Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2013-04-02 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimto administracinio teisės pažeidimo nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-25 teisme gautas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro persiųstas M. P. skundas dėl 2013-04-02 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta 550 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams pagal LR ATPK 125 str., panaikinimo, už tai, kad jis, 2013-03-19 vairuodamas automobilį Mercedes-Benz 1841 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K. S.“ teritorijoje važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 173 1 priedo 204 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

2013-04-22 M. P. nesutikdamas su priimtu nutarimu, teismui padavė skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 2 d. nutarimą pakeisti – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas neneigia kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą padarė ne tyčia, kadangi pažeidimas buvo padarytas nejudriame kelyje, UAB „K. S.“ teritorijoje, jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė, reali grėsmė taip pat nebuvo iškilusi. Nurodo, kad rūpinasi sunkiai sergančiu tėvu. Gyvena globos namuose (duomenys neskelbtini), už pragyvenimą šioje įstaigoje kas mėnesį reikia sumokėti 1 800 Lt, o jo gaunamas atlyginimas yra minimalus. Be to, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl be vairuotojo pažymėjimo jis negalėtų atlikti tiesioginių darbo pareigų, dėl to nukentėtų įmonės veikla, o jis prarastų pajamų šaltinį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresniojo specialisto 2013-04-02 nutarimu M. P. už ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 550 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į M. P. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybe, kad jis nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą.

M. P. nutarimo dalies dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. M. P. nesutiko tik su jam paskirta nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ją prašė pakeisti paskiriant baudą.

Už (duomenys neskelbtini) 1 priedo 204 p. pažeidimus atsakomybė numatyta LR ATPK 125 str., kuriame nustatyta, kad važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Už padarytą pažeidimą kitos nei LR ATPK 125 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas nėra galimas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo neskirti vienos iš sankcijoje numatytos nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad pažeidimą padarė ne tyčia, taip pat į tai, kad jo darbas tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas

Skunde nurodyta, kad dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo M. P. negalės tinkamai atlikti darbo funkcijas, ir bus atleistas iš vairuotojo pareigų, tačiau pažeidėjo darbo pobūdis nėra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę ar sutrumpinti terminą, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtine, galinčia sudaryti pagrindą taikyti ATPK30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010). Taigi apelianto M. P. skundo motyvas, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis negalės atlikti tiesioginių darbo funkcijų pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negali nulemti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo.

Tai, kad M. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, pažymėtina, kad M. P. per vienerių metų laikotarpį pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nors apeliantas pažymi, kad pažeidimą padarė ne tyčia, tačiau toks eismo dalyvio neatsargumas nėra pateisinamas, nes galėjo sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantui paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. M. P. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, apelianto asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir M. P. neskirti vienos iš ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniu, teismas

nutaria:

2013-04-02 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimto administracinio teisės pažeidimo nutarimą palikti nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.