Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. J. G., nuteistojo gynėjai advokatei Lilijai Semaško, vertėjai Lidijai Barauskienei, nukentėjusiesiems G. K., V.K., A. K., jų gynėjui advokatui Algirdui Putnai, civiliniam ieškovui S. A., civilinio atsakovo atstovei Dovilei Bagomolskytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. ir nuteistojo A. J. G. gynėjos advokatės L. S. apeliacinius skundus dėl 2008 m. birželio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Iš draudimo kompanijos PZU SA nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. naudai priteista 2390 Lt laidojimo išlaidų.

Kolegija išnagrinėjo apeliacinius skundus, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. J. G. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra 2006-08-16 apie 9.30 val. Kauno rajone, Garliavos gyvenvietėje, Vytauto g. ties namu Nr. 67 vairuodamas S. A. įmonei priklausantį autobusą „SETRA“, valst. nr.(duomenys neskelbtini), važiuodamas Kauno kryptimi ir priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, laiku nesustabdė savo autobuso, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios R. K. ir ją partrenkė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 75 p. reikalavimus. Dėl kaukolės, dešinio raktikaulio ir šonkaulių lūžimų bei kraujo įsiliejimo po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų ir vidaus organų sumušimų R. K. mirė.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendį, patenkinant civilinį ieškinį bei paskiriant griežtesnę bausmę kaltininkui. Skunde nurodoma, jog Kauno rajono apylinkės teismas nuosprendžiu nukentėjusiųjų pateiktą civilinį ieškinį patenkino tik iš dalies. Nukentėjusiųjų manymu, teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje yra išspręstas netinkamai, kadangi teismas neteisingai priteisė laidojimo išlaidų dydį ir visiškai nesprendė neturtinės žalos klausimo, be to, nuteistajam paskyrė minimalią – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, jog pateiktame teismui civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, jog nukentėjusiųjų dukters R. K. laidojimo ir šarvojimo išlaidos sudarė - 2500 Lt, gedulingi pietūs – 640 Lt, kapavietės Jonučių kapinėse sutvarkymas ir paminklas – 8000 Lt. Neturtinę žalą sudarė 300 000 Lt. Teismas nepatenkino kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų. Nukentėjusieji teismui yra pateikę įrodymus – užsakymą iš UAB (duomenys nesklebtini), kuriame matyti, kad kapavietės sutvarkymas ir paminklo pastatymas kainuos 8000 Lt. Nukentėjusieji apmokėti sąskaitą reikiamos sumos neturi, todėl ir prašė ieškinyje priteisti šią sumą iš draudimo kompanijos. Teismas tokį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad civilinio atsakovo – draudimo kompanijos PZU Lietuva atstovė negalėjo paaiškinti ir pateikti įrodymų, kad atstovas Lietuvoje būtų sprendęs klausimą dėl padarytos žalos ir išmokos mokėjimo, o taip pat, kad atsakovo PZU SA atstovė negalėjo pateikti teismui įrodymo apie PZU SA neturtinės žalos atlyginamą dydį. Pateiktas teismui draudimo polisas liudija, jog PZU SA atlyginama žala asmeniui sudaro 300 000 eurų, todėl teismas, vadovaudamasis polisu, turėjo spręsti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kadangi draudimo polise nurodyta suma asmeniui apima ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodoma, jog Kauno rajono apylinkės teismui neužteko įrodymų šioje byloje, kadangi jų nepateikė civilinėje byloje atsakovo atstovas. Nukentėjusiųjų nuomone, teismas šiuo konkrečiu atveju buvo šališkas, nagrinėdamas ir spręsdamas civilinio ieškinio įrodymus, nes ieškinio dydžio klausimą paliko nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip pasunkindamas bei pažeisdamas nukentėjusiųjų teisėtus reikalavimus. Be to, teismas 2008-06-28 nuosprendžiu skyrė nepagrįstai švelnią minimalią bausmę nuteistajam, kadangi viso proceso metu nuteistasis bandė įrodyti, jog pati nukentėjusioji R. K. buvusi labai neatidi ir pati staiga išbėgo į važiuojamąją kelio dalį. Tačiau ši nuteistojo versija teisme buvo atmesta.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. G. gynėja advokatė Lilija Semaško prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendį, atleidžiant kaltininką A. J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, jog teismas atmetė nuteistojo gynėjos prašymą ir nepagrįstai neatleido kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendyje nurodydamas, jog nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, o ne staiga išbėgo į važiuojamąją dalį, kas neatitinka bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti lemiamą įtaką sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ir netgi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismo teiginiui taip pat prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, jog R. K. bėgo skersai gatvės važiuojamosios dalies nereguliuojama pėsčiųjų perėja, ir išbėgdama iš už stovinčios transporto priemonės, neįsitikino, kad nėra artėjančių transporto priemonių, dėl ko įvyko eismo įvykis. R. K. neapdairų bei neatsargų elgesį, einant per gatvę, liudija iš karto po įvykio duoti liudytojų parodymai. W. A. C. parodė, kad R. K. bėgo per perėją. Liudytoja R. K. parodė, kad R. K., eidama per gatvę, buvo visiškai neatsargi, ji ne tik nesustojo įsitikinti, kad eiti toliau nesaugu, bet ir nekreipė jokio dėmesio į šūksnius, netgi pagriebta už rankos, išslydo. Skunde nurodoma, kad ekspertizės išvada bei liudytojų parodymai patvirtina, kad R. K., išbėgdama iš už stovinčios transporto priemonės, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikino, kad nėra artėjančių transporto priemonių, taip pat neįvertino atstumo iki artėjančio autobuso SETRA bei jo greičio, neįsitikino, kad pereiti gatvę bus saugu, ir tuo pasireiškė jos rizikingas elgesys. Pareigą elgtis atsargiai nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje patvirtina ir Kelių eismo taisyklės (89 p., 90 p., 93.4 p.). Advokatės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl LR BK 39 str. taikymo, nes R. K. elgesys iš tikrųjų buvo pakankamai rizikingas. Kaltininkas neginčija savo kaltės ir pripažįsta, kad jis taip pat elgėsi neatsargiai, tačiau skunde prašoma pripažinti, kad įvykusi tragedija yra abiejų šalių sutapusių nerūpestingumo bei neatsargumo rezultatas. Skunde nurodoma, jog teismas turėtų atkreipti į tai dėmesį, ko nepadarius, nuosprendyje nurodytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kas turėjo įtakos neteisingam bausmės paskyrimui. Paskirtoji bausmė yra per griežta. Teismas formaliai įvertino tai, kad nuteistasis turi 3 vaikus, sutuoktinė negali dirbti, kadangi turi rūpintis 2008 m. balandžio mėn. gimusiu kūdikiu. Dėl laisvės atėmimo bausmės A. J. G. negalės rūpintis šeima, kas prieštarauja šeimos koncepcijai, protingumo bei teisingumo kriterijams. Be to, teismas turėtų atsižvelgti ir į kitas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, įvertinti, ar kaltininkas yra tiek pavojingas, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, teistas ar traukiamas administracinėn atsakomybėn nebuvo, padarė neatsargų nusikaltimą, dėl to jis pavojaus visuomenei nekelia. Be to, R. K. artimieji teismo posėdžio metu išsakė pageidavimą, kad A. J. G. nebūtų baustas laisvės atėmimu, kas leidžia manyti, kad jie nesiekia keršto. Su moraline našta lieka gyventi toliau ir pačiam kaltininkui. Advokatė nurodo, jog įvertinant visa išdėstyta aukščiau, yra pagrindas taikyti LR BK 39 str. ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tam buvo visos sąlygos: A. J. G. pirmą kartą padarė nusikaltimą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str.1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios R. K. elgesys.

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. ir nuteistojo A. J. G. gynėjos advokatės Lilijos Semaško apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Atmestinas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisingai priteisė laidojimo išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, jog apylinkės teismas ieškinį dėl laidojimo išlaidų patenkino pilnai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovai prašė priteisti 2500 litų laidojimo išlaidų ir 640 litų išlaidų gedulingiems pietums. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priėmė sprendimą priteisti nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. naudai 2390 litų, tačiau, pažymėtina, kad teismas teisingai įvertino tai, jog nukentėjusieji pasinaudojo savivaldybės teikiama pašalpa – 750 litų, dėl ko civilinio ieškinio suma atitinkamai buvo sumažinta. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų buvo priteistas neteisingai. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nepatenkino kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, atmesdamas tokį nukentėjusiųjų reikalavimą kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija nenustatė, jog tokiu būdu apylinkės teismas būtų pažeidęs įstatymo keliamus reikalavimus, tai yra BPK 115 str. 2 d. nuostatą, jog kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, ieškovai teismui pateikė kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo užsakymo lapą, kuriame matyti, jog UAB „Mauručių Ąžuolas“ atliktos paslaugos kainuos 8000 litų. Vadovaujantis aukščiau paminėtu baudžiamojo įstatymo straipsniu, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino nukentėjusiųjų pateikto užsakymo lapo dėl 8000 litų sumos priteisimo kaip pakankamo įrodymo civiliniam ieškiniui patenkinti. Teismas pagrįstai nevertino preliminarių išlaidų, pagrįstai ieškinio dalį paliko nagrinėti civilinio proceso tvarka, nesant įrodymų jo dydžiui nustatyti, kadangi tenkindamas civilinį ieškinį, teismas privalo remtis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, tai yra faktinėmis ieškovų patirtomis išlaidomis. Vadovaujantis minėta įstatymo norma, teismas pagrįstai likusioje civilinio ieškinio dalyje pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą palikdamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi draudimo kompanijos PZU Lietuva atstovė negalėjo paaiškinti ir pateikti įrodymų, kad atsakovo atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje būtų sprendęs klausimą dėl padarytos žalos ir išmokos mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks apylinkės teismo sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiesiems ginti savo teises ir reikalauti patenkinti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam nuosprendžiu skyrė nepagrįstai švelnią minimalią bausmę. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 str.2 d.). Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Apylinkės teismas teisingai įvertino tai, jog kaltininko A. J. G. padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, jog nors nusikalstama veika sukeltos sunkios pasekmės, tačiau A. J. G. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, dėl ko pirmos instancijos teismas teisingai paskyrė artimą minimaliai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę. Skirti griežtesnę bausmę kaltininkui A. J. G. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui nepriimtinas apelianto nuteistojo A. J. G. gynėjos advokatės Lilijos Semaško argumentas, jog teismas nepagrįstai neatleido kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal LR BK 39 str. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, gali būti taikomas asmeniui, kuris pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau atmetė nuteistojo gynėjos nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kadangi nustatyta, jog nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, mikroautobusas buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius, kuomet nukentėjusioji, įsitikinusi saugumu, ėjo per perėją su kitais pėsčiaisiais, o ne staiga išbėgo į važiuojamąją dalį, dėl ko jos elgesio pirmos instancijos teismas teisingai nepripažino nei provokuojančiu, nei rizikingu.

Pažymėtina, kad tai, jog dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, pagal LR BK 60 str. 1 d. 11 p. yra laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai neatleido nuteistojo A. J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 39 str. Nors atsakomybę už kaltininko padarytus veiksmus sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl kaltininko padarytos veikos atsirado sunkios pasekmės – žuvo žmogus. Teismas teisingai įvertino tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Be to, straipsnio, už kurį yra nuteistas kaltininkas, sankcijoje yra numatyta vienintelė – laisvės atėmimo – bausmė, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išvardintas aplinkybes, teisingai jam paskyrė minimaliai artimą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinant visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. ir nuteistojo A. J. G. gynėjos advokatės Lilijos Semaško apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. ir nuteistojo A. J. G. gynėjos advokatės Lilijos Semaško apeliacinius skunus atmesti.