Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. pripažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis antradienį buvo mokykloje ir po biologijos pamokos rado G. K. buto raktą, kurį įsidėjo pas save, o grįžęs iš mokyklos, susisiekė su D. M. ir pasiūlė nueiti "pasidaryti pinigų". Tada jie susitarė, kad per pirmą pamoką nueis. Kitos dienos ryte D. M. atvyko pas jį ir jie laukė, kol G. K. išeis, o tada jie įėjom į butą. Bute rinko viską, kas atrodė vertinga. Pamena buvo paimti du nešiojami kompiuteriai, medinė juvelyrinių dirbinių dėžutė su dirbiniai – paprasti žiedai su specialaus dirbinio akmenukais, auskarai, telefonai, pinigų apie 200 Lt. Pripažįsta, kad buvo pagrobta visi kaltinamajame akte nurodyti daiktai, tik dėl auksinių žiedų abejoja, tačiau mano, kad D. M. galėjo paimti juos. Nurodo, kad čia jo paimti daiktai, o tuo tarpu, ką D. M. paėmė, tai nematė, o ir daiktų iš karto neapžiūrėjo. Kas atrodė, kad nereikalinga, tai prie Ekrano užtvankos įmetė į vandenį, t.y. piniginė, juodą tašė su jame buvusiu turiniu, tame tarpe ir galimai raktai nuo buto rūsio, dokumentai. Po to, išėję iš buto, K. K. savo pagrobtus daiktus pasiliko pas save, o D. M. išvežė savo dalį draugui, nors prieš tai telefonus nunešė į supirktuvę. Jokios iš to naudos jie nespėjo gauti, kadangi kuomet juos užklupo policijos pareigūnai, jie buvo pas D. M., todėl teko visus pavogtus daiktus grąžinti. Pažymėjo, kad jo tokių veiksmų tikrosios priežastys buvo tik jo būdas išsireikšti, o ne pinigai, kadangi ji jų turi pakankamai, žalą atlyginusiai motinai, jis iš gaunamos pašalpos grąžino pinigus. Tą pati padarė ir D. M. šeima. Šiuo metu jis D. M. susirašinėja tik per „Facebook“, kadangi jis šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Sutinka kad dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį, šioje bylos dalyje nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei ginėjas.

Be kaltinamojo K. K. kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais ir LR BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardintais įrodymais:

Nukentėjusiosios D. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-10-16 apie 7.25 val. ji išėjo iš namų, bute liko duktė. Grįžusi apie 18.30 val. pasigedo kompiuterio ir kitų daiktų. Buto lauko durys buvo nesugadintos, o 2014-10-14 dukra buvo pasigedusi buto raktų. Dalį pagrobtų daiktų atgavo. Kaltininkų tėvai pilnai atlygino likusią žalą (1 t. b.l. 37-38, 39-40, 83).

Nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad apie metus laiko jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena D. K. su dukra G. K.. 2014-10-14 vakare iš jos jis sužinojo, kad G. K. pasigedo raktų. Iš pradžių jie pagalvojo, kad ji raktus pametė, todėl spynos pakeistos nebuvo. 2014-10-16 apie 18.30 val. jam paskambino D. K. ir pasiteiravo, ar jis nepaėmė kompiuterio, o vėliau pasakė, kad pasigedo kitų daiktų. Neužilgo jis sugrįžo į namus, D. K. jau buvo pasigedusi daugiau daiktų, tame tarpe dviejų kompiuterių, papuošalų, piniginės, pinigų, dokumentų, priedų prie kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų. Buvo pavogti jo automobilio „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginiai raktai su signalizacijos pulteliu, jo pasas, bedarbio pažymėjimas, (1 t. b.l. 85, 86).

Liudytojos G. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-10-14 apie 15.30 val. ji pasigedo buto raktų. 2014-10-16 rado butą apvogtą, pamatė, kad kambariuose nėra tam tikrų daiktų. Tą dieną klasioko K. K. nebuvo pamokoje nuo 8.45 iki 9.40 val. Anksčiau jis yra buvęs jos namuose, bet po to, kai iš jos taupyklės buvo pavogęs 100 Lt, jie mažai bendravo, (1 t. b.l. 42-43).

Liudytojo D. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio mėn. jam paskambino D. M. ir paklausė, ar galėtų jo rūsyje palikti rankinę. Kadangi jis gyvena prie mokyklos, draugai dažnai kreipiasi su tokiais prašymais. D. M. atėjo vienas ir su savimi atsinešė didelę, gal kiek panašią į nešiojamojo kompiuterio, rankinę. Nežiūrėjęs, kas viduje, jis padėjo rankinę į sandėliuką. Kad ten buvo du nešiojamieji kompiuteriai su pele ir krovikliu, jis sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams. Kad daiktai vogti, nežinojo (1 t. b.l. 46-47).

Liudytojos K. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jos sūnus K. K. gyvena kartu su ja. Apie tai, kad padarė nusikaltimą, sužinojo iš policijos darbuotojų. Iki tol jokių svetimų daiktų namuose nematė. Su bendrininko motina atlygino žalą, sūnus nukentėjusiųjų atsiprašė (1 t. b.l. 52-53).

Liudytojos L. Š. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji yra K. K. klasės auklėtoja. Apie 2014 m. spalio mėnesį įvykdytą vagystę iš jos auklėtinės G. K. būto ji sužinojo vagystės dienos vakare, kai jai paskambino D. K. ir apie tai pranešė. Dviem ar trims dienoms iki šio įvykio G. K. jai pasisakė, kad mokykloje pasigedo namų raktų. Įvykio dieną po pietų jai paskambino K. K., kuris netikėtai paklausė, ką ji kalbėjo su vaikais apie G. K. raktus. Jai tas pasirodė įtartina. Kai jis jai skambino, ji dar nežinojo apie apvogtą butą (3 t. b.l. 17).

Liudytojo D. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-10-14 po pamokų jam paskambino K. K. ir pakvietė susitikti, jie susitiko kažkur mieste. K. K. pasakė, kad iš klasiokės pavogė jos buto raktą ir pasiūlė apvogti tą butą, jis pasvarstė ir sutiko. 2014-10-16 apie 8.40 val. jam paskambino K. K. ir pasakė, kad jo klasiokė jau iš namų išėjo ir galima eiti apvogti butą. Nuėję į klasiokės namo laiptinę ir lipdami į penktą aukštą jie užsimovė pirštines. Tada lygtai jis paskambino į buto duris, kad įsitikintų, jog tikrai nieko nėra namuose. Buto durų niekas neatidarė, tuomet atrakino duris turėtu raktu. Užėjus į butą K. K. pasakė imti visus vertingus daiktus. Butas buvo trijų kambarių. Tada D. M. iš karto įėjo į svetainę, o K. K. nuėjo į kitą kambarį. Jis pamatė ant sofos nešiojamąjį kompiuterį ir prie jo padėtą kompiuterinį krepšį, kuriuos pasiėmė. Kadangi daugiau vertingų daiktų nematė, nuėjo į kitą kambarį, tačiau ne į tą, kur buvo K. K.. Tame kambaryje taip pat rado nešiojamąjį kompiuterį, kurį įdėjo į tą patį krepšį. Dar ant lovos rado ir paėmė ausinukus, ką daugiau pavogė, nebepamena. Nuėjęs į kambarį, kur buvo K. K., rado medinę dėžutę su kažkokiais papuošalais ir nieko nežiūrėjęs, įsidėjo ją į savo krepšį, daugiau lygtai nieko ir neėmė. Ką paėmė K. K., nematė, šis daiktus turėjo susidėjęs į kuprinę. Tada išėjo iš buto ir K. K. butą užrakino. Po vagystės nuėjo pas K. K. į namus ir ten padėjo visus daiktus, išėjo į mokyklą. Apie 15.00 val. K. K. paskambino ir jie susitiko Basanavičiaus gatvėje. K. K. atėjo su kuprine ir su kitais pavogtais daiktais, bei kompiuteriais, pasakė, kad atrinko nevertingus daiktus ir juos reikia išmesti į upę. Tada abu nuėjo iki užtvankos prie Ekrano ir ten nuo tilto sumetė nevertingus daiktus su vyriškomis rankinėmis. Tada K. K. pasakė, kad reikia sugalvoti, pas ką paslėpti kompiuterius. Jis sutarė su D. B., jam padavė dėklą su kompiuteriais, kuriuos jis nunešė į rūsį, kad tie daiktai vogti, jam nesakė. Kitą diena jam K. K. padavė „Rolex“ laikrodį ir paprašė nueiti pas laikrodininką sužinoti, ar laikrodis tikras. Spalio 17 d. nuėjo ir sužinojo, kad laikrodis netikras, laikrodį grąžino K. K., kuris jam davė 150 Lt ir pasakė, kad pinigai iš pavogtų daiktų, (b.l. 21, 22-23).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini), vaiko kambaryje rasta fotoaparato „Canon" dėžutė, nuo kurios specialistas nukopijuoja rankų pėdsakų fragmentus ant keturių daktiloskopinių plokštelių, (1 t. b.l. 11. 12-14)

Iš Panevėžio apskrities VPK KTB specialisto 2014-12-12 išvados Nr. 50-5-(1126)-ISl-1150 matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai „C" ir „D", nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4, rasti 2014-10-16 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), yra palikti įtariamojo K. K. atitinkamai kairės rankos nykščiu ir dešinės rankos nykščiu, vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2, yra paliktas K. K. kairės rankos didžiuoju pirštu (1 t. b.l. 19-23, 24-29).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, atpažinimo protokolų matyti, kad D. B. pateikė kompiuterius "Asus" ir "Acer", kompiuterinę pelę ir kompiuterio rankinę. K. K. pateikė dėžutę su papuošalais, du laikrodžius, kietąjį diską. D. K. atpažino iš jos pavogtus daiktus. (1 t. b.l. 55-81).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. pateikė kietąjį diską su juodos spalvos laidu (1 t. b.l. 55).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 vnt. kompiuterių, kompiuterinis krepšys, kietasis diskas, kompiuterinė pelė, kompiuterio pakrovimo laidai, 2 vnt. laikrodžių (1 t. b.l. 56-57, 58-60).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. ir K. K. pateikė mėlyną dėžutę, kurioje yra 6 vnt. sidabrinių žiedų, 3 vnt. auskarų po 1 vnt., grandinėlė su pakabuku, vyriškas ir moteriškas laikrodžiai, kurie apžiūrėti apžiūros metu (1 t. b.l. 61, 62-63, 64-65).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad D. K. atpažino daiktus, pavogtus iš jos buto (1 t. b.l. 66-70, 71-76, 77-78, 79-81).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas K. K. metu paimtos pilkos spalvos pirštinės, kurios rastos K. K. juodos spalvos kuprinėje, kuri buvo koridoriuje, kurios apžiūrėtos 2014-12-04 apžiūros metu (1 t. b.l. 94-95, 96-97, 98).

Iš Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad nuo 2014-10-21 iki 2015-10-23 buvo užfiksuoti pokalbiai tarp K. K. ir D. M., iš kurių matyti, kad pas D. M. yra galimai pavogti du nešiojamieji kompiuteriai ir laikrodis „ROLEX"; žinutėmis aptarė galimai vogtų kompiuterių pardavimo kainą; aptarė laikrodžio kainą ir t.t. (1 t. b.l. 141-169).

Dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. 150 str. 3 d.

Kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl vaistų vartojimo suprastėjo jo atmintis, kai kurių detalių neprisimena. Toliau nurodė, kad baigęs keturias klases perėjo mokytis į penktą klasę, P. Č. buvo jo klasiokė, bet ją pažinojo ir ankščiau. Nuo 6-7 klasės ji ėmė jam patikti, jis pradėjo jai rodyti dėmesį, bet nesėkmingai. Tuo metu buvo jam kilusios depresijos pilnos mintys po brolio išvažiavimo, o dar labiau paveikė tėvo mirtis, todėl pagalvodavo ir apie savižudybę. Todėl parašė P. Č. laišką, išdėstydamas jai, kad jam ji patinka, tačiau rengiasi trauktis iš gyvenimo. Tuomet P. Č. pranešė auklėtojai, o pastaroji pranešė jo motinai. Tokie P. Č. veiksmai kaltinamąjį supykdė. Vasarą jie jau nebebendravo, bet 8-oje klasėje jis vėl jai pradėjo rodyti dėmesį, pradėjo neberūpėti mokslai. Vieną rytą atsikėlus, jis pratrūko ir nusprendė P. Č. parsivesti namo ir ją pažeminti, todėl apie 7.30 val. nuėjo prie jos namų. Kai ji išėjo iš namų, jis prisivijo ją, parodė jai iš kuprinės išsitrauktą šaunamąjį ginklą be šaudmenų, kurį gavo iš klasioko pažįstamo vokiečio A. V.. Su juo kartais SMS susirašinėdavo, o nuo vasario 12 d. dienos su juo nebendrauja, jis gyvena Pilėnuose, tikslaus adreso nežino. Po to, jis pasakė jai, kad ji eitų su juo. Pamena, kaip jis sakė jai, kad yra planas „a“ ir planas „b“ - kilo minčių atimti jai gyvybę, o plano „b“ nepamena. Einant į jo namus, šaunamąjį ginklą jis laikė kairėje rankoje. Kaltinamojo namuose su ja kalbėjo, durys buvo neužrakintos. Nurodė, kad tuo metu jis turėjo peilį, kurį su šaunamuoju ginklu padėjo ant stalo. P. Č. tuo metu staiga pagriebė peilį, todėl jis išsigando, bandė atimti peilį, todėl jis susižalojo ranką. Po to nusprendė P. Č. pagąsdinti ir iš jos pasityčioti, ją pažeminti, todėl kambaryje jai liepė nusirengti. Ji paprašė ją nufotografuoti, kad įgytų jo pasitikėjimą, ką jis ir padarė. Ji gulėdama ant lovos, jo paklausė, ar jis turiu prezervatyvą, tačiau jis atsakė neigiamai. Jai liepė užsimerkti arba ant galvos užsidėti pagalvę, kad jo nematytų. Nusirengęs priartėjo prie jos ir palinko virš jos, bet savo kūnu jos nelietė, jis savo lytiniu organu braukė aplink jos lytinius organus, jam buvo erekcija. Pirminiuose parodymuose tai neigė, kadangi tuo metu jam buvo gėda. Tai truko mažiau nei pusę minutės, gal 15-20 sekundžių. Ji buvo išsigandusi. Pažymėjo, kad jo ketinimai nebuvo jos išžaginti, kadangi suprato, kad jo laukia laisvės atėmimo bausmė, jei bus atliktas lytinis aktas. Po to jis ją nuvedė į vonią, kur surišo rankas ir kojas. Taip pasielgė, kadangi jis buvo stipriai emociškai paveiktas. Kas daugiau vyko vonioje neprisimena, tačiau tada suprato, kad nieko nebenori, suprato ką darė tuo metu. Tada jai liepė apsirengti ir sugrįžti į mokyklą. Išsiskiriant pasakė, kad niekam nesakytų. Po to jis grįžo į mokyklą, galiausiai - namo. Namie turėjo alkoholio, todėl išgėrė, kai vėliau apie 6.00 val. vakaro atvažiavo policija. Taip pat pažymėjo, kad pirminiai jo parodymai dėl ginklo yra melagingi, nes to žmogaus jis bijojo, kadangi kai jis buvo suimtas, jo motinos automobilio langai buvo išdaužyti. Nurodė, kad dabar jaučiasi blogai, savo kaltę, ką padarė pripažįsta, tačiau tvirtina, kad žaginti P. neketino, o norėjo tik pažeminti, dėl to, ką patyrė P., labai gailisi. Pripažįsta ieškinį dėl neturtinės žalos, kurį atlygins jo motina. Vasario 20 dieną buvo labai negera, vėl norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Kaune lankosi pas psichologą, kad pažintų save. Eina pas psichiatrą, kadangi jam nustatyta depresija. Mokslams neturi laiko, nes nėra dienos, kad negalvotų apie tą įvykį. Iki pilnametystes ketina rūpintis savo emocine būkle, pats sau turi atleisti už tai, ką padarė skaito knygas, nesportuoja, tačiau ketina po proceso tuo užsiimti.

Liudytoja L. S. teismo posėdyje parodė, kad ji buvo klasės vadovė, kurioje mokėsi K. K. nuo 5 klasės. Ji pastebėjo, kad 7-os klasės pabaigoje jis kabinėjasi prie P. Č.. Jis įkyriai siūlė jai draugauti, tačiau ji šalinosi jo. Kvietė tada tėvus, jie bendravo. Buvo siūlyta psichologo pagalba, nes pats nesikreipė. Ta istorija kartojosi 8-oje klasėje. Su mokyklos psichologu jie buvo susitikę, tačiau buvo siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą. Po susirinkimo, tada pasiliko abi mamos, kvietė ir K. K.. Tada jis pasakė, kad viskas baigsis susirašinėjimai telefonu ar internetinėje erdvėje. Pati P. Č. jai nieko nesakė, su ja apie tai nekalbėjo, viską jai perduodavo jos motina, be to pastebėjo, kad ji buvo išsiblaškiusi, jos pažymiai sumažėjo, jos buvo nepadaromos elementarios užduotys. Siūlė nueiti į psichologinę pedagoginę tarnybą, kadangi K. K. elgesys buvo išskirtinis - pakankamai sudėtingo charakterio vaikas, bendraujantis neatvirai, artimo kontakto jis nesileidžia. Aštuntoje klasėje jo pažymiai buvo prasti, tada buvo tėvo netektis šeimoje, manė, kad tai didžiulė trauma jam. Vėliau sužinojo iš P. Č. motinos telefonu, kad K. K., grasindamas ginklu, jai pagrobė P. Č., tačiau ji išsigelbėjo. K. K. tada nerado, skambino jo motinai, kuri nurodė, kad jis pagrobė ją, išsityčiojo, o kitų detalių nežino. Šią informacija sužinojo ir kiti klasiokai, tačiau P. Č. perėjo į gimnaziją. Be to, papildomai nurodė, kad K. K. klasėje buvo juokdario pozicijoje, viską darydavo vos ne priešingai nei lieptas. Jo elgesys toks, kad buvo reikalinga specialisto pagalba. K. K. atsisakydavo pagalbos, jis pažadėdavo nesielgti įžūliai, agresyviai, tačiau vėliau tai nebuvo įrodyta darbais. Jo motina į tai reaguodavo tinkamai, skambino. Vyresnėse klasėse nebuvo galima įtakoti K. K. elgesio, nes po tėvo mirties jis užsidarė. Pažymėjo, kad po pirmos bylos, jo elgesys aprimo, jis tapo labiau ciniškas. Buvo toks atvejis, kad jis atėjo į mokyklą ir atsinešė gerą telefoną, o kai ji paklausė, iš kur, jis atsakė, kad reikia mokėti kalbėti ir įtikinti. Todėl jis mokėjo manipuliuoti kitų jausmais. Tai buvo jo pasirinktas būdas būti populiariam, pastebėtam - kai jis pradėjo nesimokyti, tai klasėje iš jo juokdavosi, turėjo draugų ratą, nebuvo atskirtas.

Liudytoja L. B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba mokykloje socialine pedagoge. Su mokiniu K. K. teko bendrauti dėl drausmės, lankomumo. Sprendimai buvo priimami pagal situaciją ir poreikį. Jis nebuvo dažnas lankytojas, labiau epizodiškas. Taip pat buvo bendrauta su jo motina, kuri reaguodavo į tai, stengdavosi padėti. Jis praleidinėdavo pavienes pamoka. Dėl jo elgesio pamokų metu spręsdavo tada, kai kreipdavosi mokytojas, kad jis pamokos metu replikuoja, neatsinešdavo mokymo priemonių, dėl bendravimo pamokų metu. Jo pažymiai nebuvo aukšti. Kalbėdamas su manimi jis buvo bendraujantis, vengdavo akių kontakto, nerimastingas, pajuokauti mėgstantis. Pažymėjo, kad ji paskambino 112, kuomet mergaitės paskambino auklėtojai, kuri jai parašė žinutę. Dėl ginklų negali pasakyti, ar buvo kalbėta su K. K.. Mokiniui buvo pasiūlyta eiti pas psichologą dėl jo elgesio, drausmės, vidinio nerimo problemų. K. K. nebuvo iš tų, kad klasei trukdytų, jis nebuvo destruktyvaus elgesio. Tačiau drausmės atžvilgiu buvo reaguojama, primenamos taisyklės, į klasės auklėtojas būtų kreiptasi. Su P. Č. teko susidurti gerąja prasme, ji aktyvi, dainuodavo, grodavo, tačiau to, kad ji keistųsi, nepastebėjo.

Liudytoja N. Č. teismo posėdyje parodė, kad ji nuo 2014 metų birželio mėnesio, kai K. K. atnešė laišką jo dukrai P. Č., tai ji jį perskaitė po 2 valandų. Tai buvo prisipažinimas meilėje, rašė, kad ruošiasi nusižudyti, atsiprašo už priekabiavimą. K. K. buvo tik paauglys tuo metu jam buvo 14 metų, todėl jie apie tai pasakė klasės auklėtojai, motinai, kuri pasižadėjo su juo pasišnekėti. Dukra tą vasarą buvo išsiųsta į užsienį. Aštuntoje klasėje K. K. vėl parašė jai, jo žinučių turinys buvo baugus - apie žmogžudystes, ginklus. Dukra jam atrašydavo, bet sakė, kad bijo jo. Paklausta, ar K. K. jai negrasina, ji nurodė, kad jis piešia peilius ir jai numeta piešinį, sakydavo, kad jos paltas tuoj nusidažys krauju. Buvo matyti, kad jis vis dar pyko dėl to laiško. Po to, spalio mėnesį ji susitiko su K. K. motina, kalbėjosi su pačiu K. K., tačiau jis nieko konkretaus nenurodydavo tokių savo veiksmų priežasčių. Jos dukra jautėsi persekiojama, nes K. K. būdavo po jos langais. Iki įvykio likus savaitei, ji nusprendė pakeisti dukros telefono numerį, kurį davė tik jos draugei ir auklėtojai. Pamena, kad prieš kelias dienas iki įvykio dukra pasakė jai, kad K. K. padarys kažką jai fiziškai. Vėliau pamena, kad sausio 12 dieną po naktinės darbo pamainos apie 4.00 val., grįžusi namo atsigulė, po 11.00 val. grįžo namo dukra, palaidais plaukais, kuri įėjusi užsirakino visas spynas. Prašė ji to niekam nesakyti. Apie seksualinę prievartą prieš jos dukrą ji išgirdo iš jos pačios, t.y. kad K. K. ją nusiviliojo su ginklu, išrengė, norėjo papjauti, nurengė, uždėjo pagalvę, ji juto kietą daiktą tarp kojų, jis ją čiupinėjo, lietė, tačiau apie kišimą į vidų ji nesakė, po to prileido vonią vandens, surišo jai rankas ir kojas. Ji sakė, kad neprievartavo jos, nes jis pasakė "Ne, aš to nedarysiu". Po to iš karto, jos abi nuvažiavo į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Tuo metu, jas išskyrė, atvažiavo psichologė, dalyvavo tyrėja, kuri klausinėjo dukrą. Nurodė, kad dukra jai namuose taip smulkiai nepasakojo, tačiau mano, jis buvo suplanavęs išgąsdinti jo dukrą, tačiau išžaginti - nebuvo panašu, gal tas vaikas išsigando, pagalvojęs apie pasekmes. Kai dukra grįžo į mokykla, tai K. K. jau buvo pritaikyta kardomoji priemonė, tačiau vieną dieną dukra jai paskambino ir pasakė, kad K. K. vėl jos laukė, kadangi jis tuo metu buvo paleistas. Ji sakė, kad K. K. priėjo prie jos ir pradėjo sakyti, kad viską pabaigs, jeigu ji su drauge neina su juo, kad jis nusižudys. Pažymėjo, kad jos dukrai tuo metu buvo tik 14 metų, kadangi jos yra artimos, ji viską papasakojo jai, todėl gali drąsiai teigti, kad dukra neturėjo jokių seksualinių santykių. Todėl po tų įvykių jos kreipėmės į psichologą, kadangi dukra sakydavo, kad jai nemalonu, ji jaučiasi "purvina". Tada buvom kreiptasi ir į psichiatrą, tačiau joms buvo pasiūlyta kreiptis į krizių centrą. Taip pat ir ji pati kreipėsi į privatų psichologą, nes naktimis miegojo prastai, buvo baimės jausmas, dirglumas, irzlumas. Be to, buvo kilusios ir pasekmės mokykloje, kadangi ji sakydavo, kad mokykloje kalba, kad ji laukiasi, ją išprievartavo. Nurodė, kad jos dukra į teismą nenori ateiti. Dėl civilinio ieškinio pažymėjo, kad pati mažiausia suma, kuri yra adekvati padarytai žalai, kadangi tai truko pusę, jos dukra išgyveno daug, juolab ji turi sutrikimą - nervinio pobūdžio dusulį, sapnuoja košmarus.

Rašytiniai bylos įrodymai:

Iš apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2015-01-12 7.45 val. ji išėjo iš savo namų ir ėjo lik mokyklos, ėjo į kitą gatvės pusę, kai išgirdo šaukiant jos vardą iš už nugaros, ir atsisukusi pamatė atbėgantį K. K.. Jį žino, kadangi jis yra jos klasiokas nuo 5 klasės. K. K. pribėgęs prie jos išsitraukė šaunąmąjį ginklą ir pasakė, kad jei ji myli savo motiną, ji eis su juo. Jis laikė ginklą jai prie nugaros, todėl bijojo atsitraukti nuo jo. Jis pasakė, kad tik nori pasikalbėti. Jie eidami pasuko link stadiono prie jos mokyklos Žemynos g. 14, Panevėžyje, po to Ramygalos gatve link jo namų. Ėjo skersai stadiono, perlipo per tvorą, perėjo Beržų gatvę, užlipo laiptais į 2 aukštą, numerio nepamena, 12 aukštų namas, adreso nežino, į jo butą. Įėjus į jo butą, jis nurodė jai nusirengti, jei nori, kadangi jie užtruks, tačiau ji nenusirengė palto ir nuėjo į svetainę. Jai atsisėdus ant sofos, K. K. atsisėdo šalia jos ant fotelio, įjungė muziką tam, kad kaimynai negirdėtų pašalinių garsų. Ji jautėsi nejaukiai, bet to jam nerodė, kadangi jis padėjo ginklą ant stalo ir iš kuprinės išsitraukė peilį. Pradėjo klausti, su kuo draugautų iš klasės, ar bijo mirties, ar išdrįstų taip padaryti. Ji su juo kalbėjo kasdieniškai, stengėsi nekreipti dėmesio, kad jis turi peilį, bijojo, nes ji turi nervinį sutrikimą, pradėjo pykinti, pradėjo svaigti galva, bet to neparodė bijodama. Tuo metu ji norėjo išeiti. Tada jis atsistojo, atidarė langą ir norėjo įkvėpti gryno oro, atsisėdo ant fotelio, sakė, kad jaudinasi. Ji ramino K. K., nes mane, kad jei jis bus piktas, jis gali iškrėsti kvailystę ir ją sužeis. Tada K. K. vėl pasiėmė ginklą ir pradėjo įkyriai užtaisinėti, leisti įkyrų garsą. Ji išsigando, tačiau jis pamatęs jos išraišką, pasakė nebijoti, kadangi kulkų ginkle nėra. Tada jis paklausė, ar ji norėtų pajusti ginklo galią, ir davė jai palaikyti, tada ji įsitikino, kad ginklas nepavojingas. Tada K. K. jai užsiminė, kad jis yra kitoks nei mokykloje, turi sutrikimų, turi dvi asmenybes, tuomet paleido klasikinę muziką ir nusprendė dėl drąsos išgerti degtinės, to nepadrė, kadangi iš spintos išsitrauktame degtinės butelis buvo tuščias. Tuomet K. K. atsisėdo ant fotelio ir jai nurodė nebijoti, tačiau ji tuo metu buvo išsigandusi, jaudinosi, jos akys pradėjo ašaroti. Tuomet jis pasiėmė peilį, atsisėdo ir pradėjo peilį trinti prie kaklo, sakydamas, kad gal jam pačiam reikia nusižudyti. Jai pasidarė labai negera, paprašė padėti peilį, jis sutiko ir peilį padėjo ant stalo. Jai pasidarė dar blogiau, pradėjo skaudėti įkvepiant, spausti krutinę, pykino, skaudėti ir svaigti galva, negalėjo susikaupti su juo kalbėti. Jos būsena buvo labai nemaloni, negera, girdėjo, kad jis kalba, bet jautėsi labai blogai, dėl nervinio sutrikimo, kuris atsirado dėl baimės, kurią patyrė dėl šios situacijos. Ji pasakė, kad su juo negali kalbėtis, jai reikia vaistų. Ji tai pamelavo, kad galėtų išeiti iš jo buto. Jis sakė, jei nėra jos motinos namuose, jis gali palydėti, tačiau ji tos minties atsisakė, kadangi bijoje dėl motinos sveikatos. Tada ji prisiminė, kaip jis prisipažino ją mylįs, todėl paklausė, kodėl jis taip elgiasi su ja, tačiau atsakymo nesulaukė, taip pat prisiminė apie jo užsienyje esantį brolį, mirusį tėvą, tačiau jis atsakė, kad broliui tai nerūpi ir pradėjo pasakoti, kad motinos jis nemyli. Po to K. K. jos klausė, ar ji tiki pomirtiniu pasauliu, jie kalbėjosi apie tai. Ją gąsdino tokios jo kalbos, todėl ji pradėjo drebėti. Jis pasižiūrėjo į jos veidą pasakė jai neverkti, nes negali į ją tokią žiūrėti. Tuomet ji pasakė, kad negali susilaikyti, nes ji bijo, jos tikslas buvo, kad jis jaustų kaltės jausmą, kad jis ją paleistų. Tada jis pradėjo nervintis, atsistojo, pasiėmė į rankas peilį, vaikščiojo į virtuvę, pasakė, kad jis jau apsisprendė, kadangi jo pirminis planas buvo atsivesti į namus ir ją užmušti, bet vėliau pamatęs jos veidą, kad jai skaudu, negalėjo apsispręsti ar ją paleisti ar nužudyti. Tuomet K. K. atėjo į koridorių ir ant komodos prie durų padėjo peilį, po to atėjo į saloną atsisėdo šalia jos ant fotelio. Tada ji nusprendė kalbėtis, atsistojo nuo fotelio, prispaudė jo pečius prie fortelio, kad negalėtų atsistoti. Liepė pasižiūrėti į jos akis, pradėjo meluoti, jei ji jį mylėtų, gali pabandyti, tačiau jis nurodė jai sėstis, nulipti nuo jo, nieko daugiau nesakė. Tą akimirką ji greitai priėjo prie komodos, kur buvo peilis, ji paėmė dėl apsaugos ir ėjo link durų. Iš karto po to, jis pribėgo prie jos, griebė už kairio peties, bandė atimti peilį, griebdamas už jo, bet įsipjovė dešinę ranką. Tuomet jis nurodė, kad ji tik norėjo peilį išmesti, ir abu nuėjo link virtuvės, kur peilį padėjo į stalčių, bei grįžo į svetainę. Tada jis vėl atsistojo, pradėjo vaikščioti, išgirdo vandenį leidžiant, kol vanduo bėgo jis atsisėdo vonioje. Ji K. K. pasakė, kad jis ją paleistų, niekam nepasakos apie tai, tačiau jis nepatikėjo tuo ir nurodė, kad jau buvo apgalvojęs, kokios būtų pasekmės, jei jis ją paleistų, ir ji pasiskųstų. Tuomet jis liepė atstoti, nuvedė ją į mamos miegamąjį ir jai liepė atsėsti ant lovos, o jis pats išėjo, užsuko vandenį vonioje, pasiėmė peilį ir sugrįžo. Įdėjo į stovinčios spintelės stalčių tikriausiai savo tėvų nuotrauką, nes jis nenorėjo, kad jie matytų ką jis padarys. Jis padėjo ant spintelės peilį. Ji buvo šoko būsenoje, kai K. K. nurodė jai rengtis, tai buvo jo planas „A", suprato, kad rizikavo bėgdama paimti peilio, dabar jis ja nebepasitikės. Ji pradėjo panikuoti, paklausė, kam to reikia, tačiau jis nebekreipė dėmesio, priėjo prie jos ir pradėjo kelti megztinį, bet ji megztinį pati nusiėmė, kadangi bijojo, kad jis gali kažką padaryti peiliu, jei ji nenusirengs. K. K. jai liepė rengtis po vieną rūbą, kol liko nuoga - megztinį, džinsus, tampres, apatinę maikutę, liemenuką ir kelnaites. Tuomet jis jai sakė, kad ji graži, atsinešė telefoną ir ją nufotografavo, 10-20 sekundžių fotografavo iš priekio. Ji leido tai daryti, nes manė, kad jei jis turės jos nuotraukas, tai ji niekam nesakys, nes bijos nuotraukų paviešinimo. Po to jis padėjo jai atsigulti, nufotografavo vieną kartą. Jo telefonas buvo „IPhone 5". Kai kalbėjosi salone, jis paprašė jos telefono ir ištrynė iš jo senas nuotraukas ir žinutes. Kai buvo miegamajame, ji gulėjo, nežiūrėjo į jį, nes jai buvo šlykštu, tik girdėjo, kaip jis rengiasi, segasi kelnes, atsisega užtrauktuką, nukrenta kelnės ant žemės. Ji greitai žvilgtelėjo ir pamatė, kad K. K. nuogas, todėl jam paklausus ar ji užsimerks, ar užsidėsi pagalvę, ji ant veido užsidėjo pagalvę, pajuto kaip jis praskėtė jos kojas rankomis ir pajuto, kaip jis su savo varpa pradėjo glostyti per jos vaginą. Ji buvo užlipęs ant jos, viena ranka buvo pasirėmęs netoli jos rankos, kitos jo rankos nejuto, mano, kad jis prilaikė savo varpą, kojos jo buvo ant žemės. Juto tik jo vieną ranką ir jo varpą, suprato, nes daiktas buvo didesnis ir minkštesnis nei pirštas, glostė su varpa per vaginą, nieko nedarė, jis pasakė, kad to daryti nenori ir tai tęsėsi 2-3 minutes. Braukė aukštyn, žemyn, jautė, kad bandė kišti. Paskui pasakė, kad nenori to daryti juto, kad jo varpa buvo be erekcijos, ir nulipo nuo jos. Suprato, kad jis pradėjo rengtis, o kai ji nusiėmė pagalvę, jis jau buvo su pilkomis kelnaitėmis ir su rankšluosčiu bei nurodė jai eiti į vonią. Ji nuėjo į vonią, jis jai liepė tūpti į vonią, ji bijojo, kad jis ją gali nuskandinti, nes buvo sakęs apie planą „A" ir planą „B". Tuomet jis paklausė jos, kam lipti į vonią, jis pasakė, kad ji nusiplautų jo DNR. Vanduo buvo šaltas, paklausus jo, ar jis turi prausiklių, jis nusijuokė, išėjo iš vonios, nuėjo į kambarį, grįžo su rudu diržu ir juodu laidu, liepė duoti jai savo kojas, su diržu surišo jos kojas, o jo rankas - su laidu, nurodė, kad nebijotų, nežudys jos. Po to su apatinėmis kelnaitėmis įlipo ir atsisėdo už jos, paklausė, kaip ji jaučiasi, o išgirdęs, kad ji bijo ir nori namo, ir šiek tiek pasėdėjęs, išlipo iš vandens ir pradėjo mąstyti. Pakarotinai paklausęs ir išgirdęs jos tokį pat atsakymą, liepė jai pakeisti pozą - atsigulti ant pilvo. Ji apsimetė, kad nežino kaip apsisukti ant pilvo, nes rankos buvo surištos. Jis atsiduso, atėjo, atrišo rankas, ji atsigulė ant pilvo ir su rankomis galėjo palaikyti save, kad veidas nepanirtų. Jis atsisėdo ant tualeto, sakė, kad ji gali pakelti galvą. Matėsi, kad jis buvo pavargęs, abu jau buvo pavargę, nes buvo praėję kelios valandos, Tuomet jis leido jai eiti rengtis, jai atnešė drabužius. Kai jis pats išėjo į kambarį, kadangi vonia prieš miegamąjį, ji greitai pagriebė telefoną. Buvo žingsnis nuo vonios, telefoną paslėpė po rūbais ir pasakė uždaryti duris, nes jai šalta, jis uždarė duris. Ji pasiėmė telefoną, ištrynė telefone savo naują numerį, apsirengė, jis sakė paskubėti, ji pradėjo mautis batus, paltą, jis atnešė jai telefoną. Pasiėmė daiktus, jos apyrankė buvo pas jį. Jis taip pat apsirengė. Ji pasakė, kad gali ja pasitikėti, kad jis jaustųsi gerai tam momentui. Nusileido liftu, išėjo kartu, išsiskyrė ties sankryža. K. K. pasakė neiti tą dieną ir kitą dieną į mokyklą, jis nuėjo į mokyklą, o ji link namų (2 t. b.l. 97-101).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusioji P. Č. patvirtino (2 t. b.l. 106-1181.).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2015-01-12 Kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas šaunamasis ginklas - pistoletas „Zoraki Mod 914", juodos spalvos odinis diržas, 2 vnt. mėlynos spalvos laidai (3 t. b.l. 23-33).

Iš Panevėžio AVPK KTB specialisto 2015-01-21 išvados Nr. 50-5-(43)-ISl-83 matyti, kad tyrimui pateiktas pramoninės (Turkija) gamybos 9 mm kalibro, pusiau automatinis, dujinis pistoletas „ZORAKI“ mod. 914 numeris panaikintas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.) dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Išsukus įvorės pavidalo vamzdžio kanalo pertvarą iš pateikto ginklo galima šaudyti ir pistoletiniais šoviniais su gumine kulka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams (5 straipsnis, 6 punktas). Pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti (2 t. b.l. 54-551.)

Iš įvykio vietos protokolo matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje rasti du stikliniai buteliai „Zelionaja marka" su neaiškios kilmės skaidrios spalvos skysčiu, nuo kurių specialistas išryškina ir nukopijuoja ant daktiloskopinių plokštelių keturis rankų pėdsakus, (2 t. b.l. 41-44).

Iš Panevėžio AVPK KTB specialisto 2015-02-19 išvados Nr. 50-5-(107)-ISl-178 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, yra paliktas įtariamojo K. K. kairės rankos didžiuoju pirštu (2 t. b.l. 63-66).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. C. pateikė juodos spalvos megztinį, pilkos spalvos pėdkelnes, violetinės spalvos kelnaites, mėlynos spalvos liemenuką, baltos spalvos apatinius marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, kurie apžiūrėti rūbų apžiūros metu (2 t. b.l. 125, 126-130).

Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino metalinę apyrankę, kurią 2015-01-12 K. K. nusegė jai nuo rankos, kuri buvo paimta 2015-01-16 K. K. parodymų patikrinimo vietoje metu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 131-132).

Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino žiogelį, kurį įvykio metu pametė pas K. K. namuose, kuris buvo paimtas K. K.. 2015-01-16 K. K. parodymų patikrinimo vietoje metu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 133-134).

Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino diržą, kuriuo įvykio metu K. K. surišo jai kojas ir kuris buvo paimtas 2015-01-12 kratos metu pas įtariamąjį K. K. adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 135-136).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino laidą, kuriuo įvykio metu K. K. surišo jai rankas, ir kuris buvo paimtas 2015-01-12 kratos metu pas įtariamąjį K. K. adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 137-138).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 61/15 (05) matyti, kad P. Č. apžiūros metu mechaninės traumos požymių nenustatyta. Sužalojimų lytinių organų srityje ir jų aplinkoje nenustatyta. Sužalojimų mergystės plėvėje P. C. apžiūros metu nenustatyta (2 t. b.l. 143-144).

Iš VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. kovo 17- 2015 m. balandžio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-44/2015 matyti, kad:

P. Č. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. 2014 m. pabaigoje jai konstatuoti tikai F95. Šiuo metu P. Č. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.P. Č. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių laiką ir vietą, įvykių seka, įvykių dalyvius ir jų veiksmus), jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus. Ekspertizės metu nukentėjusioji pakaitoja anksčiau duotus savo parodymus, kurie yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs. Natūralu, jog praeinantis ilgesnis laikas nuo bylos įvykių turi neigiamos įtakos itin tiksliam ir detaliam aplinkybių atgaminimui, todėl mergina, apklausiama dar kartą, gali painioti atskiras detales tarpusavyje, nesąmoningai sukeisti vietomis mažiau reikšmingus įvykių sekos elementus. Pabrėžtina, jog P. C. parodymų realistiškumą itin stiprina pokalbio metu stebimos emocinės merginos reakcijos (padidėjęs nerimas, įtampa), kurios atspindi traumuojančios patirties išgyvenimą. Atsižvelgus į visa tai, toliau apklausti nukentėjusiąją P. Č. ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama.

3. Bylos įvykių metu P. C. turėjo pakankamai žinių, kad galėtų suprasti su ja atliktų veiksmų (taip pat ir seksualinio pobūdžio veiksmų) reikšmę (pavojingumą, daromą žalą, juridines tokių veiksmų pasekmes), tačiau aktyvesnį jos pasipriešinimą ribojo keletas svarbių aspektų: nukentėjusiosios ir įtariamojo santykių pobūdis (jie buvo klasiokai, tiriamoji nesitikėjo tokių vaikino veiksmų, jo elgesį prieš bylos įvykius, t.y. perdėtą dėmesio rodymą, stipresnę jo emocijų kaitą ir impulsyvų elgesį, jo komentarus, susijusius su mirtimi ir pan., nevertino pernelyg rimtai, kartu su bendraamžiais iš jo juokėsi, stengėsi jį ignoruoti), jos būsena įvykių metu (pasimetimas, išgąstis, baimė; šiuos jausmus tiriamoji apibūdina stipriomis fiziologinėmis savo reakcijomis, t.y. įvykių metu jai svaigo galva, pykino, strigo žodžiai ir pan.) bei paties įtariamojo elgesys, kuris stiprino nukentėjusiosios nesaugumo ir baimės jausmus (sutikęs merginą gatvėje, įtariamasis grasino jai šaunamuoju ginklu, parsivedęs ją į namus, užrakino buto duris, rankose laikė peilį, kalbino merginą apie mirtį, nieko nepaaiškinęs nukentėjusiajai, leido į vonią vandenį, elgėsi nervingai, liepė rengtis, vonioje surišo jos kojas ir rankas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog P. Č. elgesiui tiek iki byloje nagrinėjamų įvykių (delsė pasakyti artimiesiems, jog bijo įtariamojo), tiek pačių įvykių metu (stengėsi išlikti rami, taip pat raminti įtariamąjį bei užsitarnauti jo pasitikėjimą, melavo jam, jog jai reikia išgerti vaistus; prašė ją nufotografuoti nuogą, kad vaikinas ją paleistų su galimybe panaudoti šias nuotraukas prieš nukentėjusiąją; taip pat melavo įtariamajam, kad jai skauda rankas, nes tikėjosi, jog tokiu būdu jis jas suriš nestipriai, bei, bijodama būti nuskandinta, apsimetė, jog surištomis rankomis jai nėra patogu gultis ant nugaros) įtakos turėjo ir jai būdingos psichologinės savybės: mergina yra linkusi varžyti ir užgniaužti savo jausmus, jai yra sunku aplinkiniams demonstruoti savo pažeidžiamumą, emocinį silpnumą; mergina pasižymi didesne savikontrole; subjektyviai sudėtingose situacijose ji nėra linkusi priimti skubotų ir impulsyvių sprendimų, ji dažniau apmąsto situacijos sudėtingumą, ieško racionalaus jos sprendimo, todėl itin spontaniškuose ir netikėtuose jai įvykiuose, kai yra svarbu priimti staigesnius sprendimus, ji išgyvena aukštesnį nerimo lygį, lengviau pasimeta ir jaučia stiprėjantį bejėgiškumą.

5. Padidintas polinkis į įtaigumą P. Č. nenustatytas.

6. Padidintas polinkis fantazuoti P. Č. nenustatytas.

7. Konstatuojama, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" P. Č. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio P. Č. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai 2015-01-22 ir 2015-01-26 nustatytos diagnozės: nepatikslinta reakcija į stiprų stresą F 43.9, o ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės meru nustatyta diagnozė: potrauminio streso sutrikimas F43.1. Šie sutrikimai P. Č. yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (2 t. b.l. 162-170).

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d.

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis savo veiksmais iš esmės siekė ir išžaginti nukentėjusiąją, kišdamas savo varpą į nukentėjusiosios makštį, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – dėl nepakankamos jo varpos erekcijos, nesugebėjo to padaryti, todėl kaltinamajam buvo inkriminuojama ir buvo kaltinamas pasikėsinimu išžaginti nekentėjusiąją. Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų leidžiančių spręsti apie kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 22 str. ir 149 str. 3 d., kaip pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją, padarymo, kadangi byloje esantys įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius įrodymus, kad kaltinamasis K. K. neprisipažino padaręs šios nusikalstamos veikos ir teigia, kad jo ketinimai nebuvo nukentėjusiosios išžaginti, kadangi jis laiku suvokė dėl gresiančių neigiamų pasekmių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės kilimu, tuo atveju, jei jo bus atliktas lytinis aktas su nukentėjusiąja. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai šio argumento nepaneigia, kadangi liudytoja N. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad dukra jai pasakojo apie tai, kad kuomet ji nuoga gulėjo, veidą prisidengusi pagalve, ji juto kietą daiktą tarp kojų, jis ją čiupinėjo, lietė, tačiau aplinkybės, kad kaltinamasis būtų kišęs varpą į nukentėjusiosios jos lytinių organų vidų, nukentėjusioji jai nepatvirtino, juolab ji girdėjo, kaip nukentėjusioji minėjo, kad jis pasakė "Ne, aš to nedarysiu", ko pasėkoje ji mano, kad kaltinamasis buvo suplanavęs išgąsdinti jos dukrą, tačiau išžaginti ją neturėjo tikslo, galimai dėl to, kad jis išsigando dėl gręsiančių pasekmių. Taip pat ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjo duotuose detaliuose parodymuose, kuriuose trūksta nuoseklumo, kadangi ji nurodo, kad pajuto kietą daiktą tarp savo kojų, taip pat tai kaip jis su savo varpa pradėjo glostyti jos vaginą ir net pajuto, kaip jis savo varpą bandė kišti jai į vaginą, tačiau ši pastaroji pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka prieš tai tiesiogiai nustatytoms faktinėmis bylos aplinkybėms, kaltinamajam patenkinant savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio su nukentėjusiąja būdu, bei liudytojos N. Č. parodymams, juolab iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 61/15 (05) matyti, kad sužalojimų mergystės plėvėje P. C. apžiūros metu nenustatyta. Šiuo aspektu taip pat vertinti ir kiti kaltinamojo atlikti veiksmai pagal nukentėjusiosios parodymus – kaltinamasis buvo palinkęs virš nukentėjusiosios, tačiau jos kūno jis nelietė, glostymas su varpa nukentėjusiosios vaginą truko 2-3 min., nors seksualinei sueičiai kliūčių nenustatyta, jo pasakyti žodžiai, kad to daryti jis nenori, taip pat ir vėlesni jo veiksmai, kuomet nukentėjusiąją nuvedė į vonią ir liepė jai nusiplautų jo DNR nuo savo kūno, rodo aiškų kaltinamojo siekį išvengti šio nusikaltimo – nukentėjusiosios išžaginimo, padarymo, slėpti kito nusikaltimo padarymo pėdsakus, kas patvirtina kaltinamojo anksčiau nurodytą gynybos argumentą, kad jis tuo metu suvokė dėl gresiančių neigiamų pasekmių, išžaginus nukentėjusiąją, ir rodo kaltininko tyčios kryptingumą – ne bandymą išžaginti nukentėjusiąją, o tik jos siekį patenkinti savo lytinę aistrą kitu būdu – ne vaginaliniu būdu, pasitenkinant abiejų jų lytinių organų kontaktu, imituojančiu seksualinę sueitį.