Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas L. L., skolininko sutuoktinė A. L., antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai), tačiau jie per teismo nustatytą terminą savo nuomonės į bylą dėl pareiškėjo prašymo nepateikė. Tokiu atveju teismas laiko, kad suinteresuoti asmenys su pareiškėjo prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontora vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/16/03579 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą (23.17-08)467-156742, dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. L. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininko L. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas 0,95 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)Antstolė vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui L. L. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. 2018 m. vasario 14 d. antstolis priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininko L. L. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine A. L. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į turto esančio bendrojoje nuosavybėje su bendraturčiu sutuoktine A. L. nustatymo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad L. L. ir A. L. 2003-10-11 sudarė santuoką. 2016-10-12 sutuoktiniai sudarė vedybinę (povedybinę) sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V. Vedybų sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o turtas, kuris bus registruojamas kiekvieno iš sutuoktinių vardu, įgytas po šios sutarties sudarymo, turės asmeninės nuosavybės teisinį režimą. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str. 1 d.). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypai: 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Purvynės k., Šiaulių r., įgyti 2008-02-15 pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu, skolininko L. L. vardu registruoti 2008-02-21, t. y. turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, bet dar iki vedybų sutarties pasirašymo, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Laikotarpyje nuo santuokinio turto padalijimo sutarties sudarymo iki vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo, 2008-02-15 pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu nekilnojamojo turto registre L. L. vardu įregistruoti žemės sklypai: 0,95 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)Suinteresuoti asmenys teismui nepateikė duomenų paneigiančių įstatymuose numatyto turto teisinio režimo. Be to visi šalių susitarimai dėl nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo turi būti sudaryti raštiškai ir notarine forma (CK 1. 74 str. 1d. 1p.). Taigi visam turtui, įgytam po santuokos sudarymo, bei neaptartam santuokinio turto padalijimo sutartyje, bet įgytam laikotarpyje iki povedybinės sutarties sudarymo, taikytina prezumpcija, kad tai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir jam taikytinas įstatyminis santuokinio turto režimas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnis).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas - 0,95 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Purvynės k., Šiaulių r., įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl skolininko L. L. turto, kuris yra bendra su jo sutuoktine A. L. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininko L. L. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine A. L. turte yra 1/2 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis 1,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininko L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto: 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Purvynės k., Šiaulių r., turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje su bendraturte skolininko sutuoktine A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis) su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.