- UAB „4finance“ raštas, iš kurio matyti, kad K. Š. vėluojantis mokėti kreditą 84 d. ir jo byla perduota į Kreditų biurą, o bendra kredito suma - 1266,06 Lt (366,68 Eur) ( 1 t. b. l. Nr. 15);

- UAB „4 finance“ pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad 2014 m. balandžio 23 d. 17:57 K. Š. vardu užsiregistruota UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.vivus .lt iš IP adreso 84.15.183.1 ir gauta paskolos paraiška 1000 Lt sumai. Registracijos metu pateikti duomenys: mob. tel. Nr. 8 653 93520, el. paštas orinta.šimkiene@gmail.com. Paskola-1000 Lt buvo pervesta į K. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. Nr. 18-19);

- UAB „MCB Finance“ pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad 2014-04-23 18:22 K. Š. vardu iš IP adreso 84.15.180.52 buvo užsiregistruota UAB „MCB Finance“ internetiniame puslapyje www.credit24.lt ir gauta paskolos paraiška 2500 Lt sumai, kuri buvo pervesta į K. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. 497300010033037568, 2014-05-16 07:32:32 gauta paskolos paraiška 514 Lt sumai, kurie buvo pervesti į K. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Registracijos metu buvo pateikti duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. Nr. 27-28);

- mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas paraiškose dėl paskolų) išklotinės, iš kurių nustatyta, kad minėtas telefono abonentas buvo naudojamas nuo 2014-05-03 ir veikė Vilkaviškio rajone, Kudirkos Naumiesčio, Šakių rajone esančių bokštų veikimo zonoje ( 1 t. b. l. Nr. 49-67);

- Marijampolės AVPK specialiųjų užduočių skyriaus informacijos dėl IP adreso vartotojo 84.15.180.52 (iš kurio buvo jungtasi prie internetinių svetainių dėl paskolų išdavimo) nustatyta, kad minėtas IP vartotojas 2014-05-16 07:32:32 val. priklausė abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris registruotas K. Š. vardu, (duomenys neskelbtini). ( 1 t. b. l. Nr. 74-77);

- UAB „Bitė Lietuva“ pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad 2013-12-20 buvo sudaryta sutartis su K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus interneto paslaugų teikimo ir sutartyje nurodytas kliento mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. Nr. 79-83);

- K. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas iš kurio nustatyta, kad 2014-04-23 18:30:12 į banko sąskaitą pervesta 1000 Lt iš UAB „4finance“, 2014-04-23 18:56:53 – 2500 Lt iš UAB „MCB finance“, 2014-04-23 19:23:07 3000 Lt išgryninti bankomate Nepriklausomybės g 61, Vilkaviškyje, o 2014-04-23 22:06:26 490 Lt pervesti į A. Š. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-05-16 iš UAB „MCB finance“ į K. Š. banko sąskaitą pervesta 516 Lt, kurie nuimti 2014-05-16 UAB „Šakių gulbelė“ Perlo terminale - 480 Lt. (1 t. b. l. Nr. 87-88, 91-93).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie banko sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturinti teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. Š. ir O. Š. veikdami bendrininkų grupėje gavę kodus, jais pasinaudodami prisijungė prie nukentėjusiojo K. Š. banko sąskaitos, tai yra kaltinamieji suvesdamas kodus, kurių neturėjo teisės naudoti, suklaidino banką.

Kaltinamieji pateikė paskolos paraišką UAB „4 FINANCE“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt K. Š. vardu ir gavo 1000 Lt ( 289,69 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į K. Š. banko sąskaitą. Pateikė paskolos paraišką UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje www.credit24.lt K. Š. vardu ir gavo 2500 Lt ( 724,05 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į K. Š. banko sąskaitą, po to AB „Swedbank“ bankomate apgaulės būdu - elektroninei banko sistemai save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką K. Š. išgrynino 3000 Lt (868, 86 Eur) bei 490 Lt (141,91 Eur) pervedė į savo banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje www.credit24.lt pateikė paskolos paraišką K. Š. vardu ir gavo 514 Lt (148,86 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į K. Š. banko sąskaitą ir UAB „Gulbelė“ perlo terminale išgrynino 514 Lt (148,86 Eur), tai yra savo naudai įgijo svetimą turtą. Teismas laiko, kad kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes jų veiksmuose yra visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Kaltinamieji pateikdami save kaip K. Š., tokiu būdu suklaidino įmones ir tai turėjo lemiamos įtakos įmonių apsisprendimui suteikti paskolą (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.). Šių nusikalstamų veikų atvejais būtina atsiriboti baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės, o inkriminuojant Lietuvos Respublikos BK 182 str. būtina nustatyti kaltininkų ketinimus grąžinti paskolas. Teismo posėdžio metu kaltininkai teigė, jog jie imdami paskolas ketino jas grąžinti, neturėjo tikslo jų negrąžinti, tačiau šie jų parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Patys kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog jie ėmė paskolą, nes tuo metu neturėjo pinigų, neturėjo darbo. Taigi negalėjo tiksliai nurodyti iš kokių lėšų jie ketino grąžinti paimtą paskolą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog per visą laikotarpį, kaltinamųjų žodžiais, jie gaudavo pajamų, tačiau pervedė tik vieną įmoką ir daugiau nesiėmė jokių veiksmų, kad prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nurodomomis aplinkybėmis, jog A. Š. ir O. Š. sudarydami sandorius ketino juos vykdyti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai įgijo, laikė perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 214 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. ir O. Š. gavo nukentėjusiojo K. Š. duomenis ir neturėdami sąskaitos savininko leidimo pasinaudodami gautais duomenimis prisijungė prie svetimos banko sąskaitos bei atliko finansines operacijas. Kaip jau buvo nurodyta, nors kaltinamieji teigė, jog elektroninės bankininkystės duomenis jiems davė mama, tačiau teismas laiko, jog kaltinamieji patys asmeniškai nebendravę su nukentėjusiuoju ir negavę jo leidimo, turėjo suvokti, kad jo prisijungimas yra neteisėtas. Kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, kad su pačiu K. Š. dėl jo duomenų panaudojimo jie nesitarė. Akivaizdu, kad kaltinamieji ir neketino nukentėjusiojo informuoti, ar prašyti, nes jiems buvo suprantama, kad leidimo negaus. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, to neneigė ir kaltinamieji, kad jau anksčiau buvo atvejų, kai K. Š. laidavo už sūnaus pirkinius ir vėliau buvo priverstas pats apmokėti sandorius, nes sūnus nemokėjo prisiimtų įsipareigojimo. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamieji veikė slapta nuo nukentėjusiojo. Tokiu būdu gaudami iš trečiojo asmens elektroninės bankininkystės duomenis, juos neteisėtai įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, todėl jų veiksmuose yra nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. nusikaltimo sudėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šiame straipsnyje reglamentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos elektroninės mokėjimo kortelės panaudojimas yra neteisėtas ir nori taip veikti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. Š. ir O. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., nusikaltimas įrodytas. A. Š. ir O. Š. suprato ir žinojo, kad prisijungė prie K. Š. asmens banko sąskaitos, atliko finansines operacijas, todėl teismas konstatuoja, jog jų veiksmai atlikti tyčia, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Šiuos nustatytus faktus patvirtina įvykio aplinkybes, tai yra kad A. Š. ir O. Š. be savininko leidimo paėmė K. Š. vardu išduotus AB „Swedbank“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis: vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelę bei slaptažodį, kuriuos neteisėtai panaudojo savo namuose paimdami paskolas K. Š. vardu. Tokie atlikti veiksmai ir tai, kad apie paskolų paėmimą nebuvo kalbėta su tikruoju elektroninės mokėjimo priemonės ir jų duomenų savininku, kelia abejonių kaltinamųjų pateikta versija, jog jie nesuprato atliekamų veiksmų neteisėtumo, nes akivaizdu, kad tokie atlikti veiksmai turėjo sukelti jiems abejonių dėl veiksmų teisėtumo. Versija, kad elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis pateikė nukentėjusiojo žmona, nepateisina kaltinamųjų veiksmų, nes apie tokius veiksmus turėjo būti kalbėta ir tartasi tiesiogiai su pačiu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų savininku K. Š.. Patys kaltinamieji pripažino, jog jie neturėjo nukentėjusiojo K. Š. sutikimo inicijuoti paskolų paėmimus, kas leidžia daryti išvadą, jog A. Š. ir O. Š. pasinaudojo nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenimis neteisėtai.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad A. Š. ir O. Š. veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. už tai, kad neteisėtai prisijungė prie in­for­macinės sistemos, t. y. prie K. Š. elektroninės bankininkystės sistemos pasinaudodami jo elektroninės bankininkystės duomenimis, neturėdami šios sistemos savininko ar tei­sėto valdytojo leidimo. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas infor­ma­cinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teismas sutinka, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir patenka į Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. reguliavimo sritį. Tačiau atsakomybei pagal šį straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Nei kaltinamajame akte, nei baudžiamojoje byloje nėra įvardinta bei nurodyta, kokias informacinės sistemos apsaugos priemones pažeisdami A. Š. ir O. Š. prisijungė prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės sistemos. Kaip matyti, A. Š. ir O. Š. prisijungdami prie nukentėjusiojo elektroninės ban­ki­ninkystės sistemos ne savo vardu, be savininko sutikimo, tai padarė netei­sėtai. Tačiau byloje nenus­ta­tyta, kad neteisėtai prisijungdami prie elektroninės bankininkystės A. Š. ir O. Š. tai padarė pa­žeis­dami apsaugos priemones, t. y. jas sugadindami ar pakenkdami ap­sau­gos priemonių režimui. Byloje nustatyta priešingai, t. y. tai, kad A. Š. ir O. Š. prie elektroninės sis­te­mos prisijungė kaip bet kuris teisėtas vartotojas, nepažeisdamas elektroninės bankininkystės ap­sau­gos priemonių, jas įveikdami tikrais banko klientui K. Š. išduotais slaptažodžiais ir kodais, tai yra elektroniniais duomenimis. Už jų neteisėtą panaudojimą A. Š. ir O. Š. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad savo nusikalstamais veiksmais A. Š. ir O. Š. nerealizavo visų Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. dispozicijoje numatytų objektyvių požymių, tai yra nepažeidė in­formacinės sistemos apsaugos priemonių, jas įveikė panaudodami iš nukentėjusiojo gautus tikrus elektroninius duomenis, todėl jų veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties.

Teismui konstatavus, kad A. Š. ir O. Š. nusikalstamai veikdami neįgyvendino Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, vadinasi, šios nusikalstamos veikos nepadarė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis iš A. Š. ir O. Š. suformuluoto kaltinimo atitinkamai dėl jiems inkriminuotų įvykdytų nusikaltimų šalinamos faktinės aplinkybės, kad jie pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones.

A. Š. ir O. Š. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK kaip: apysunkis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d., nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Kaltinamieji, nusikalstamai veikdami bendrininkų grupėje nukentėjusiojo atžvilgiu, be savininko leidimo neteisėtai įgijo nukentėjusiojo banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitų kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.), po to neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų duomenis (Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.) ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo vardu paėmė paskolas ir iš nukentėjusiojo sąskaitos pervesdami pinigus į atitinkamas sąskaitas ir juos išgrynindami bei pasisavindami (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.).

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Skirdamas A. Š. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – veikdamas tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų, kurie yra baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistu, tai yra nusikalstamas veikas padarė po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas už kėsinamasi į viešąją tvarką bei nustatytą valdymo tvarką, taip pat už administracinius teisės pažeidimus transporte, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra. A. Š. psichoneurologinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitai nepriklauso, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnija jį charakterizuoja neigiamai.

Inkriminuojamų apysunkių nusikaltimų sankcijose numatytos bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas. Kadangi baudos bausmę skirti netikslinga, nes dėl lėšų trūkumo, kaltinamasis neturės objektyvių galimybių ją įvykdyti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba ir turi galimybę rūpintis mažamečiais vaikais bei atlyginti civilinį ieškinį, netikslinga skirti arešto bausmės. Teismas laiko, kad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžiai atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą nustatytini mažesni nei šių bausmių numatytas vidurkis. Kadangi dalis nusikalstamų veikų - neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintos apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtina bausmė paskirta už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Kaltinamosios O. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Skirdamas O. Š. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – veikdama tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų, kurie yra baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – 2012-07-13 teista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., teistumas išnykęs, administracine tvarka bausta už viešosios tvarkos pažeidimus, piniginių nuobaudų nesumokėjusi. O. Š. psichoneurologinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitai nepriklauso, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnija ją charakterizuoja neigiamai.

Inkriminuojamų apysunkių nusikaltimų sankcijose numatytos bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas. Kadangi baudos bausmę skirti netikslinga, nes dėl lėšų trūkumo, kaltinamoji neturės objektyvių galimybių ją įvykdyti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prižiūri ir rūpinasi mažamečiais vaikais, netikslinga skirti arešto bausmės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus O. Š. už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šių bausmių numatytas vidurkis. Kadangi dalis nusikalstamų veikų - neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintos apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtina bausmė paskirta už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Teismas atsižvelgdamas į nusikaltimų pavojingumą, į tai, kad šeimoje auga mažamečiai vaikai, kuriems reikia pastovios priežiūros, į tai, kad A. Š. šiuo metu dirba ir išlaiko šeimą, o O. Š. prižiūri vaikus, mano, kad šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ypač nukentėtų mažamečių vaikų interesai, todėl bausmės vykdymas atidėtinas.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

UAB „4 finance“ pareiškė civilinį ieškinį 366,65 Eur sumai (1 t., b. l. Nr. 21-22). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, UAB „4 finance“ žalą patyrė dėl tyčinių A. Š. ir O. Š. nusikalstamų veikų, duomenų apie atlygintą žalos dalį nėra, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų A. Š. ir O. Š. solidariai priteistina UAB „4 finance“ 366,65 Eur prašoma suma.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti katu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 1 (metams) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ;

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Civilinio ieškovo UAB „4 finance“, įmonės kodas 301881644, civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. Š. ir O. Š. solidariai priteisti 366,65 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė