- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- I-6555-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02384-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-04-09 sprendimą Nr. (11.1)I-3349; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2014-01-28 sprendimą Nr. (9.2)3-11545; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių per teismo nustatytą terminą išmokėti J. J. nuo 2010-01-01 neišmokėtas motinystės išmokos sumas, nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-09-22 sprendime Nr. 6-24-20749. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde teismui prašė ir panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimą Nr. 6-26-805 bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimą Nr. 6-26-2721. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-05-15 nutartimi skundas šioje dalyje laikytas nepaduotu. Ši nutarties dalis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-16 nutartimi, pripažinus, kad pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-28 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl VSDFV 2014-04-09 sprendimo Nr. (11.1)I-3349, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 sprendimo Nr. (9.2)3-11545 teisėtumo bei įpareigojimo išmokėti nesumokėtą motinystės išmoką.
Paaiškino, kad pareiškėja 2009-06-05 pagimdė du sūnus. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-04 iki 2009-09-30) 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, mokamos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 100 proc., o iki vaikui sueis dveji metai – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad, jeigu apdraustajam gimsta du ar daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-09-22 sprendimu Nr. 6-24-20749 pareiškėjai buvo paskirta 10 658,46 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa iki 2010-06-05 ir 9059,68 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010-06-06 iki 2011-06-05. Šio sprendimo pagrindu pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį gauti jame nurodyto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas) sumažinti paskirtų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. 6-26-805 motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir sudarė 8457,68 Lt. Pašalpa per mėnesį sumažėjo 15 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-19 sprendimu Nr. 6-26-2721 motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota dar kartą, ją sumažinant nuo 7209,65 Lt iki 5583,30 Lt. Pašalpa sumažėjo 1626,35 Lt per mėnesį. Bendra sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos suma sudaro 18 248,40 Lt.
VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-28 sprendimu Nr. (9.2)3-11545 atsisakė išmokėti skirtumą tarp paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos. VSDFV 2014-04-09 sprendimu Nr. (11.1)I-3349 pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje skundą palaikė. pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes 2009 m., gimus dvyniams, ji turėjo prižiūrėti 3 mažamečius vaikus ir slaugyti neįgalią mamą V. F. P. Mamos slauga reikalavo daug laikai, vaikai dažnai sirgo, šeima kraustėsi į kitą namą, 2012 m. gegužės mėnesį gimė dar vienas sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad J. J. 2009-09-16 kreipėsi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-09-22 sprendimu Nr. 6-24-20749 pareiškėjai nuo 2008-08-28 paskirta 10 658,46 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks vieneri metai ir 9 059,68 Lt iki sukaks dveji metai. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies tuo metu galiojusi redakcija numatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. J. J. teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2009-08-28, todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pajamas, turėtas nuo 2008-08-01 iki 2009-07-31, yra 252,57 Lt. Vadovaujantis 2009 m. rugpjūčio mėnesį galiojusiomis 1488 Lt einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis, maksimalus 2009 m. rugpjūčio mėnesio vienos dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 352,61 Lt, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuota pagal pareiškėjos 252,57 Lt kompensuojamojo uždarbio dydį. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-01-27 sprendimu Nr. 6-26-805 pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavo pagal nuo 2010-01-01 Vyriausybės patvirtintą 1 170 Lt draudžiamųjų pajamų dydį. Pagal 1 170 Lt draudžiamąsias pajamas J. J. perskaičiuotas maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis 252,57 Lt buvo mažesnis už maksimalų 277,25 Lt kompensuojamojo uždarbio dydį, todėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nepasikeitė. Pareiškėjos nurodoma 15 Lt suma motinystės (tėvystės) pašalpa sumažėjo ne dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo, o dėl pasikeitusios išskaitomos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad 2010-01-01 įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų pakeitimai, numatantys, kad asmenims, gaunantiems Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tuo remiantis įmokos nuo motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiuojamos netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio, t. y. taip pat, kaip ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsniu iki 2010-06-30 J. J. motinystės (tėvystės) pašalpa antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais sudarė 9 059,68 Lt, skaičiuojant sutinkamai su Vyriausybės nutarimu patvirtintu vidutiniu 2009 m. mėnesio darbo dienų skaičiumi. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis nuo 2010-07-01 motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negalėjo viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010-06-30 galiojusias įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, nuo 2010-07-01 perskaičiuojamos ir mokamos 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, t. y. vaiko priežiūros laikotarpiu nuo 1 iki 2 metų – 75 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tuo atveju, jei apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa viršija 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo J. J. motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 1 iki 2 metų taikydamas 75 proc. kompensuojamojo uždarbio dydį. Kadangi motinystės (tėvystės) pašalpa viršijo 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1 170x4x0,75 – 3510), nuo 2010-07-01 iki vaikams sukaks 2 metai paskaičiuota 7 020 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721 neskundė.
Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata dėl 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių taikymo, kiek tai apima paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo statymo įsigaliojimo ir Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata dėl 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos taikymo pripažinta prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2010-01-01 dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa nesumažėjo, be to, ši nuostata nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Taip pat nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata.
Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėja praleido VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721 apskundimo terminą, todėl toks sprendimas laikytinas visiškai įvykdytu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad byla dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 rašto Nr. (9.2)3-11545 turi būti nutraukta, kadangi šis raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009-09-16 gavo pareiškėjos J. J. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 74). Pareiškėja nuo 2009-08-28 iki 2012-06-04 išleista atostogų vaikams prižiūrėti (b. l. 75). VSDFV Vilniaus skyrius 2009-09-22 sprendimu Nr. 6-24-20749 paskyrė pareiškėjai vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu nuo 2009-08-28 iki 2010-06-05 10 658,46 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už du vaikus, gimusius 2009-06-05, o nuo 2010-06-06 iki 2011-06-05 – 9059,68 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 16-17). VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-805 J. J. paskirta tokio pat dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, tačiau padidinta privalomojo sveikatos draudimo įmoka, vietoje 624,51 Lt skaičiuojant 639,51 Lt ir antraisiais vaikų gyvenimo metais vietoje 528,58 Lt skaičiuojant 543,58 Lt. Dėl šio perskaičiavimo pareiškėjai mokama motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais vaikų gyvenimo metais sumažėjo nuo 8472,68 Lt iki 8457,68 Lt, o antraisiais – nuo 7209,65 Lt iki 7194,65 Lt (b. l. 14-15). VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010-07-01 perskaičiuota, nustatant, kad bus mokama ne 85 proc., o 75 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa, kurios dydis 7020 Lt (b. l. 18-19).
Pareiškėja 2014-01-14 prašymu paprašė VSDFV Utenos skyrių pateikti duomenis kiek jai buvo sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa bei paaiškinti, kada bus padengtas įsiskolinimas (b. l. 84). Pareiškėjos prašymas persiųstas VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 85). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-28 raštu Nr. (9.2)3-11545 nurodė, kad dėl motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 pareiškėja nesiskundė, todėl sprendimas sutinkamai su Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi laikytinas visiškai įvykdytu dar iki Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimas nuo 85 proc. iki 75 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjos atžvilgiu teisės normos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Konstitucinio teismo 2013-03-05 nutarimu nebuvo taikytos (b. l. 86-87).
Pareiškėja 2014-03-17 per VSDFV Vilniaus skyrių padavė skundą VSDFV, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimą Nr. 6-26-805 ir VSDDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimą Nr. 6-26-2721 bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 sprendimą Nr. (9.2)3-11545 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių per nustatytą terminą J. J. išmokėti nuo 2010-01-01 neišmokėtas motinystės išmokos sumas, nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-09-22 sprendime Nr. 6-24-20749 (b. l. 63-67). VSDFV 2014-04-09 sprendimu Nr. (9.2)3-11545 pareiškėjos skundą atmetė VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-28 rašte Nr. (9.2)3-11545 pateiktais motyvais (b. l. 10-11). VSDFV sprendimų teisinis vertinimas nustatomas remiantis šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-16 nutartimi. Šioje nutartyje teismas pripažino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 ir 2010-07-29 priimti sprendimai nebuvo skųsti išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. Vadinasi VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 raštas Nr. (9.2)3-1154 laikytinas sprendimu, kuriuo atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, o VSDFV 2014-04-09 sprendimas Nr. (9.2)3-11545 VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 rašto Nr. (9.2)3-1154 nagrinėjimo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūros metu priimtu sprendimu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 raštas Nr. (9.2)3-1154 yra teisiškai ir faktiškai argumentuotas, jame konkrečiai nurodyta institucijos nuomonė dėl pareiškėjos prašymo bei apskundimo tvarka. Tokio pobūdžio dokumentas atitinka administracinio sprendimo reikalavimus. VSDFV Vilniaus skyriaus atstovo prašymas šioje dalyje bylą nutraukti pripažįstamas nepagrįstu.
Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, išmokos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį įstatymas įsigaliojo nuo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010-06-30. Laikinojo įstatymo 10 straipsnis numatė motinystės (tėvystės) pašalpų procentinio dydžio sumažinimą nuo 100 proc. kompensuojamojo uždarbio iki 90 proc. pirmaisiais vaiko gyvenimo metais (2 dalis) ir nuo 85 iki 75 proc. antraisiais vaiko gyvenimo metais (3 dalis). Ši teisės norma taip pat įsigaliojo nuo 2010-07-01. Pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2009-09-22, todėl jai einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos ribojimas neturėjo būti taikomas.
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 perskaičiavimo sprendimo matyti, kad pareiškėjai ir toliau nuo 2010-01-01 priskaičiuota 10 658,46 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, kokia buvo mokama ir pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-09-22 sprendimą Nr. 6-24-20749. Iš šio sprendimo matyti, kad padidėjo iš pašalpos išskaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo įmoka, vietoje 624,51 Lt pirmaisiais vaiko gyvenimo metais iki 639,51 Lt ir vietoje 528,58 Lt antraisiais vaiko gyvenimo metais iki 543,58 Lt. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pakeista nuostata, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas ne tik administruoja, bet ir išskaito valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Dėl pasikeitusio mokestinio reguliavimo sumažėjo pareiškėjai išmokama motinystės (tėvystės) pašalpa. Sveikatos draudimo įmokų išskaitymas iš motinystės (tėvystės) pašalpos numatytas teisės aktuose ir yra teisėtas, o pareiškėjos skundas šioje dalyje nepagrįstas.
Kaip jau minėta, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 pareiškėjai antraisiais vaikų gyvenimo metais mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis sumažintas iki 75 proc. kartu pritaikant ribojimą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai skirti sudarė 252,57 Lt. Šio dydžio skaičiavimas viso motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu nesikeitė. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Vyriausybei 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 buvo patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis 1170 Lt. Nustačius, kad pareiškėjai paskaičiuota pašalpos suma didesnė nei 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių, pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį buvo perskaičiuota. Konstitucinio teismo 2013-03-05 nutarimu buvo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai pašalpa paskirta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimas taikant einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos ribojimą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui ir negalėjo būti taikomas. Motinystės (tėvystės) pašalpos procentinio dydžio sumažinimas Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl šios teisės normos taikymas visą pašalpos mokėjimo laiką buvo pagrįstas ir teisėtas.
Pareiškėja 2014-01-14 padavė prašymą dėl kompensavimo jai už VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. 6-26-805 ir 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 sumažintą motinystės (tėvystės) pašalpą. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimas Nr. 6-26-805 ir 2010-07-29 sprendimas Nr. 6-26-2721 nėra nuginčyti ir jų taikymo eigoje sukeltos pasekmės nėra pripažintos neteisėtomis, tai atsakovas neturi teisinės pareigos pareiškėjai mokėti susidariusį pašalpų skirtumą. Pareiškėjos skundo dalis dėl šių sprendimų panaikinimo nebuvo priimta. Byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-16 nutartyje nustatytas faktas, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi išankstine neteismine sprendimų apskundimo tvarka, dėl ko šių sprendimų teisėtumo klausimas teismine tvarka negali būti nagrinėjamas. Prašymas išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpos dalies praradimą nenuginčijus sprendimų, kuriais ši pašalpa buvo sumažinta, reikštų pakartotinį teritorinių skyrių sprendimų peržiūrėjimą, neatsižvelgiant į šių sprendimų apskundimui nustatytas taisykles, apimančias apskundimo terminus bei procedūras. Tokiu būdu bet kokio bet kada priimto teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumas galėtų būti tikrinamas teisme, tuo paneigiant teisinio tikrumo principo svarbą teisinių santykių stabilumui.
Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nurodo, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Šiuo metu pareiškėja jai nepalankių VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų išankstine neteismine tvarka neskundė, apskundimo terminas praleistas, todėl šie sprendimai pripažintini įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo įsigaliojimo.
Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbios priežasties. Pareiškėja nenurodė dėl kokių sprendimų apskundimo laiko, jog yra praleidusi terminą. VSDFV sprendimas, nuo kurio gavimo skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą, priimtas 2014-04-09, o pareiškėja skundą padavė 2014-04-24, todėl ji apskundimo termino nepraleido. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimo Nr. 6-26-805 ir 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721 priėmimo metu galiojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis numatė, kad skundai VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Tačiau pareiškėja, kaip pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-16 nutartimi, šių sprendimų išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka neskundė, todėl teismas neturi kompetencijos spręsti klausimo, kuris būtų sprendžiamas VSDFV, jei pareiškėja būtų pateikusi skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimo Nr. 6-26-805 ir 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721.
Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai nenuginčytais sprendimais sumažintas motinystės (tėvystės) pašalpos dalis. VSDFV 2014-04-09 sprendimas Nr. (11.1)I-3349 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-28 sprendimas Nr. (9.2)3-11545 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos reikalavimas išmokėti nuo 2010-01-01 neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.