Kauno apygardos teismo nutartis

2008-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-239-378/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-14
Bylos Nr.
2S-239-378/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-239-378/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis
Procesinio sprendimo kategorija 102.2, 116.10.2, 121.14, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties atsisakymo priimti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr.2-345-658/2007 dėl teismo išlaidų pareiškėjui atlyginimo ir priteisti jam 1 341 Lt teismo išlaidų pagal jo pateiktą apytikrį teismo išlaidų paskaičiavimą. Pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti atlygintos teismo išlaidos, susijusios su dokumentų ir jų nuorašų, išrašų, kopijų siuntimu ir dauginimu nuo 1999-04-06 iki 2007-11-13, kas sudarytų iš viso 341 Lt, bei teismo išlaidos, susijusios su liudytojų R. B. ir V. B. atvykimu į teismo posėdžius pagal teismo šaukimus, kas sudarytų 1 000 Lt. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas truko aštuonerius su puse metų, visos pareiškėjo patirtos išlaidos paštui, susirašinėjimams su teismais, atlyginimas liudytojams negali būti tiksliai įrodytos, todėl jų dydį privalėjo nustatyti teismas savo nuožiūra, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau teismas 2007-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-345-658/2007 nepilnai išnagrinėjo teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors visi šiam klausimui išspręsti reikalingi duomenys buvo civilinės bylos medžiagoje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2-345-658/2007 nutarė grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad, ieškinį pareiškus 1999 m., civilinė byla buvo išnagrinėta pagal 1964 m. CPK, todėl papildomo sprendimo priėmimo pagrįstumo klausimas spręstinas, vadovaujantis 1964 m. CPK 231 str. 2 d., pagal kurią ieškovas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo gali iškelti per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2007-11-27. Tačiau pareiškėjas pareiškimą teismui padavė tik 2007-12-03, t.y. praleidęs terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, o praleisto termino atnaujinti neprašė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2007-12-05 nutartį panaikinti ir 14 dienų terminą atnaujinti bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės dėl papildomo sprendimo priėmimo teismo išlaidų klausimu civilinėje byloje Nr.2-345-658/2007.

Skunde nurodoma, jog teismas, pažeisdamas 1964 m. CPK 4, 6, 7 str.str., neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas yra invalidas. Iš prie atskirojo skundo pridėtos Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad pagal turimą kvalifikaciją pareiškėjas gali dirbti tik 6 valandas per savaitę, kai sveikas asmuo gali dirbti 40 valandų per savaitę, t.y. daugiau kaip šešis kartus už pareiškėją ilgiau. Todėl, jeigu sveikam asmeniui 14 dienų terminas pagal 1964 m. CPK 231 str. 2 d. pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti yra pakankamas, tai pareiškėjui, kaip invalidui, toks terminas turėjo būti prailgintas bent kelis kartus, kad nebūtų pažeista jo lygybė prieš įstatymą ir teismą bei teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat pažeidė 1964 m. CPK 151 str. ir CK 85 str., nes net ir nustatęs, jog terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo praleistas, teismas pareiškimą privalėjo išnagrinėti, kadangi reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas privalo priimti nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju teismas turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumui pašalinti, kad vėliau galėtų išspręsti termino atnaujinimo klausimą, tokiu būdu neužkirsdamas pareiškėjui teisės kreiptis į teismą. Pareiškėjas nurodė, kad teismas taip pat pažeidė 1964 m. CPK 127 str., nes atėmė pareiškėjui teisę paduoti pareiškimą dėl termino atnaujinimo - kad pareiškimas būtų nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį dalyvaujantys byloje asmenys privalo ar turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo (b.l.2). Tokiam veiksmui atlikti įstatymų leidėjas nustatė 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (1964 m. CPK 231 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo atsakovui UAB „Kauno diena“ buvo priimtas 2007 m. lapkričio 13 d. (b.l.6). Ieškovo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui pateiktas 2007 m. gruodžio 03 d. (b.l.2), t.y. praleidus nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo procesinė teisė iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo realizuojama pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, todėl buvo išnykusi. Nustatyta, kad ieškovas neprašė atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl nesant tokio prašymo teismas neturėjo pagrindo svarstyti termino atnaujinimo klausimą (CPK 78 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 05 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėRamūnas Mitkus