- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- e2-5172-323/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02966-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- V. L., A. L.
- Ieškovas
- R. B.
- Advokatai
- Viktorija Safošina, Algirdas Platauna
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. L., A. L. dėl nuompinigių ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, ir prašo teismo priteisti iš atsakovų 27.200,00 Eur nuompinigių, 423,55 Eur skolos už komunalinių atliekų tvarkymą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-20 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teisę į 0,1563 ha žemės sklypą, 214,95 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kitus statinius (lauko tualetą, šulinį), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto įgijimui 2010-12-09 pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė paskolą iš Nordea Bank AB ir įkeitė nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Paskolos grąžinimo terminas - 2040-11-15. 2011-01-24 VĮ „Registrų centras“ įregistravo ieškovo nuosavybę į 0,1563 ha žemės sklypą, 214,95 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kitus statinius (lauko tualetą, šulinį), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Po nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) įgijimo bandė geruoju su atsakovais susitarti, kad jie išsikeltų iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, žemės sklypo, padengtų įsiskolinimus už komunalinių atliekų tvarkymą, tačiau atsakovai ignoravo prašymus, teigė, kad šiame name gyvens tiek, kiek jie patys asmeniškai norės ir už nieką nemokės. Pažymėjo, kad atsakovai iki šios dienos savavališkai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, naudojosi visais patogumais, ko pasėkoje yra grubiai pažeidžiami ieškovo, kaip turto savininko, interesai. Nurodė, kad turėjo konkrečių planų ir galimybių įsigyto nekilnojamojo daikto atžvilgiu - apsigyventi jame pačiam ar išnuomoti, tačiau atsakovai patalpų neatlaisvino, ir neieškojo kito būsto, t. y. tarp šalių faktiškai susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kai rašytinės sutarties nesudarė, neaptarė konkretaus nuomos termino, konkretaus nuomos mokesčio dydžio. Kadangi nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos 2011-01-20 iki šiol atsakovai gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), nors nuo pat pradžių ragino atsakovus išsikelti, prieštaravo, kad atsakovai po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir toliau gyventų ieškovui nuosavybėn perėjusiame name, už laikotarpį nuo pirkimo - pardavimo sutarties ir perdavimo akto sudarymo 2011-01-20 iki 2016-08-20, viso už 68 mėn., paskaičiavo po 400 Eur nuomos mokesčio per mėnesį, t. y. skaičiuojant minimalią nekilnojamojo turto nuomos kainą per mėnesį, kas sudaro 27.200 Eur nuompinigių. Be to, atsakovai visą laiką gyvendami ieškovui priklausančiame gyvenamajame name nemokėjo už komunalinių atliekų tvarkymą, dėl to susidarė 423,55 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. imtinai, kurį ieškovas, kaip turto savininkas, privalėjo padengti. Kadangi name gyveno, t. y. juo naudojosi ir atliekas sudarė atsakovai, todėl laiko, kad ieškovui atsirado teisė reikalauti šių tiesioginių išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (pradinį), kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu 2011-01-20 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, taikė restituciją pinigais, nutarė iškeldinti atsakovus su vaikais iš paminėto turto ir nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai atsakovams bus sumokėta piniginė kompensacija. Laiko, kad iki šiol gyvena name (duomenys neskelbtini) teisėtai, kadangi kompensacija nėra sumokėta. Taip pat nurodė, kad ieškovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sumokėjo vietinę rinkliavą už turtinį vienetą, t. y. už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad jokiais atliekų surinkimo konteineriais nesinaudojo ir nesinaudoja, atliekas tvarko patikėjimo teise su gretimais kaimynais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad ieškovas nuo pirmos dienos, kai įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nesutiko, kad atsakovai gyventų name, savo nesutikimą aktyviai rodė, tačiau atsakovai išsikelti iš gyvenamojo namo nesutiko. Laiko, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirkimo – pardavimo sandoris buvo laikomas teisėtu, o atsakovų gyvenimas name be ieškovo sutikimo buvo neteisėtas. Juolab, kad teismas tenkino ieškovo materialinį reikalavimą ir nutarė iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių, kurie pasireiškė nuompinigių negavimu, atlyginimo. Taip pat nurodė, kad dėl atsakovų gyvenimo name (duomenys neskelbtini) kaip turto savininkas buvo priverstas sumokėti vietinę rinkliavą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Pažymėjo, kad jei atsakovai name nebūtų gyvenę ir nebūtų naudojęsi vandeniu, elektra, ieškovui kaip turto savininkui būtų taikoma lengvata ir jis būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Teismo posėdžio metu atsakovai su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1976 metų, kol vyko teisminiai ginčai dėl pirkimo – pardavimo sandorio iš namo nesikėlė, nes neturėjo kur, be to teismai pripažino apgaulę sudarant sandorį, leido name gyventi 6 mėnesius po to, kai bus sumokėta kompensacija. Laiko, kad name visą šį laiką gyvena teisėtai, jokios nuomos sutarties su ieškovu sudarę nebuvo, todėl pagrindo skaičiuoti nuompinigius nėra. Taip pat nurodė, kad neturi šiukšlių konteinerio ir šiukšlės iš namo vežamos nėra, susikaupusias šiukšles neša į kaimyno konteinerį arba į konteinerius gatvėje, kitką kompostuoja. Norėjo gauti konteinerį, tačiau jo nedavė, nes ieškovas yra paėmęs namų knygą, o be jos konteinerio nedavė, sutarties dėl šiukšlių vežimo su atsakovais nesudarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo V. L. motina O. L., atstovaujama L. B., 2009-02-27 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavė M. Z. 214,95 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su kiemo statiniais bei 0,1563 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). O. L. (duomenys neskelbtini) mirė, jos palikimą priėmė atsakovas V. L.. 2011-01-20 pirkimo – pardavimo sutartimi M. Z. pardavė ieškovui R. B. paminėtą namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartimi, inter alia nusprendė pripažinti negaliojančiomis 2009-02-27 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) bei 2011-01-20 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), netaikyti restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius, o taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101.357,00 Eur piniginę kompensaciją V. L., taip pat nutarė iškeldinti V. L., A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nustatant, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai V. L. bus sumokėta 101.357,00 Eur dydžio kompensacija. Ieškovas ieškiniu nurodo, kad atsakovai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), dėl ko tarp šalių susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 27.200 Eur nuompinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-01-20 (pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) iki 2016-08-20 (viso už 68 mėn.), skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį.
Taigi, bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškovo reikalavimas dėl negautų nuompinigių priteisimo, ieškovui tvirtinant, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, kai šalys rašytinės sutarties nesudarė, neaptarė nuomos termino bei nuomos mokesčio dydžio.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tai yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda ne jam priklausančią nuosavybės teisę nuomininkui, o tik teisę valdyti ir naudoti išsinuomotą turtą. Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu (CK 6.579 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad ieškovas gyvenamąjį namą su kiemo statiniais bei 0,1563 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) įsigijo 2011-01-20 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ši sutartis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimu, pakeistu Apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartimi, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento visais V. L. nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.86, 1.87, 1.91, 1.95 straipsniai), tačiau, atsižvelgus į byloje susiklosčiusias aplinkybes, restitucija natūra netaikyta, negaliojančiu pripažinto sandorio dalyku buvę daiktai palikti ieškovo nuosavybėje, o atsakovui V. L. priteista piniginė kompensacija. Pažymėtina, kad nors atsakovams nurodyta išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise paliktų gyvenamųjų patalpų, tačiau tai leista padaryti praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai atsakovui V. L. bus sumokėta kompensacija. Taigi, atsakovai turi teisėtą pagrindą naudotis turtu (duomenys neskelbtini), skaičiuojant 6 mėnesius nuo piniginės kompensacijos gavimo. Byloje nėra ginčo, kad piniginė kompensacija atsakovui iki šiol nesumokėta, todėl neišsikeldami iš ieškovui nuosavybės teise paliktų patalpų atsakovai pastarojo nuosavybės teisių nepažeidžia, kadangi atsakovų gyvenimas ginčo gyvenamajame name apriboja ieškovo galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis teismo sprendimo pagrindu. Tuo tarpu ieškovo tvirtinimas, jog atsakovams gyvenant name, tarp šalių susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas. Kaip minėta, nuomos sutartis savo pobūdžiu yra konsensualinė sutartis, o sutarties atlygintinumas yra esminė sąlyga kvalifikuojant tam tikrą sutartį kaip nuomos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog šalys dėl tam tikro nuomos mokesčio nesitarė, ir atsakovai tokio mokesčio nemokėjo, todėl vertinti, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kurių pasekoje susidarė skola dėl nesumokėtų nuompinigių, nėra pagrindo.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 423,55 Eur skolą už komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. imtinai. Nurodo, kad kaip gyvenamojo namo savininkas privalėjo sumokėti savivaldybėje nustatytą rinkliavą už atliekų tvarkymą, tačiau kadangi name gyveno, juo naudojosi ir atliekas sudarė atsakovai, pastarieji turi atlyginti patirtas išlaidas. Atsakovai, atsikirsdami į šį reikalavimą, nurodo, jog dėl ieškovo veiksmų atliekų konteinerio neturi ir atliekos faktiškai nėra vežamos, prašė, kad išduotų naują konteinerį, bet vėlgi dėl ieškovo veiksmų (pasiimtos namų knygos) naujo konteinerio negavo, atliekas neša pas kaimyną.
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovė įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.
Nagrinėjamu atveju ieškovui, teigiančiam, kad atsakovai sudarė atliekas, tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad, priešingai nei teigia atsakovai, jie atliekų konteinerį turi. Taip pat atsakovams tvirtinant, kad jie pageidavo gauti naują atliekų konteinerį, tačiau, nebūdami namo savininkai, jo negavo, ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis bendradarbiavo, siūlė atsakovams vykti į atliekų surinkimą administruojančią įmonę, kad ši išduotų naują konteinerį, tam, kad atsakovai, tol, kol turi teisę gyventi name (6 mėn. po kompensacijos išmokėjimo), galėtų nustatyta tvarka, į namui priskirtą konteinerį tvarkyti atliekas. Pažymėtina, kad teismas gina tik sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus. Be to, kaip yra žinoma, iš neteisės negali kilti teisė (exiniuria ius non oritur). Kadangi atsakovai neigia, kad turi konteinerį (o įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia), ieškovas neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad atsakovai faktiškai naudojosi atliekų surinkimu ir išvežimu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į tai, kad liko nepaneigta aplinkybė, jog atsakovai konteinerio neturi dėl ieškovo veiksmų, siekiant sudaryti nepalankias sąlygas atsakovams gyventi, ieškovas nebendradarbiavo dėl konteinerio atsakovams pristatymo, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, laikytina, kad atsakovai, dėl susidariusio situacijos atliekas priversti tvarkyti ne gyvenamosios vietos adresu, o kitur (pas kaimynus ir pan.), neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtų išlaidų už vietinės rinkliavos sumokėjimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 312,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).
Panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B. 312,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.