Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. B., atsakovui A. P., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus, prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2011-06-18. Ieškovė nurodė, kad gyvena pas močiutę ji padeda ieškovei auginti vaiką, ieškovė dirba pusę etato ir gauna apie 500 Lt atlyginimo. Teigė, jog išlaidų paskaičiavime nenurodė mokesčių už būstą, jo šildymą.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. teismo posėdyje pateikė žodinę išvadą. Palaikė ieškovės reikalavimą, pripažinti atsakovą A. B. tėvu. Pritarė dėl tokio išlaikymo dydžio, manė, kad tai yra optimalus išlaikymo dydis, kuris tenkina minimalius vaiko poreikius ir nepažeidžia vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. birželio 18 d. gimė A. B., kurios motina gimimo liudijime įrašyta ieškovė (6 b. l.), ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 455,00 Lt darbo užmokestis (7 b. l.). Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (8 b. l.). Atsakovas nuo 2014-06-19 dirba UAB „EKOVALIS“, 2014 m. birželio mėn. darbo užmokestis buvo 1185 Lt, 2014 m. liepos mėn. – 5310 Lt, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 4079 Lt, 2014 m. rugsėjo mėn. – 2369 Lt, 2014 m. spalio mėn. – 3724 Lt, 2014 m. lapkričio mėn. – 2731 Lt. Atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas bei kiti statiniai. Ekspertizės aktu Nr. ES 241/14(01) nustatyta, kad atsakovas yra A. B. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe (76 b. l.).

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs jog, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Ieškovė nurodė, jog vaikui išleidžia apie 700 Lt per mėnesį, neįskaičiuodama mokesčių už būsto komunalines paslaugas. Iš pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad didžiąją išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui, vitaminams, vaistams, higienos reikmenims, drabužiams, avalynei.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti šalių nepilnamečio vaiko, užtikrinti jo kasdieninių poreikių tenkinimą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nėra neprotingai didelis, pagrįstas, kad galima būtų patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti ieškovės prašomą išlaikymą jų nepilnametei dukrai. Nors atsakovas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį ir išlaikymo skolą ginčijo, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių jo galimybę mokėti po 350 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui bei kodėl neturėtų išlaikyti savo nepilnamečio vaiko nuo jo gimimo momento.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 700 Lt, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis yra 350 Lt per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei A. B. po 350,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra 2014 m. birželio 9 d., iki vaiko pilnametystės.

Atsižvelgiant į atsakovo prašymą ir į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, išlaikymo skolos (ji paskaičiuota nuo dukros gimimo iki ieškinio priėmimo dienos, tai yra 2014 m. birželio 9 d., po 350 Lt, iš viso 12506,67 Lt (dvylika tūkstančių penki šimtai šeši litai 67 ct)) mokėjimas išdėstytinas dalimis trims metams.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Teismas taip pat tenkina ieškovės prašymą uzufrukto teise paskirti dukros V. B. išlaikymui priteistų lėšų, tvarkytoja.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 300,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą (15–16 b. l.), 144 Lt žyminio mokesčio (22 b. l.), 203,44 Lt 2014-08-06 kuro išlaidos, iš viso 647,44 Lt.

Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis turi būti išieškotas iš atsakovo į Valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (350 Lt x 12 mėn. x 3 proc.), tai yra 126 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą susidarė 18,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Valstybei.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 269, 270, 282, 392, straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , jo dukros A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct), kas sudaro 101,37 Eur (vieną šitą vieną eurą 37 Eur ct), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, t.y., nuo 2014 m. birželio 9 d. iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą jo dukrai A. B. nuo gimimo, t.y., nuo 2011 m. birželio 18 d. iki bylos iškėlimo, t.y., yra 2014 m. birželio 9 d., po 350 Lt kas mėnesį, iš viso 12506,67 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus šešis litus 67 ct), kas sudaro 3622,18 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus 18 Eur ct), ir priteistos išlaikymo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis trims metams, tai yra trisdešimt penkis mėnesius mokėti po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct), kas sudaro 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą 37 Eur ct), o trisdešimt šeštą mėnesį – 256,67 Lt, kas sudaro 74,34 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 34 Eur ct).

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę vaiko A. B. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 647,44 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus 44 ct) (187,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei – 126,00 Lt (36 Eur) žyminio mokesčio ir 18,99 Lt (5,50 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 144,99 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 99 ct) (41,50 Eur). Šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir pašto išlaidos, įmokos kodas – 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.