Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, teistas 2014-08-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. 6 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2019 m. vasario 10 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), D. M. gyvenamojoje sodyboje, prie gyvenamojo namo durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas D. M. atžvilgiu fizinę prievartą, tai yra suduodamas kumščiu du smūgius D. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, reikalavo iš D. M. sumokėti jam 300 eurų skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. pavasarį tikslios datos neprisimena, D. M., per jo draugą R. J. jo paprašė, kad sutvarkytų jo sunkvežimio puspriekabės grindis. Jis sutiko. D. M. atvarė sunkvežimio puspriekabę į (duomenys neskelbtini). Jis sutvarkė puspriekabės grindis, bet D. M. už atliktą darbą neatsiskaitė, žadėjo pravesti pinigus per banką. D. M. jam turėjo sumokėti 300 eurų. Iš pradžių D. M. žadėjo atsiskaityti, tačiau vėliau į telefono skambučius neatsiliepdavo. Kadangi bendravo su D. M., suprato, kad ši puspriekabė priklausė jam. 2019 m. vasario 10 d. jie buvo Palangoje stintų šventėje. Ten vartojo alkoholinius gėrimus ir nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi neblaivus. Į šventę jis važiavo kartu su R. J., savo žmona L. K. ir R. J. drauge R.. Grįžtant nusprendė užsukti pas D. M.. Jis norėjo pasikalbėti su D. M. ir tikėjosi, kad jis gražins jam skolą. Apie 14.20 val. jie nuvažiavo į D. M. namus Šilalės rajone. Iš automobilio iš pradžių išlipo dviese tai yra jis su R. J. ir nuėjo prie gyvenamojo namo, paskambino į duris, atidarė moteris kaip suprato D. M. žmona, kuri jų prašymu pakvietė D.. Atėjus D. M. jie tarpduryje susiginčijo, dėl to, kad šis negrąžina jam skolos, galėjo jam pasakyti, kad jei negrąžins skolos gaus į nosį. D. M. pasakė, kad jam jokių pinigų už jo atliktus darbus, nemokės, tada jie tarpusavyje susistumdė. Susistumdymo metu sudavė D. M. kumščiu du smūgius į veidą. Visą tai matė jo draugas R. J., jo žmona ir R. draugė. D. M. žmona iškvietė policiją. Jie visi grįžo į automobilį ir išvažiavo į namus. Pakeliui į namus, automagistralėje, juos sustabdė policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Šio nusikaltimo jis iš anksto neplanavo, jis norėjo tik su D. M. pasikalbėti, tikėdamasis, kad jis jam grąžins skolą. Tuo metu buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-10 apie 13.20 val. jam su šeima, tai yra žmona ir mažamečiais vaikais būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą atvažiavo juodos spalvos automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo du vyriškiai. Išėjęs prie namo durų sutiko juos. D. K. galimai neblaivus prisistatė, kad jis yra iš Panevėžio ir kad jis jam yra skolingas apie 300 eurų. Jis jam paaiškino, kad jam nieko nėra skolingas. Tačiau jis nereagavo ir pradėjo grasinti, pasakė, kad gaus į nosį, jis į jo grasinimus nereagavo ir pasakė, kad kai išsiblaivys darbo dieną tada atvykti išsiaiškinti, nes jis dabar yra savo kieme ir savo namuose todėl jis yra nepageidaujamas ir jau ketino eiti į namo vidų. Tuomet D. K. puolė jį iš nugaros jis atsisuko ir tuomet jis jam sudavė kumščiu nemažiau dvejų smūgių į veidą ko pasakoje jam kairėje veido pusėje atsirado mėlynė ir pajuto stiprų fizinį skausmą. Tačiau D. K. ir toliau nesiramino bandė jam suduoti daugiau smūgių tačiau jis gynėsi ir juos skirti pradėjo iš minėto automobilio išlipusi moteris. Po to, jie visi susėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o tuo metu jo žmona paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Panevėžyje jis tvarkė ne savo įmonės, bet kitos įmonės vilkiko puspriekabę. Po sutvarkymo jam skambino dėl atsiskaitymo už puspriekabės sutvarkymą. Šiam asmeniui jis paaiškino, kad sumokėti turėjo tos puspriekabės savininkas.

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis D. M. (b. l. 56-58).

specialisto išvada Nr. G 294/2019(03) nustatyta, kad D. M. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kaklo kairėje bei dešinės alkūnės srityje. D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino, jog 2018 m., vėlyvą pavasarį, ar vasaros pradžioje jos vyras D. K. D. M. tvarkė sunkvežimio puspriekabės grindis. D. M. už atliktus darbus jos vyrui neatsiskaitė. 2019 m. vasario 10 d. ji su savo vyru D. K. ir draugais R. J. ir R. R. važiavo į Palangą į "Stintų" šventę. Šventės metu vyrai gėrė alkoholinius gėrimus. Grįžtant į namus ir važiuojant per Šilalės r. D. pasakė, kad užvažiuojam pas D. M., gal jis atiduos pinigus. Jie apie 14,30 val. nuvažiavo į namus pas D. M.. Automobilį vairavo ji. Nuvažiavus į D. M. namų kiemą, iš automobilio išlipo jos vyras su R. J., jie nuėjo prie namo. Būdama automobilyje matė kaip iš gyvenamojo namo išėjo D. M., matė kai jos vyras pasisveikino su juo. Kieme buvo D. M. žmona su vaiku. Po to, ji atsisukusi pamatė, kaip D. M. ranka trenkė jos vyrui, kur pataikė, ji nematė, jie susikabino, tada ji staigiai iššoko iš mašinos ir puolė juos skirti. Kad jos vyras suduotų smūgius D. M. ji nematė. Kai ji pribėgo prie jų jie vienas kitam buvo įsikibę į drabužius ir tampėsi, stumdėsi. Ji priėjusi išskyrė juos ir jos vyras nuėjo į automobilį (b. l. 45-47).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja L. K.. Papildomai parodė, kad iš namo išėjus D. M. jo D. K. paklausė: „kada pinigai“. Jam D. M. pasakė, kad padarė pavedimą. D. K. pasakė, kad pavedimo negavo reikalavo pasakyti kada bus pinigai. Tada D. M. pasakė, kad jokių pinigų nebus (b. l. 62-64).

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 10 d. ji su savo draugu R. J. ir draugais L. ir D. K. važiavo į Palangą, į stintų šventę. Šventės metu vyrai gėrė alkoholinius gėrimus. Po pietų, važiuojant į namus ir važiuojant Šilalės r. teritorija iš D. K. pokalbio su R. J. suprato, kad vienas asmuo neatsiskaitė su D. K. už sutvarkytą puspriekabę. R. J. parodė kelią ir jie nuvažiavo į kažkokią sodybą. Iš pradžių iš mašinos išlipo vyrai ir nuėjo prie namo, kas ten vyko ji nematė, nes ji tuo metu sėdėjo mašinoje ir telefonu kalbėjosi su dukra. Jai dar tebekalbant telefonu iš mašinos išlipo L., vėliau ji įsodino į automobilį D.. Į automobilį grįžo ir R. su L.. Konflikto ji nematė. Važiuojant D. su R. kalbėjo, kad įvyko kažkokios muštynės ir kad savo pinigų neatgaus. Vėliau juos važiuojančius automagistrale sustabdė policijos pareigūnai ir sulaikė D. K. (b. l. 51-52).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašu nustatyta, kad 2019 m. vasario 10 d. 16.03 val. D. K. nustatytas 2,04 promilių girtumas (b. l. 79-82).

Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad D. K. 2019 m. vasario 10 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), D. M. gyvenamojoje sodyboje, prie gyvenamojo namo durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas D. M. atžvilgiu fizinę prievartą, tai yra suduodamas kumščiu du smūgius D. M. į veidą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, reikalavo iš D. M. sumokėti jam 300 eurų skolą.

Dėl bausmės skyrimo bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis D. K. padarė apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes sukėlė norą smurtauti, sutrukdė įvertinti smurtinio elgesio pasekmes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias sunkinančias aplinkybes, veikos pavojingumą – smurtas nebuvo intensyvus, suduoti du smūgiai, D. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. D. K. yra ūkininkas Prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, teistumas už ankstesnį nusikaltimą yra išnykęs nebaustas administracine tvarka, pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui.

Atsižvelgiant į kaltinamojo D. K. asmenybę, smurtinį nusikaltimą yra padaręs ir anksčiau, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus tam, kad pasiekti bausmės tikslus paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų D. K. skirtini įpareigojimai. Tam, kad užtikrinti tinkamą nuosprendžio vykdymą D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kadangi nusikaltimą D. K. padarė būdamas neblaivus jis įpareigotinas 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, remiantis BK 67 str. 2 d. 6 p., BK 71 str. D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis D. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš D. K. 30,52 Eur žalos padarytos dėl D. M. gydymo (b. l. 71-74). Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad D. K. atlygino VSDKF biudžetui padarytą žalą, nurodė, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 76-77). Žalos atlyginimą patvirtina 2019-03-28 mokėjimo nurodymas iš kurio matosi, kad D. K. sumokėjo 30,52 Eur ieškovei valstybinei ligonių kasai žalai atlyginti (b. l. 75). Prašymas tenkinamas, ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusysis D. M. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo D. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 29-30).

D. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kaltinamasis D. K. smurtiniais veiksmais padarė neturtinę žalą D. M., todėl už jam padarytą žalą atsakingas asmeniškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Įvertinus nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą bei kitą bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė D. M. poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kaklo kairėje bei dešinės alkūnės srityje. Įvykio metu sąmonės nebuvo netekęs, nevėmė nepykino. Kairio skruosto srityje patinę stebima poodinė hematoma, čiuopiant skausminga. Galvos plaukuotoje dalyje patinimas skausmingas. Kad kiti sužalojimai, nubrozdinimai būtų skausmingi duomenų nėra. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. sužalojimus suduodamas du smūgius bei naudojant smurtinius veiksmus grumtynių metu. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad sužalojimai nukentėjusiesiems padaryti tyčiniais veiksmais, smurtas buvo intensyvus, ką patvirtina ir nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičiaus. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Sužalojimas sukėlė D. M. fizinį skausmą dvasinius išgyvenimus, kuriuos sustiprino tai, kad jo sužalojimą matė jo mažamečiai vaikai ir žmona. Kaip įmonės direktorius dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, nes dėl sužalojimų turėjo atidėti darbinius susitikimus su klientais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą - tai, kad byloje nėra duomenų kad sužalojimai gali turėti neigiamų pasekmių ateičiai, vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimais, D. M. priteistina neturtinė žala nustatoma 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti D. K. laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. K. atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokai sumokėti nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą AB bankas „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 10 d. 14.20 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 14.04 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Priimti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo D. K. pareikšto 30,52 € dydžio civilinio ieškinio ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš D. K. 500 € (penkis šimtus eurų) D. M. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.