Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. J. 2009 m. birželio 24 d., apie 18 val., Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „VW Golf“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu apgadintas pakelės medis, automobilis ir sužalota keleivė. Iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 231.4 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. J. skirta administracinė nuobauda už 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, apgadindamas vairuotą automobilį ir medį bei sužalodamas keleivę, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu M. J. veiką papildomai kvalifikavo ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį savo iniciatyva. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas tokią galimybę, yra išaiškinęs, jog siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinant asmens teisės į gynybą realumą, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą ATPK straipsnį, teismas apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2303/2008, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 15, 2008 m., p. 36, 2010 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. N444-1367/2010). Nesupažindinus asmens su pareikštu kaltinimu ir neišaiškinus asmens teisių ir pareigų, numatytų ATPK 272 straipsnyje, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Procese negali būti jokių staigmenų – teismo sprendime negali būti daromos išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir M. J. suteikta teisė išreikšti savo valią dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. J. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, taip paneigiant apelianto teikiamą įvykio versiją, jog Kelių teismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė. Akcentuotina, jog šiuo atveju kertiniai įrodymai byloje – pareiškėjo teikta pirminė informacija apie įvykį bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog pirminiame paaiškinime bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas padarytus pažeidimus pripažino (b. l. 1, 40-41), tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Be to, pridurtina, jog su autoavarijos vietos schema ir jos aplinkybėmis apeliantas taip pat pasirašytinai sutiko (b. l. 7). Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų šališki, jokių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti M. J., teismas nenustatė, todėl šiais parodymais, kartu su kita bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Nauja įvykio versija iškelta tik apeliaciniame skunde, kas laikytina pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Minėtame straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materialinė, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sukeltas kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr. G 214/09(13), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažeidėjo bei liudytojų parodymai teisme ir kt.) patvirtina, kad 2009 m. birželio 24 d. eismo įvykio metu buvo sužalota G. P., sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad M. J. atsakomybės nešalina bei bylos baigčiai reikšmės neturi aplinkybė, jog G. P. dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto, o kiek vėliau, pablogėjus sveikatai, bei tai, kad policiją nukentėjusioji ir jos globėja iškvietė ne savo iniciatyva, bet gydymo įstaigos teikimu. Atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad M. J. vairavo savo vardu registruotą automobilį „VW Golf“ ir atsitrenkė į pakelėje augusį medį. Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, jog būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas medis. Pažymėtina, kad tai, jog medžio gyvybinės funkcijos nepažeistos, nepaneigia medžio apgadinimo fakto, kuris užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros rašte (b. l. 21) (nulupta dalis žievės). Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog M. J. padarė jam inkriminuotą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas medis, jam padaryta žala, kurią Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra įvertino 612 litų (b. l. 21). Net ir vadovaujantis aplinkybe, kad pažeidėjas nesuvokė, jog eismo įvykio metu buvo sužalota G. P., teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys nekelia abejonių dėl to, kad M. J. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas medis, ir išvažiuodamas iš įvykio vietos, aiškiai išreiškė savo valią (apsisprendimą) nepranešti apie eismo įvykį policijai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, jog pirmosios instancijos teismas nuobaudą dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jam paskyrė praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti 2009 m. birželio 24 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2009 m. liepos 1 d., t. y. dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam šešių mėnesių terminui administracinei nuobaudai skirti. Iš bylos duomenų matyti, kad iki pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui, nuobaudos skyrimo terminas Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu buvo pratęstas (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo M. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn, priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti.

Be to, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis viršijo leistiną greitį, kadangi pažeidimas dėl greičio viršijimo M. J. apskritai nebuvo inkriminuotas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. J. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.