Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1872-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2A-1872-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17936-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vidas Stankevičius, Rūta Burdulienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Atsakovas
J. P., S. P.
Ieškovas
J. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. Nr. 2A-1872-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17936-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui J. P. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvada teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl vaiko išlaikymo; priteisti iš atsakovės S. P. sūnaus R. A. P. išlaikymui po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti J. P..

Nurodė, kad jo santuoka su atsakove S. P. buvo nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės 2007 m. liepos 4 d. teismo sprendimą bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkto sąlygas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir 2 punkto sąlygas dėl periodinių išmokų, mokamų sūnaus išlaikymui. R.A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu J. P., o iš atsakovės vaiko išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas pažymėjo, kad nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka augančio vaiko poreikių. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti po 1 969 Lt. Ieškovas šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Atsakovė yra sveika, jauna moteris, ieškovui žinoma, kad atsakovė dirba UAB „Corpus A“, taip pat ji dirba nelegaliai, tvarkydama privačius namus. Atsakovė visiškai nesirūpina sūnumi, jo nelanko, o, jeigu sūnus ateina pas atsakovę, dažniausiai ji būna neblaivi.

Atsakovė S. P. prašė ieškinį atmesti, pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti jos ir nepilnamečio sūnaus R. A. P. bendravimo tvarką. Nurodė, kad jos turtinė padėtis po teismo sprendimo, kurį siekia pakeisti ieškovas J. P., priėmimo nepasikeitė ir iki šiol yra itin sunki. Atsakovė gauna minimalią mėnesio algą, kurios vos užtenka jos pačios pragyvenimui ir būsto dalies išlaikymui, kadangi po santuokos nutraukimo didesnė dalis turto atiteko ieškovui J. P.. Jokių papildomų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, atsakovė negauna. Ieškovas J. P. nurodo per didelius ir iš dalies nepagrįstus nepilnamečio sūnaus R. A. P. poreikius, susijusius su vaiko maitinimu, pramogomis, rūbais, avalyne, mokymosi priemonėmis, internetu, kuriuo greičiausiai naudojasi ir pats ieškovas, komunalinėmis paslaugomis ir 2/3 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu. Ieškovas, nurodydamas vaiko mėnesio poreikiams reikalingų išlaidų sumas, nepateikia jokių objektyvių duomenų apie jų patenkinimui reikalingas išlaidas. Sūnus R. A. P. didesnę laiko dalį gyvena pas ieškovo motiną J. S.. Ieškovo nurodomas 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jis nuomoja S. P., iš kurio gauna nuolatines 200 Lt pajamas ir nepatiria buto išlaikymui papildomų išlaidų. Ieškovas deklaruoja, kad vaiko išlaikymui išleidžia beveik dvi minimalias algas, kas yra visiškai nelogiška, nepagrįsta ir neprotinga. Iki šiol sūnus mokykloje gaudavo nemokamą maitinimą, todėl vaiko maitinimui mokykloje tėvas papildomų išlaidų nepatiria. Ieškovo materialinė ir turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei atsakovės, kadangi atsakovė šiuo metu moka susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė S. P. pažymėjo, kad ji turi rimtų sveikatos problemų –jai yra diagnozuota 3-4 laipsnio kelio sąnario artrozė.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, išlaikymas nepilnamečiui vaikui neturi būti mažesnis negu 500 Lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismo sprendimu iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei susiformavusios teismų praktikos, be to, jis nėra pakankamas užtikrinti net būtinus, minimalius, R. A. P. poreikius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės S. P. išlaikymą nepilnamečiui R. A. P. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje dėl priteistos iš S. P. sūnaus R. A. P. išlaikymui mokamos sumos; nepilnamečio vaiko R. A. P. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skyrė ieškovą J. P.; nustatė skyriumi gyvenančios motinos S. P. ir nepilnamečio sūnaus R. A. P. bendravimo tvarką; priteisė iš atsakovės S. P. ieškovo J. P. naudai 72 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo J. P. valstybės naudai 200 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad 2012 m. gegužės 7 d. teismo sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebeatitinka įstatymo reikalavimų, teismų praktikos, ir nėra pakankamas užtikrinti net minimalius vaiko poreikius, todėl yra pagrindas išlaikymo dydį pakeisti. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog po 2012 m. gegužės 7 d. teismo sprendimo pablogėjo jo turtinė padėtis, o ieškovo nurodytos išlaidos buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, priskaičiuotos prie sūnaus poreikiams reikalingos sumos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, įskaitant ir tai, jog ieškovas turi galimybę gauti papildomų pajamų, nesusijusių su darbo užmokesčiu, todėl prie sūnaus išlaikymo ieškovas turi prisidėti 2/3 dalimis nuo savo gaunamų pajamų, o atsakovė 1/3 dalimi.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui R. A. P. ir priteisti iš atsakovės R.A. P. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovas jam priklausančią buto dalį yra išnuomojęs kitam asmeniui. Buto dalies ieškovas išnuomoti negali, nes tam kliūtis sudaro atsakovė. Už savo ir sūnaus buto dalį ieškovas kas mėnesį moka apie 300 Lt.

2) Ieškovas šiuo metu gyvena 100 kv. m. nuosavame name. Minėtą aplinkybę teismas įvertino kaip daug geresnę ieškovo turtinę padėtį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad namą ieškovas taip pat turi išlaikyti, vien už malkas tenka mokėti apie 1 500 Lt per metus.

3) Atsakovė klaidingai informavo teismą, kad jos darbo užmokestis yra 1 260 Lt. Atsakovė slėpė faktą, kad ji papildomai uždarbiauja tvarkydama žmonių butus, kas mėnesį, ieškovo žiniomis, ji gauna ne mažiau kaip 1 000 Lt.

4) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra sveikas. Ieškovo sveikata prasta, jam nustatytas diabetas, aukštas spaudimas, problemos su širdimi.

5) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis nei 500 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovė S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir padidindamas priteisto išlaikymo dydį, įvertino pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgė į pasikeitusį minimalų išlaikymo dydį, teiktiną iš abiejų tėvų nepilnamečiam vaikui, taip pat į pateiktas išvadas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas turi didesnes finansines galimybes prisidėti prie sūnaus R. A. P. išlaikymo, kadangi jo turtinė padėtis tiek gaunamų pajamų, tiek turimo turto prasme yra ženkliai geresnė, todėl, atsižvelgiant į proporcingumo principą, tėvų dalys išlaikymo prievolėje negali būti vienodos. Ieškovo darbo užmokestis sudaro 2 500 Lt, be to, bylos nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad darbovietėje gauna papildomų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais. Atsakovės pajamos yra dvigubai mažesnės ir sudaro 1 260 Lt. Jokių papildomų pajamų, tvarkydama žmonių butus, atsakovė negauna – užsiimti tokia veikla neturi galimybių dėl sveikatos būklės ir laiko stokos (dirba pagrindinėje darbovietėje).

2) Atsakovei medikai yra nustatę 45 proc. netektą darbingumą. Nors ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino jo sveikatos būklę, tačiau įrodymus apie savo sveikatos būklę jis pateikė tik su apeliaciniu skundu. Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų turinio nematyti, kad atsakovui medikai būtų nustatę neįgalumą.

Šalies argumentai

3) Ieškovas nurodo, jog daug lėšų išleidžia namo išlaikymui, tačiau atsakovė neturi galimybės prisidėti prie didelės vertės ieškovo turimo turto išlaikymo, kadangi sprendžiamas klausimas yra susijęs išimtinai su nepilnamečio sūnaus R. A. P. išlaikymu ir protingų vaiko poreikių patenkinimu.

4) Ieškovui, atsakovei ir jų sūnuo priklauso po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas dalį buto yra išnuomojęs kitam asmeniui. Jokių kliūčių nuomai atsakovė nesudaro.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, t.y. išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų padėčiai iš esmės pablogėjus, arba kito iš tėvų turtinei padėčiai atitinkamai pagerėjus, dėl ko jis įgyja galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priteistas išlaikymas taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo padidinti nepilnamečiui R. A. P. teiktiną išlaikymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios ginčijamo sprendimo išvados nerevizuoja. Apeliantas iš esmės neginčija ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. A. P. išlaikymui reikalingos lėšų sumos, išskyrus argumentą, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovas jam priklausančią buto dalį yra išnuomojęs kitam asmeniui. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) priklauso ieškovui, atsakovei ir R. A. P.. Ieškovas nurodytame bute negyvena. Į bylą pateikta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1BN, kuria ieškovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį išnuomoja S. P. (b.l. 20-21), taip pat buto priėmimo – perdavimo aktas (b.l. 22). Nurodyta nuomos sutartis terminuota. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia teismui įrodymus, kad už nurodytą butą mokesčius moka jis, tačiau pateiktos sąskaitos tik už 2014 m. sausio mėn., todėl šie įrodymai nepaneigia teismo išvados, jog ieškovui priklausanti buto dalis ieškovo yra (ar buvo) nuomojama. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas įrodymų apie buto išlaikymo išlaidas teismui neteikė (CPK 314 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad atsakovė sukelia kliūtis ieškovui siekiant išnuomoti ginčo butą. Kita vertus, atsakovei ribojant ieškovo, kaip buto dalies savininko, teises, tarp šalių kilę nesutarimai spręstini teisinėmis priemonėmis.

Esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl išlaikymo prievolės paskirstymo tarp tėvų, t.y. ieškovo ir atsakovės. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos šalių turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba valytoja UAB „Korpus A“, gauna artimą minimaliam atlyginimą, turi išlaikymo įsiskolinimą. Pagal atsakovės turto ir gaunamų pajamų lygį jai suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 28). Atsakovei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b.l. 58-59). Apelianto teiginiai, kad atsakovė gauna papildomų pajamų, tvarkydama butus, jokiais byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta (CPK 178 straipsnis). Ieškovas be dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), turi jam nuosavybės teise priklausantį 100 kv.m. gyvenamąjį namą, gauna 3 000 Lt per mėnesį darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas dalies darbingumo netekimas, byloje nėra. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra iš esmės geresnė, nei atsakovės, ir dėl šios priežasties ieškovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Apeliantas nurodo, kad nuosavybės teise turimo turto (gyvenamojo namo) išlaikymas lemia papildomas jo išlaidas, tačiau ši aplinkybė nelaikytina paneigiančia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl iš esmės skirtingos šalių turtinės padėties, kadangi ieškovas taip pat turi galimybę gauti papildomų nuomos pajamų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, arba dalį jam priklausančio turto realizuoti, tuo tarpu atsakovei priklausantis turtas yra vienintelis jos gyvenamasis būstas.

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai. Nurodytoje išvadoje nurodoma, kad vaiko išlaikymui skiriamas dydis negali būti mažesnis nei minimali mėnesio alga, t.y. 1 000 Lt, preziumuojant, kad išlaikymo pareiga tenka po lygiai abiems tėvams (b.l. 73-74). Tėvų turtinės padėties vertinimas sprendžiant, kiek kiekvienas iš jų konkrečiu atveju turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra teismo kompetencija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į iš esmės skirtingą turtinę padėtį, ieškovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 2/3, o atsakovė – 1/3 dalimi; bendras teismo nustatytas išlaikymo dydis nėra mažesnis, nei minimali mėnesio alga (350x3=1050).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybės naudai priteisiama 2 00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 122-123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,99 straipsnio 2 dalimi, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. P. 200 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius