Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A -150- 383/2011 Proceso Nr. 65-1-01702-2006 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

2011 m. kovo 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nukentėjusiosios atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. atstovės globėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-18 nuosprendžio, kuriuo:

A. V. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Pripažinta nukentėjusiosioms L. R. ir V. P. teisė į ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal LR BK 281str. 5 d. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, t.y. jis 2006-11-19 apie 02.50 val. Kauno rajone, kelio „Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ 12,5 kilometre, vairuodamas automobilį ,,Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)su puspriekabe „Schmitz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu Ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini), registruotai Rusijos Federacijoje, Kaliningrado m., (duomenys neskelbtini), apsisukdamas tamsoje, neapšviestame kelyje ne sankryžoje, kur yra kelio ženklas „Važiuoti tiesiai“ su lentele „Krovininiai automobiliai“, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, su pakeitimais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-05 nutarimu Nr. 975), 52 punkto reikalavimus bei KET 1 priedo 401 ir 1 priedo 815 punktų reikalavimus, nesustojo ties ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto priemonių srautus, tuo pažeisdamas KET 1.10 punkto reikalavimus, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai prie apsisukimo vietos artėjančiam R. P. vairuojamam automobiliui „VW Scirocco“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sudarydamas jam kliūtį ir sukliudydamas jo eismui, tuo pažeisdamas KET 53, 153 punktų reikalavimus, su juo susidūrė ir šio įvykio metu nuo patirtų sužalojimų mirė automobilio „VW Schirocco“ keleivė V. K. ir vairuotojas R. P..

Teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. atstovės globėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-18 nuosprendžio atmesti, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, neteisėtas ir keistinas, atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė įstatymo pažeidimų, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Apeliantai be pagrindo nurodo, jog teismas nepagrįstai paliko jų civilinius ieškinius nenagrinėtais. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kuris yra įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1d.). Išimtiniais atvejais, kai negalima ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje teisingai nukentėjusiems pripažintina teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau jų dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Neatidėjus bylos nagrinėjimo, nėra galimybės pilnai išspręsti civilinių ieškinių klausimus. Kaltinamasis padarė eismo įvykį, vykdydamas savo darbines pareigas, vairuodamas savo darbovietės – Ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) automobilį. Darbdavys materialiai atsako taip pat už savo darbuotojo veiksmais padarytą žalą. Taip pat automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Todėl taip pat draudimo bendrovė atsako už padarytą žalą. Tiek darbdavys tiek draudimo bendrovė yra bendratsakovai dėl padarytos žalos. Šių bendrovių nepavyko nustatyti ir iškviesti į teismo posėdžius atstovo. Be to, automobilis buvo apdraustas Bulgarijos automobilių draudimo nacionalinio biuro, kurio taip pat iki šio laiko nustatyti ir iškviesti atstovo į teismo posėdžius nepavyko. Tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo galima dėl to, jog kaltinamasis padarė eismo įvykį, vykdydamas darbines pareigas. Toks civilinis ieškinys negalėjo būti patenkintas net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Be to, nukentėjusioji L. R. prašė priteisti neturtinę žalą žuvusiosios V. K. mažamečiui sūnui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kas yra mažamečio globėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priėmė teisingą sprendimą, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtu, kadangi nebuvo galima apskaičiuoti tiksliai jo dydžio, bei nėra nustatyti bendratsakovai. Pažymėtina tai, kad toks teismo sprendimas ieškovams neužkerta kelio ateityje pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. atstovės globėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-18 nuosprendžio atmesti.