Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. C. 2018 m. kovo 27 d., apie 0.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, buitinio konflikto su sugyventine S. S. metu, tyčia sudavė šiai ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, ranka įdrėskė kaklo sritį, išrovė kuokštą plaukų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino ir parodė, kad S. S. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena apie trejus metus, bendrų vaikų neturi. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute, pažymoje nurodytu adresu. Butą išlaiko jis vienas, bet nuoma įforminta S. S. vardu. Jis dirba neoficialiai, statybose, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Vakar dienos metu su pažįstamais išgėrinėjo alkoholinių gėrimų, šventė jų namų statybų vieną iš etapų, grįžo išgėręs namo vakare, tiksliai laiko nepamena, gal apie 22 val., neprisimena ką veikė, tikriausiai ėjo miegoti, ką daugiau galėjo daryti girtas. Neprisimena, kad tarp jo ir S. S. būtų kilęs konfliktas, gal ji jam ir pamokslavo dėl jo girtumo, bet to nepamena, tik taip numano. Neprisimena, kad būtų S. S. išvarytas iš buto į laiptinę, nežino, kodėl iškvietė policiją, neprisimena, kad triukšmavo. Tikrai nemušė S. S., nerovė jos plaukų. S. S. turi karingą charakterį, ant jo parėkia, jei kas nepatinka jai, būna, kad jie pasibara, bet jie nesimuša. Dėl mėlynės po akimi tai kai ką prisimena ir gali pasakyti, kad tai buvo gal prieš mėnesį, S. S. sakė, kad trenkėsi į spintelės dureles darydama namų ruošos darbus, jos nemušė. Jeigu kažkas vakar ir atsitiko, tai S. S. galėjo jį išprovokuoti, bet tikrai neprisimena (b. l. 32).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis T. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog gali būti, kad būdamas girtas, ir S. S. išprovokavus konfliktą dėl jo girtumo, jis ją pastūmė ar sudavė jai smūgius į veidą, įdrėskė kaklo sritį ir išrovė jai galvos plaukus. Kaltinamojo manymu, viskas vyko dėl jo girtumo. Jis tikrai galėjo padaryti tai, kuo yra įtariamas, dėl to labai gailisi. Daugiau pasakyti neturi ką (b. l. 34).

Nukentėjusioji S. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastaruosius metus ji gyvena su sugyventiniu T. C. Jos sugyventinis kartas nuo karto vartoja alkoholinius gėrimus ir būna labai agresyvus. Prieš tris savaites buvo smurto atvejis, kvietė policiją, tačiau pareiškimą rašyti atsisakė, galvodama, kad sugyventinis pasitaisys. Šiandien apie 22.00 val. sugyventinis grįžo visiškai girtas iš darbo ir užmigo ant grindų prie lovos. Apie 0.00 val. sugyventinis pradėjo šlapintis miegodamas, ji jį prižadino ir jis iš karto pradėjo konfliktuoti, keikė ją necenzūriniais žodžiais, ranka sudavė jai smūgius į veidą, išrovė kuokštą plaukų, kaktoje yra patinimų, kiek smūgių buvo pasakyti negali. Ji jį išstūmė iš buto į laiptinę, kur jis rėkavo, daužė duris, kaimynai iškvietė policiją. Bijo savo sugyventinio, prašo informuoti ją telefonu, kada paleidinės sugyventinį iš policijos. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Į medikus dėl sužalojimų nesikreips (b. l. 19).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. kovo 27 d., apie 0.18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas daužo savo buto duris, triukšmauja laiptinėje. Pranešėja iš (duomenys neskelbtini) buto (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio J. K. 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. kovo 27 d., apie 0.23 val. patruliuojat kartu su vyriausiąja patrule I. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja iš (duomenys neskelbtini) buto teigia, kad jos kaimynas daužo savo buto duris, triukšmauja laiptinėje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. 2018 m. kovo 26 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), T. C. smurtavo prieš savo sugyventinę S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusi moteris buvo susijaudinusi, verkė, ant jos akies matėsi mėlynė, taip pat buvo suplėšytas megztukas, kurį vilkėjo. Aplinka netvarkinga, išmėtyti batai ir drabužiai, privemta šalia durų. Smurtą patyrusi moteris buvo blaivi, o T. C. stipriai neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą. Smurtą patyręs asmuo S. S. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu ranka į veido sritį, įdrėskimais ant kaklo, įžeidinėjimais necenzūriniais žodžiais, taip pat tampymu už drabužių, dėl jo buvo suplėšytas jos megztukas. Dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Smurto metu jai buvo išplėštas kuokštas plaukų. Tarnybinio pranešimo dalyje, kurioje žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta sritis aplink dešiniąją akį (nurodoma, jog padaryta kraujosruva (mėlynė), sužalojimas padarytas smūgiuojant ranka) bei kaklo sritis (nurodoma, kad toje srityje įdrėksta ranka). Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino, nuolat įžeidinėjo moterį. Dėl šio įvykio T. C. buvo pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Pristatymo metu jis elgėsi neramiai, muistėsi, daužė galva į „kapsulės“ pertvarą, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 6-7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės R. U. 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. kovo 27 d., 0.50 val. į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris atsisakė pasitikrinti blaivumą (t. y. pūsti į alkotesterį). Bendraujant iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, neneigė šią dieną vartojęs alkoholio (b. l. 8).

Iš 2018 m. kovo 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2.35 iki 2.45 val. buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridedama foto lentelė, kurioje užfiksuotas bendras kambario vaizdas ir kuokštas išrautų plaukų (b. l. 10-12).

Iš 2018 m. kovo 27 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas įvykio vietoje atvykus policijos patruliams, esantis voke (b. l. 59). Prie apžiūros protokolo pridedamos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas lovoje miegantis pusnuogis vyras, moters veidas, kaklo sritis (b. l. 14-17).

Motyvuojamoji dalis

T. C. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad T. C. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis T. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau papildomos apklausos metu jis parodė, jog gali būti, kad būdamas girtas, jis pastūmė savo sugyventinę S. S. ar sudavė jai smūgius į veidą, įdrėskė kaklo sritį ir išrovė jai galvos plaukus. Kaltinamojo manymu, viskas vyko dėl jo girtumo. Jo teigimu, jis tikrai galėjo padaryti tai, kuo yra kaltinamas, dėl to labai gailisi (b. l. 34). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios S. S. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji S. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sugyventinis T. C. grižo namo girtas. Apie 0.00. val. jie pradėjo konfliktuoti, jis jai ranka sudavė smūgius į veidą, išrovė kuokštą plaukų. Kiek smūgių jai buvo suduota, pasakyti negali. Nukentėjusiosios teigimu, ji išstūmė sugyventinį iš buto į laiptinę, kur jis rėkavo, daužė duris. Dėl šios priežasties kaimynai iškvietė policiją (b. l. 19). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio J. K. 2018 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusioji S. S. davė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Be to, iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atvyko gavę pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kuriame buvo nurodyta, jog pranešėja iš (duomenys neskelbtini) buto teigia, kad jos kaimynas daužo savo buto duris, triukšmauja laiptinėje. Smurtą patyrusi moteris buvo susijaudinusi, verkė, ant jos akies matėsi mėlynė, taip pat buvo suplėšytas megztukas, kurį vilkėjo. Aplinka netvarkinga, išmėtyti batai ir drabužiai, privemta šalia durų. Smurtą patyrusi moteris buvo blaivi, o T. C. stipriai neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą. Tarnybinio pranešimo dalyje, kurioje žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta sritis aplink dešiniąją akį (nurodoma, jog padaryta kraujosruva (mėlynė), sužalojimas padarytas smūgiuojant ranka) bei kaklo sritis (nurodoma, kad toje srityje įdrėksta ranka) (b. l. 6-7). Nukentėjusiosios S. S. ir policijos pareigūno J. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2018 m. kovo 27 d., apie 0.18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas daužo savo buto duris, triukšmauja laiptinėje. Pranešėja iš (duomenys neskelbtini) buto (b. l. 4). Be to, nukentėjusiosios parodymus apie išrautą plaukų kuokštą patvirtina prie 2018 m. kovo 27 d. apžiūros protokolo (kuriuo buvo apžiūrėtas butas) pridedama foto lentelė, kurioje, be kita ko, užfiksuotas ir kuokštas išrautų plaukų (b. l. 10-12). Nukentėjusiosios S. S. patirtus sužalojimus patvirtina ir prie 2018 m. kovo 27 d. apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas įvykio vietoje atvykus policijos patruliams, pridedamos fotonuotraukos, kuriose, be kita ko, užfiksuotas moters veidas, kaklo sritis (b. l. 14-17). Tuo tarpu tiek kaltinamojo T. C., tiek nukentėjusiosios S. S. parodymai, taip pat policijos pareigūno J. K. 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys patvirtina aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis T. C. buvo neblaivus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės R. U. 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 27 d., 0.50 val. į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris atsisakė pasitikrinti blaivumą (t. y. pūsti į alkotesterį). Bendraujant iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, neneigė šią dieną vartojęs alkoholio (b. l. 8).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad T. C. 2018 m. kovo 27 d., apie 0.20 val. prieš nukentėjusiąją S. S. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu kelerius metus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Kadangi T. C. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad T. C. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. C. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 53-55, 56-57).

Nukentėjusiajai S. S. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 58). Prašymų, skundų negauta.

Dėl T. C. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę T. C., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – T. C. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. C. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs (b. l. 38), nedirbantis (b. l. 39-40), anksčiau teistas du kartus (b. l. 43-46), baustas administracine tvarka (b. l. 41-42), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. C. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 27 d., 0.40 val. iki 2018 m. kovo 27 d., 15.09 val. (t. y. vieną dieną) (b. l. 25, 26), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam T. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (b. l. 59), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. paskirti 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d., 0.40 val. iki 2018 m. kovo 27 d., 15.09 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti T. C. nubaustu galutine 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. C. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.