- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- ATP-28-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00541-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. E.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. E. atstovo advokato R. Jakšto apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog ji, 2015 m. rugpjūčio 20 d., 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustojo praleisti pagrindine gatve važiavusio automobilio, po to, jai pradėjus važiuoti, automobilis pariedėjo atbulas ir atsitrenkė į už galo sustojusį automobilį „BMW 730“ ir jį apgadino, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji susijusi, pasišalino, apie tai nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio vietos schemos, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5, 9, 220 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu A. E. pripažino kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą, paskyrė 38 Eur baudą, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. E. atstovas advokatas R. Jakštas apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas rėmėsi nukentėjusiojo V. R. prielaidomis apie eismo įvykį, nors nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių – policijos pareigūnams teigė, kad A. E. atsitrenkė į jo automobilį, o apklaustas 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje, dalyvaujant A. E., neneigė ir patvirtino, kad apakintas saulės pats nesilaikė distancijos ir atsitrenkė į A. E. automobilį, vadinasi jis ir yra avarijos kaltininkas. Liudytojas T. S., apžiūrėjęs automobilius, tik konstatavo, kad buvo autoįvykis, dėl kurio apgadintas V. R. automobilis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, neanalizavo priežastinio ryšio, padarinių. Įrodymų, kategoriškai patvirtinančių A. E. kaltę sukėlus eismo įvykį, byloje nėra, o V. R. neneigia, jog galėjo sukelti eismo įvykį, todėl byloje kilusios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisako, kad teismas visapusiškai išaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. E. atstovo advokato apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl A. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, prašant bylą jai dėl šio pažeidimo nutraukti, todėl, nesant Institucijos skundo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas vertina tik tą nutarimo dalį, kuria A. E. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. E. nubaudė už tai, kad ji padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Apygardos teismas su tokiu sprendimu nesutinka.
Byloje objektyviai nustatyta, jog V. R. automobilio priekinė dalis yra apgadinta (b. l. 12-15), abu įvykio dalyviai, tiek V. R., tiek A. E. pripažino, jog pajuto automobilių kontaktą, tačiau dėl įvykio aplinkybių nesutarė. A. E. nuo pradžių nuosekliai savo kaltę neigė, pirminiame paaiškinime nurodė, jog sustojo prie sankryžos praleisti automobilio, jai iš galo privažiavo tamsus automobilis, išgirdo bumbtelėjimą ir išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas atsitiko. Teismo posėdyje A. E. kategoriškai teigė, jog jos automobilis nejudėjo, sustojo prie sankryžos, pajuto bumbtelėjimą, išlipo pažiūrėti, kitas automobilis buvo prie pat jos automobilio. Kitas įvykio dalyvis V. R. dėl automobilių susidūrimo aplinkybių, priešingai nei administracinėn atsakomybėn patraukta A. E., nebuvo nuoseklus. Iš pradžių paaiškinime jis teigė, kad sustojus prie sankryžos, priekyje stovėjęs automobilis pajudėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į jo automobilį, taip apgadindamas. Teismo posėdyje V. R. nurodė jau kiek kitokias susidūrimo aplinkybes ir pripažino, jog galbūt galėjo ir jis iš pradžių atsitrenkti į priekyje stovėjusį automobilį, kadangi stipriai švietė saulė, tačiau nieko nepajautė. Taigi abu eismo įvykio dalyviai nurodo skirtingas automobilių susidūrimo aplinkybes, kitų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų ir galinčių paliudyti vieno arba kito vairuotojo teiginius, byloje nenustatyta. Užfiksuoti V. R. automobilio apgadinimai nežymūs ir nėra tokie informatyvūs, jog leistų daryti vienareikšmes išvadas dėl automobilių susidūrimo aplinkybių. Kita vertus, apygardos teismas pastebi, jog KET 126 punktas įpareigoja vairuotojus laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančias transporto priemones, jeigu pastarosios būtų stabdomos, todėl V. R., vairuodamas savo transporto priemonę, sustodamas už A. E. vairuojamo automobilio, turėjo būti pakankamai atidus, nors, sprendžiant iš jo paties parodymų teismo posėdyje, atidumo jam galėjo pritrūkti, kadangi, kaip pats teigė, švietė saulė ir gali būti, jog jis pats kliudė A. E. automobilį. Kiti byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno parodymai, eismo įvykio schema, vaizdo lentelės yra netiesioginiai įrodymai, kurie neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl A. E. kaltės, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog ji tikrai padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl A. E. pripažinimo, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį dėl A. E. pripažinimo kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. E. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipnio 2 dalį, neįrodžius jos kaltės.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.