- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- N1-66-218/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00420-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Nukentėjusysis
- D. K., P. Č.
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, nevedęs, mokosi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2014 m. spalio 16 d. laikotarpyje nuo 8.30 val. iki 14.00 val., tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, esant LR BK 93 straipsnyje numatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms ir pagrindams, K. K. pagrobtu raktu atsirakindami duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą-butą, priklausantį D. K., esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą bendros 9 157,50 Lt (2652,19 eurų) vertės, o būtent: nešiojamąjį kompiuterį „Asus" su laidais ir kompiuteriniu krepšiu bendros 1300 Lt (376,50 eurų) vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Acer" su belaide pele, kietuoju disku, kompiuteriniu krepšiu bendros 1000 Lt (289,62 eurų) vertės, sidabrinę grandinėlę su sidabriniu kryželio formos pakabuku bendros 600 Lt (173,77 eurų) vertės, sidabrinį žiedą su sidabrine gile 60 litų (17,37 eurų) vertės, sidabrinį žiedą su onikso akmenimis 60 litų (17,37 eurų) vertės, sidabrinį pintą žiedą 60 litų (17,37 eurų) vertės, sidabrinį žiedą su kvadratukais 60 litų (17,37 eurų) vertės, du vestuvinius auksinius žiedus bendros 800 litų (231,69 eurų) vertės, viena porą auksinių lankelio formos auskarų 400 litų (115,84 eurų) vertės, auksinį širdelės formos auskarą su baltos spalvos akmenukais 400 Lt (115,84 eurų) vertės, vyrišką auksinį žiedą 500 litų (144,81 eurų) vertės, rankinį laikrodį su juodos spalvos odine apyranke 100 litų (28,96 eurų) vertės, rankinį laikrodį su metalo spalvos metaline apyranke 1500 litų (434,43 eurų) vertės, rankinį vyrišką laikrodį „Rolex" 500 litų (144,81 eurų) vertės, sidabrinę grandinėlę su kvadrato formos pakabuku bendros 200 litų (57,92 eurų) vertės, sidabrinius auskarus 200 litų (57,92 eurų) vertės, 7 poras bižuterinių auskarų bendros 150 litų (43,44 eurų) vertės, ausinukus 25 litų (7,24 eurų) vertės, 150 eurų (517, 50 litų), 200 litų (57,92 eurų), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300" 50 litų (14,48 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2" su SIM kortele bendros 50 litų (14,48 eurų) vertės, dvi odines juodos spalvos pinigines bendros 150 litų (43,44 eurų) vertės, vyrišką odinę rankinę 100 litų (28,96 eurų) vertės, automobilio „Volkswagen Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atrakinimo raktą su signalizacijos pulteliu 380 litų (110,05 eurų) vertės, rūsio raktą 45 litų (13,03 eurų) vertės.
Be to, K. K. 2015 m. sausio 12 d. laikotarpyje nuo 7.50 val. iki 11.15 val. Ramygalos gatvėje, Panevėžyje, grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą, bei nusivesdamas nepilnametę P. Č. į butą adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios P. Č. atžvilgiu, t.y. grasindamas peiliu, neišleisdamas jos iš užrakinto buto, taip atimdamas galimybę P. Č. priešintis, privertė ją nuogai nusirengti bei atsigulti ant lovos, varpa braukydamas nukentėjusiajai per lyties organus, kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, taip padarė nukentėjusiajai P. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl minėto įvykio P. Č. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. jai 2015-01-22 ir 2015-01-26 nustatyta diagnozė: potrauminio streso sutrikimas F43.1. tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.
Bylos įrodymai
Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis K. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. pripažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis antradienį buvo mokykloje ir po biologijos pamokos rado G. K. buto raktą, kurį įsidėjo pas save, o grįžęs iš mokyklos, susisiekė su D. M. ir pasiūlė nueiti "pasidaryti pinigų". Tada jie susitarė, kad per pirmą pamoką nueis. Kitos dienos ryte D. M. atvyko pas jį ir jie laukė, kol G. K. išeis, o tada jie įėjom į butą. Bute rinko viską, kas atrodė vertinga. Pamena buvo paimti du nešiojami kompiuteriai, medinė juvelyrinių dirbinių dėžutė su dirbiniai – paprasti žiedai su specialaus dirbinio akmenukais, auskarai, telefonai, pinigų apie 200 Lt. Pripažįsta, kad buvo pagrobta visi kaltinamajame akte nurodyti daiktai, tik dėl auksinių žiedų abejoja, tačiau mano, kad D. M. galėjo paimti juos. Nurodo, kad čia jo paimti daiktai, o tuo tarpu, ką D. M. paėmė, tai nematė, o ir daiktų iš karto neapžiūrėjo. Kas atrodė, kad nereikalinga, tai prie Ekrano užtvankos įmetė į vandenį, t.y. piniginė, juodą tašė su jame buvusiu turiniu, tame tarpe ir galimai raktai nuo buto rūsio, dokumentai. Po to, išėję iš buto, K. K. savo pagrobtus daiktus pasiliko pas save, o D. M. išvežė savo dalį draugui, nors prieš tai telefonus nunešė į supirktuvę. Jokios iš to naudos jie nespėjo gauti, kadangi kuomet juos užklupo policijos pareigūnai, jie buvo pas D. M., todėl teko visus pavogtus daiktus grąžinti. Pažymėjo, kad jo tokių veiksmų tikrosios priežastys buvo tik jo būdas išsireikšti, o ne pinigai, kadangi ji jų turi pakankamai, žalą atlyginusiai motinai, jis iš gaunamos pašalpos grąžino pinigus. Tą pati padarė ir D. M. šeima. Šiuo metu jis D. M. susirašinėja tik per „Facebook“, kadangi jis šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Sutinka kad dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį, šioje bylos dalyje nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei ginėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. K. kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais ir LR BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardintais įrodymais:
Nukentėjusiosios D. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-10-16 apie 7.25 val. ji išėjo iš namų, bute liko duktė. Grįžusi apie 18.30 val. pasigedo kompiuterio ir kitų daiktų. Buto lauko durys buvo nesugadintos, o 2014-10-14 dukra buvo pasigedusi buto raktų. Dalį pagrobtų daiktų atgavo. Kaltininkų tėvai pilnai atlygino likusią žalą (1 t. b.l. 37-38, 39-40, 83).
Nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad apie metus laiko jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena D. K. su dukra G. K.. 2014-10-14 vakare iš jos jis sužinojo, kad G. K. pasigedo raktų. Iš pradžių jie pagalvojo, kad ji raktus pametė, todėl spynos pakeistos nebuvo. 2014-10-16 apie 18.30 val. jam paskambino D. K. ir pasiteiravo, ar jis nepaėmė kompiuterio, o vėliau pasakė, kad pasigedo kitų daiktų. Neužilgo jis sugrįžo į namus, D. K. jau buvo pasigedusi daugiau daiktų, tame tarpe dviejų kompiuterių, papuošalų, piniginės, pinigų, dokumentų, priedų prie kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų. Buvo pavogti jo automobilio „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginiai raktai su signalizacijos pulteliu, jo pasas, bedarbio pažymėjimas, (1 t. b.l. 85, 86).
Liudytojos G. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-10-14 apie 15.30 val. ji pasigedo buto raktų. 2014-10-16 rado butą apvogtą, pamatė, kad kambariuose nėra tam tikrų daiktų. Tą dieną klasioko K. K. nebuvo pamokoje nuo 8.45 iki 9.40 val. Anksčiau jis yra buvęs jos namuose, bet po to, kai iš jos taupyklės buvo pavogęs 100 Lt, jie mažai bendravo, (1 t. b.l. 42-43).
Liudytojo D. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio mėn. jam paskambino D. M. ir paklausė, ar galėtų jo rūsyje palikti rankinę. Kadangi jis gyvena prie mokyklos, draugai dažnai kreipiasi su tokiais prašymais. D. M. atėjo vienas ir su savimi atsinešė didelę, gal kiek panašią į nešiojamojo kompiuterio, rankinę. Nežiūrėjęs, kas viduje, jis padėjo rankinę į sandėliuką. Kad ten buvo du nešiojamieji kompiuteriai su pele ir krovikliu, jis sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams. Kad daiktai vogti, nežinojo (1 t. b.l. 46-47).
Liudytojos K. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jos sūnus K. K. gyvena kartu su ja. Apie tai, kad padarė nusikaltimą, sužinojo iš policijos darbuotojų. Iki tol jokių svetimų daiktų namuose nematė. Su bendrininko motina atlygino žalą, sūnus nukentėjusiųjų atsiprašė (1 t. b.l. 52-53).
Liudytojos L. Š. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji yra K. K. klasės auklėtoja. Apie 2014 m. spalio mėnesį įvykdytą vagystę iš jos auklėtinės G. K. būto ji sužinojo vagystės dienos vakare, kai jai paskambino D. K. ir apie tai pranešė. Dviem ar trims dienoms iki šio įvykio G. K. jai pasisakė, kad mokykloje pasigedo namų raktų. Įvykio dieną po pietų jai paskambino K. K., kuris netikėtai paklausė, ką ji kalbėjo su vaikais apie G. K. raktus. Jai tas pasirodė įtartina. Kai jis jai skambino, ji dar nežinojo apie apvogtą butą (3 t. b.l. 17).
Liudytojo D. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2014-10-14 po pamokų jam paskambino K. K. ir pakvietė susitikti, jie susitiko kažkur mieste. K. K. pasakė, kad iš klasiokės pavogė jos buto raktą ir pasiūlė apvogti tą butą, jis pasvarstė ir sutiko. 2014-10-16 apie 8.40 val. jam paskambino K. K. ir pasakė, kad jo klasiokė jau iš namų išėjo ir galima eiti apvogti butą. Nuėję į klasiokės namo laiptinę ir lipdami į penktą aukštą jie užsimovė pirštines. Tada lygtai jis paskambino į buto duris, kad įsitikintų, jog tikrai nieko nėra namuose. Buto durų niekas neatidarė, tuomet atrakino duris turėtu raktu. Užėjus į butą K. K. pasakė imti visus vertingus daiktus. Butas buvo trijų kambarių. Tada D. M. iš karto įėjo į svetainę, o K. K. nuėjo į kitą kambarį. Jis pamatė ant sofos nešiojamąjį kompiuterį ir prie jo padėtą kompiuterinį krepšį, kuriuos pasiėmė. Kadangi daugiau vertingų daiktų nematė, nuėjo į kitą kambarį, tačiau ne į tą, kur buvo K. K.. Tame kambaryje taip pat rado nešiojamąjį kompiuterį, kurį įdėjo į tą patį krepšį. Dar ant lovos rado ir paėmė ausinukus, ką daugiau pavogė, nebepamena. Nuėjęs į kambarį, kur buvo K. K., rado medinę dėžutę su kažkokiais papuošalais ir nieko nežiūrėjęs, įsidėjo ją į savo krepšį, daugiau lygtai nieko ir neėmė. Ką paėmė K. K., nematė, šis daiktus turėjo susidėjęs į kuprinę. Tada išėjo iš buto ir K. K. butą užrakino. Po vagystės nuėjo pas K. K. į namus ir ten padėjo visus daiktus, išėjo į mokyklą. Apie 15.00 val. K. K. paskambino ir jie susitiko Basanavičiaus gatvėje. K. K. atėjo su kuprine ir su kitais pavogtais daiktais, bei kompiuteriais, pasakė, kad atrinko nevertingus daiktus ir juos reikia išmesti į upę. Tada abu nuėjo iki užtvankos prie Ekrano ir ten nuo tilto sumetė nevertingus daiktus su vyriškomis rankinėmis. Tada K. K. pasakė, kad reikia sugalvoti, pas ką paslėpti kompiuterius. Jis sutarė su D. B., jam padavė dėklą su kompiuteriais, kuriuos jis nunešė į rūsį, kad tie daiktai vogti, jam nesakė. Kitą diena jam K. K. padavė „Rolex“ laikrodį ir paprašė nueiti pas laikrodininką sužinoti, ar laikrodis tikras. Spalio 17 d. nuėjo ir sužinojo, kad laikrodis netikras, laikrodį grąžino K. K., kuris jam davė 150 Lt ir pasakė, kad pinigai iš pavogtų daiktų, (b.l. 21, 22-23).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini), vaiko kambaryje rasta fotoaparato „Canon" dėžutė, nuo kurios specialistas nukopijuoja rankų pėdsakų fragmentus ant keturių daktiloskopinių plokštelių, (1 t. b.l. 11. 12-14)
Iš Panevėžio apskrities VPK KTB specialisto 2014-12-12 išvados Nr. 50-5-(1126)-ISl-1150 matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai „C" ir „D", nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4, rasti 2014-10-16 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), yra palikti įtariamojo K. K. atitinkamai kairės rankos nykščiu ir dešinės rankos nykščiu, vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2, yra paliktas K. K. kairės rankos didžiuoju pirštu (1 t. b.l. 19-23, 24-29).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, atpažinimo protokolų matyti, kad D. B. pateikė kompiuterius "Asus" ir "Acer", kompiuterinę pelę ir kompiuterio rankinę. K. K. pateikė dėžutę su papuošalais, du laikrodžius, kietąjį diską. D. K. atpažino iš jos pavogtus daiktus. (1 t. b.l. 55-81).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. pateikė kietąjį diską su juodos spalvos laidu (1 t. b.l. 55).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 vnt. kompiuterių, kompiuterinis krepšys, kietasis diskas, kompiuterinė pelė, kompiuterio pakrovimo laidai, 2 vnt. laikrodžių (1 t. b.l. 56-57, 58-60).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. ir K. K. pateikė mėlyną dėžutę, kurioje yra 6 vnt. sidabrinių žiedų, 3 vnt. auskarų po 1 vnt., grandinėlė su pakabuku, vyriškas ir moteriškas laikrodžiai, kurie apžiūrėti apžiūros metu (1 t. b.l. 61, 62-63, 64-65).
Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad D. K. atpažino daiktus, pavogtus iš jos buto (1 t. b.l. 66-70, 71-76, 77-78, 79-81).
Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas K. K. metu paimtos pilkos spalvos pirštinės, kurios rastos K. K. juodos spalvos kuprinėje, kuri buvo koridoriuje, kurios apžiūrėtos 2014-12-04 apžiūros metu (1 t. b.l. 94-95, 96-97, 98).
Iš Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad nuo 2014-10-21 iki 2015-10-23 buvo užfiksuoti pokalbiai tarp K. K. ir D. M., iš kurių matyti, kad pas D. M. yra galimai pavogti du nešiojamieji kompiuteriai ir laikrodis „ROLEX"; žinutėmis aptarė galimai vogtų kompiuterių pardavimo kainą; aptarė laikrodžio kainą ir t.t. (1 t. b.l. 141-169).
Dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. 150 str. 3 d.
Kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl vaistų vartojimo suprastėjo jo atmintis, kai kurių detalių neprisimena. Toliau nurodė, kad baigęs keturias klases perėjo mokytis į penktą klasę, P. Č. buvo jo klasiokė, bet ją pažinojo ir ankščiau. Nuo 6-7 klasės ji ėmė jam patikti, jis pradėjo jai rodyti dėmesį, bet nesėkmingai. Tuo metu buvo jam kilusios depresijos pilnos mintys po brolio išvažiavimo, o dar labiau paveikė tėvo mirtis, todėl pagalvodavo ir apie savižudybę. Todėl parašė P. Č. laišką, išdėstydamas jai, kad jam ji patinka, tačiau rengiasi trauktis iš gyvenimo. Tuomet P. Č. pranešė auklėtojai, o pastaroji pranešė jo motinai. Tokie P. Č. veiksmai kaltinamąjį supykdė. Vasarą jie jau nebebendravo, bet 8-oje klasėje jis vėl jai pradėjo rodyti dėmesį, pradėjo neberūpėti mokslai. Vieną rytą atsikėlus, jis pratrūko ir nusprendė P. Č. parsivesti namo ir ją pažeminti, todėl apie 7.30 val. nuėjo prie jos namų. Kai ji išėjo iš namų, jis prisivijo ją, parodė jai iš kuprinės išsitrauktą šaunamąjį ginklą be šaudmenų, kurį gavo iš klasioko pažįstamo vokiečio A. V.. Su juo kartais SMS susirašinėdavo, o nuo vasario 12 d. dienos su juo nebendrauja, jis gyvena Pilėnuose, tikslaus adreso nežino. Po to, jis pasakė jai, kad ji eitų su juo. Pamena, kaip jis sakė jai, kad yra planas „a“ ir planas „b“ - kilo minčių atimti jai gyvybę, o plano „b“ nepamena. Einant į jo namus, šaunamąjį ginklą jis laikė kairėje rankoje. Kaltinamojo namuose su ja kalbėjo, durys buvo neužrakintos. Nurodė, kad tuo metu jis turėjo peilį, kurį su šaunamuoju ginklu padėjo ant stalo. P. Č. tuo metu staiga pagriebė peilį, todėl jis išsigando, bandė atimti peilį, todėl jis susižalojo ranką. Po to nusprendė P. Č. pagąsdinti ir iš jos pasityčioti, ją pažeminti, todėl kambaryje jai liepė nusirengti. Ji paprašė ją nufotografuoti, kad įgytų jo pasitikėjimą, ką jis ir padarė. Ji gulėdama ant lovos, jo paklausė, ar jis turiu prezervatyvą, tačiau jis atsakė neigiamai. Jai liepė užsimerkti arba ant galvos užsidėti pagalvę, kad jo nematytų. Nusirengęs priartėjo prie jos ir palinko virš jos, bet savo kūnu jos nelietė, jis savo lytiniu organu braukė aplink jos lytinius organus, jam buvo erekcija. Pirminiuose parodymuose tai neigė, kadangi tuo metu jam buvo gėda. Tai truko mažiau nei pusę minutės, gal 15-20 sekundžių. Ji buvo išsigandusi. Pažymėjo, kad jo ketinimai nebuvo jos išžaginti, kadangi suprato, kad jo laukia laisvės atėmimo bausmė, jei bus atliktas lytinis aktas. Po to jis ją nuvedė į vonią, kur surišo rankas ir kojas. Taip pasielgė, kadangi jis buvo stipriai emociškai paveiktas. Kas daugiau vyko vonioje neprisimena, tačiau tada suprato, kad nieko nebenori, suprato ką darė tuo metu. Tada jai liepė apsirengti ir sugrįžti į mokyklą. Išsiskiriant pasakė, kad niekam nesakytų. Po to jis grįžo į mokyklą, galiausiai - namo. Namie turėjo alkoholio, todėl išgėrė, kai vėliau apie 6.00 val. vakaro atvažiavo policija. Taip pat pažymėjo, kad pirminiai jo parodymai dėl ginklo yra melagingi, nes to žmogaus jis bijojo, kadangi kai jis buvo suimtas, jo motinos automobilio langai buvo išdaužyti. Nurodė, kad dabar jaučiasi blogai, savo kaltę, ką padarė pripažįsta, tačiau tvirtina, kad žaginti P. neketino, o norėjo tik pažeminti, dėl to, ką patyrė P., labai gailisi. Pripažįsta ieškinį dėl neturtinės žalos, kurį atlygins jo motina. Vasario 20 dieną buvo labai negera, vėl norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Kaune lankosi pas psichologą, kad pažintų save. Eina pas psichiatrą, kadangi jam nustatyta depresija. Mokslams neturi laiko, nes nėra dienos, kad negalvotų apie tą įvykį. Iki pilnametystes ketina rūpintis savo emocine būkle, pats sau turi atleisti už tai, ką padarė skaito knygas, nesportuoja, tačiau ketina po proceso tuo užsiimti.
Liudytoja L. S. teismo posėdyje parodė, kad ji buvo klasės vadovė, kurioje mokėsi K. K. nuo 5 klasės. Ji pastebėjo, kad 7-os klasės pabaigoje jis kabinėjasi prie P. Č.. Jis įkyriai siūlė jai draugauti, tačiau ji šalinosi jo. Kvietė tada tėvus, jie bendravo. Buvo siūlyta psichologo pagalba, nes pats nesikreipė. Ta istorija kartojosi 8-oje klasėje. Su mokyklos psichologu jie buvo susitikę, tačiau buvo siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą. Po susirinkimo, tada pasiliko abi mamos, kvietė ir K. K.. Tada jis pasakė, kad viskas baigsis susirašinėjimai telefonu ar internetinėje erdvėje. Pati P. Č. jai nieko nesakė, su ja apie tai nekalbėjo, viską jai perduodavo jos motina, be to pastebėjo, kad ji buvo išsiblaškiusi, jos pažymiai sumažėjo, jos buvo nepadaromos elementarios užduotys. Siūlė nueiti į psichologinę pedagoginę tarnybą, kadangi K. K. elgesys buvo išskirtinis - pakankamai sudėtingo charakterio vaikas, bendraujantis neatvirai, artimo kontakto jis nesileidžia. Aštuntoje klasėje jo pažymiai buvo prasti, tada buvo tėvo netektis šeimoje, manė, kad tai didžiulė trauma jam. Vėliau sužinojo iš P. Č. motinos telefonu, kad K. K., grasindamas ginklu, jai pagrobė P. Č., tačiau ji išsigelbėjo. K. K. tada nerado, skambino jo motinai, kuri nurodė, kad jis pagrobė ją, išsityčiojo, o kitų detalių nežino. Šią informacija sužinojo ir kiti klasiokai, tačiau P. Č. perėjo į gimnaziją. Be to, papildomai nurodė, kad K. K. klasėje buvo juokdario pozicijoje, viską darydavo vos ne priešingai nei lieptas. Jo elgesys toks, kad buvo reikalinga specialisto pagalba. K. K. atsisakydavo pagalbos, jis pažadėdavo nesielgti įžūliai, agresyviai, tačiau vėliau tai nebuvo įrodyta darbais. Jo motina į tai reaguodavo tinkamai, skambino. Vyresnėse klasėse nebuvo galima įtakoti K. K. elgesio, nes po tėvo mirties jis užsidarė. Pažymėjo, kad po pirmos bylos, jo elgesys aprimo, jis tapo labiau ciniškas. Buvo toks atvejis, kad jis atėjo į mokyklą ir atsinešė gerą telefoną, o kai ji paklausė, iš kur, jis atsakė, kad reikia mokėti kalbėti ir įtikinti. Todėl jis mokėjo manipuliuoti kitų jausmais. Tai buvo jo pasirinktas būdas būti populiariam, pastebėtam - kai jis pradėjo nesimokyti, tai klasėje iš jo juokdavosi, turėjo draugų ratą, nebuvo atskirtas.
Liudytoja L. B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba mokykloje socialine pedagoge. Su mokiniu K. K. teko bendrauti dėl drausmės, lankomumo. Sprendimai buvo priimami pagal situaciją ir poreikį. Jis nebuvo dažnas lankytojas, labiau epizodiškas. Taip pat buvo bendrauta su jo motina, kuri reaguodavo į tai, stengdavosi padėti. Jis praleidinėdavo pavienes pamoka. Dėl jo elgesio pamokų metu spręsdavo tada, kai kreipdavosi mokytojas, kad jis pamokos metu replikuoja, neatsinešdavo mokymo priemonių, dėl bendravimo pamokų metu. Jo pažymiai nebuvo aukšti. Kalbėdamas su manimi jis buvo bendraujantis, vengdavo akių kontakto, nerimastingas, pajuokauti mėgstantis. Pažymėjo, kad ji paskambino 112, kuomet mergaitės paskambino auklėtojai, kuri jai parašė žinutę. Dėl ginklų negali pasakyti, ar buvo kalbėta su K. K.. Mokiniui buvo pasiūlyta eiti pas psichologą dėl jo elgesio, drausmės, vidinio nerimo problemų. K. K. nebuvo iš tų, kad klasei trukdytų, jis nebuvo destruktyvaus elgesio. Tačiau drausmės atžvilgiu buvo reaguojama, primenamos taisyklės, į klasės auklėtojas būtų kreiptasi. Su P. Č. teko susidurti gerąja prasme, ji aktyvi, dainuodavo, grodavo, tačiau to, kad ji keistųsi, nepastebėjo.
Liudytoja N. Č. teismo posėdyje parodė, kad ji nuo 2014 metų birželio mėnesio, kai K. K. atnešė laišką jo dukrai P. Č., tai ji jį perskaitė po 2 valandų. Tai buvo prisipažinimas meilėje, rašė, kad ruošiasi nusižudyti, atsiprašo už priekabiavimą. K. K. buvo tik paauglys tuo metu jam buvo 14 metų, todėl jie apie tai pasakė klasės auklėtojai, motinai, kuri pasižadėjo su juo pasišnekėti. Dukra tą vasarą buvo išsiųsta į užsienį. Aštuntoje klasėje K. K. vėl parašė jai, jo žinučių turinys buvo baugus - apie žmogžudystes, ginklus. Dukra jam atrašydavo, bet sakė, kad bijo jo. Paklausta, ar K. K. jai negrasina, ji nurodė, kad jis piešia peilius ir jai numeta piešinį, sakydavo, kad jos paltas tuoj nusidažys krauju. Buvo matyti, kad jis vis dar pyko dėl to laiško. Po to, spalio mėnesį ji susitiko su K. K. motina, kalbėjosi su pačiu K. K., tačiau jis nieko konkretaus nenurodydavo tokių savo veiksmų priežasčių. Jos dukra jautėsi persekiojama, nes K. K. būdavo po jos langais. Iki įvykio likus savaitei, ji nusprendė pakeisti dukros telefono numerį, kurį davė tik jos draugei ir auklėtojai. Pamena, kad prieš kelias dienas iki įvykio dukra pasakė jai, kad K. K. padarys kažką jai fiziškai. Vėliau pamena, kad sausio 12 dieną po naktinės darbo pamainos apie 4.00 val., grįžusi namo atsigulė, po 11.00 val. grįžo namo dukra, palaidais plaukais, kuri įėjusi užsirakino visas spynas. Prašė ji to niekam nesakyti. Apie seksualinę prievartą prieš jos dukrą ji išgirdo iš jos pačios, t.y. kad K. K. ją nusiviliojo su ginklu, išrengė, norėjo papjauti, nurengė, uždėjo pagalvę, ji juto kietą daiktą tarp kojų, jis ją čiupinėjo, lietė, tačiau apie kišimą į vidų ji nesakė, po to prileido vonią vandens, surišo jai rankas ir kojas. Ji sakė, kad neprievartavo jos, nes jis pasakė "Ne, aš to nedarysiu". Po to iš karto, jos abi nuvažiavo į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Tuo metu, jas išskyrė, atvažiavo psichologė, dalyvavo tyrėja, kuri klausinėjo dukrą. Nurodė, kad dukra jai namuose taip smulkiai nepasakojo, tačiau mano, jis buvo suplanavęs išgąsdinti jo dukrą, tačiau išžaginti - nebuvo panašu, gal tas vaikas išsigando, pagalvojęs apie pasekmes. Kai dukra grįžo į mokykla, tai K. K. jau buvo pritaikyta kardomoji priemonė, tačiau vieną dieną dukra jai paskambino ir pasakė, kad K. K. vėl jos laukė, kadangi jis tuo metu buvo paleistas. Ji sakė, kad K. K. priėjo prie jos ir pradėjo sakyti, kad viską pabaigs, jeigu ji su drauge neina su juo, kad jis nusižudys. Pažymėjo, kad jos dukrai tuo metu buvo tik 14 metų, kadangi jos yra artimos, ji viską papasakojo jai, todėl gali drąsiai teigti, kad dukra neturėjo jokių seksualinių santykių. Todėl po tų įvykių jos kreipėmės į psichologą, kadangi dukra sakydavo, kad jai nemalonu, ji jaučiasi "purvina". Tada buvom kreiptasi ir į psichiatrą, tačiau joms buvo pasiūlyta kreiptis į krizių centrą. Taip pat ir ji pati kreipėsi į privatų psichologą, nes naktimis miegojo prastai, buvo baimės jausmas, dirglumas, irzlumas. Be to, buvo kilusios ir pasekmės mokykloje, kadangi ji sakydavo, kad mokykloje kalba, kad ji laukiasi, ją išprievartavo. Nurodė, kad jos dukra į teismą nenori ateiti. Dėl civilinio ieškinio pažymėjo, kad pati mažiausia suma, kuri yra adekvati padarytai žalai, kadangi tai truko pusę, jos dukra išgyveno daug, juolab ji turi sutrikimą - nervinio pobūdžio dusulį, sapnuoja košmarus.
Rašytiniai bylos įrodymai:
Iš apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2015-01-12 7.45 val. ji išėjo iš savo namų ir ėjo lik mokyklos, ėjo į kitą gatvės pusę, kai išgirdo šaukiant jos vardą iš už nugaros, ir atsisukusi pamatė atbėgantį K. K.. Jį žino, kadangi jis yra jos klasiokas nuo 5 klasės. K. K. pribėgęs prie jos išsitraukė šaunąmąjį ginklą ir pasakė, kad jei ji myli savo motiną, ji eis su juo. Jis laikė ginklą jai prie nugaros, todėl bijojo atsitraukti nuo jo. Jis pasakė, kad tik nori pasikalbėti. Jie eidami pasuko link stadiono prie jos mokyklos Žemynos g. 14, Panevėžyje, po to Ramygalos gatve link jo namų. Ėjo skersai stadiono, perlipo per tvorą, perėjo Beržų gatvę, užlipo laiptais į 2 aukštą, numerio nepamena, 12 aukštų namas, adreso nežino, į jo butą. Įėjus į jo butą, jis nurodė jai nusirengti, jei nori, kadangi jie užtruks, tačiau ji nenusirengė palto ir nuėjo į svetainę. Jai atsisėdus ant sofos, K. K. atsisėdo šalia jos ant fotelio, įjungė muziką tam, kad kaimynai negirdėtų pašalinių garsų. Ji jautėsi nejaukiai, bet to jam nerodė, kadangi jis padėjo ginklą ant stalo ir iš kuprinės išsitraukė peilį. Pradėjo klausti, su kuo draugautų iš klasės, ar bijo mirties, ar išdrįstų taip padaryti. Ji su juo kalbėjo kasdieniškai, stengėsi nekreipti dėmesio, kad jis turi peilį, bijojo, nes ji turi nervinį sutrikimą, pradėjo pykinti, pradėjo svaigti galva, bet to neparodė bijodama. Tuo metu ji norėjo išeiti. Tada jis atsistojo, atidarė langą ir norėjo įkvėpti gryno oro, atsisėdo ant fotelio, sakė, kad jaudinasi. Ji ramino K. K., nes mane, kad jei jis bus piktas, jis gali iškrėsti kvailystę ir ją sužeis. Tada K. K. vėl pasiėmė ginklą ir pradėjo įkyriai užtaisinėti, leisti įkyrų garsą. Ji išsigando, tačiau jis pamatęs jos išraišką, pasakė nebijoti, kadangi kulkų ginkle nėra. Tada jis paklausė, ar ji norėtų pajusti ginklo galią, ir davė jai palaikyti, tada ji įsitikino, kad ginklas nepavojingas. Tada K. K. jai užsiminė, kad jis yra kitoks nei mokykloje, turi sutrikimų, turi dvi asmenybes, tuomet paleido klasikinę muziką ir nusprendė dėl drąsos išgerti degtinės, to nepadrė, kadangi iš spintos išsitrauktame degtinės butelis buvo tuščias. Tuomet K. K. atsisėdo ant fotelio ir jai nurodė nebijoti, tačiau ji tuo metu buvo išsigandusi, jaudinosi, jos akys pradėjo ašaroti. Tuomet jis pasiėmė peilį, atsisėdo ir pradėjo peilį trinti prie kaklo, sakydamas, kad gal jam pačiam reikia nusižudyti. Jai pasidarė labai negera, paprašė padėti peilį, jis sutiko ir peilį padėjo ant stalo. Jai pasidarė dar blogiau, pradėjo skaudėti įkvepiant, spausti krutinę, pykino, skaudėti ir svaigti galva, negalėjo susikaupti su juo kalbėti. Jos būsena buvo labai nemaloni, negera, girdėjo, kad jis kalba, bet jautėsi labai blogai, dėl nervinio sutrikimo, kuris atsirado dėl baimės, kurią patyrė dėl šios situacijos. Ji pasakė, kad su juo negali kalbėtis, jai reikia vaistų. Ji tai pamelavo, kad galėtų išeiti iš jo buto. Jis sakė, jei nėra jos motinos namuose, jis gali palydėti, tačiau ji tos minties atsisakė, kadangi bijoje dėl motinos sveikatos. Tada ji prisiminė, kaip jis prisipažino ją mylįs, todėl paklausė, kodėl jis taip elgiasi su ja, tačiau atsakymo nesulaukė, taip pat prisiminė apie jo užsienyje esantį brolį, mirusį tėvą, tačiau jis atsakė, kad broliui tai nerūpi ir pradėjo pasakoti, kad motinos jis nemyli. Po to K. K. jos klausė, ar ji tiki pomirtiniu pasauliu, jie kalbėjosi apie tai. Ją gąsdino tokios jo kalbos, todėl ji pradėjo drebėti. Jis pasižiūrėjo į jos veidą pasakė jai neverkti, nes negali į ją tokią žiūrėti. Tuomet ji pasakė, kad negali susilaikyti, nes ji bijo, jos tikslas buvo, kad jis jaustų kaltės jausmą, kad jis ją paleistų. Tada jis pradėjo nervintis, atsistojo, pasiėmė į rankas peilį, vaikščiojo į virtuvę, pasakė, kad jis jau apsisprendė, kadangi jo pirminis planas buvo atsivesti į namus ir ją užmušti, bet vėliau pamatęs jos veidą, kad jai skaudu, negalėjo apsispręsti ar ją paleisti ar nužudyti. Tuomet K. K. atėjo į koridorių ir ant komodos prie durų padėjo peilį, po to atėjo į saloną atsisėdo šalia jos ant fotelio. Tada ji nusprendė kalbėtis, atsistojo nuo fotelio, prispaudė jo pečius prie fortelio, kad negalėtų atsistoti. Liepė pasižiūrėti į jos akis, pradėjo meluoti, jei ji jį mylėtų, gali pabandyti, tačiau jis nurodė jai sėstis, nulipti nuo jo, nieko daugiau nesakė. Tą akimirką ji greitai priėjo prie komodos, kur buvo peilis, ji paėmė dėl apsaugos ir ėjo link durų. Iš karto po to, jis pribėgo prie jos, griebė už kairio peties, bandė atimti peilį, griebdamas už jo, bet įsipjovė dešinę ranką. Tuomet jis nurodė, kad ji tik norėjo peilį išmesti, ir abu nuėjo link virtuvės, kur peilį padėjo į stalčių, bei grįžo į svetainę. Tada jis vėl atsistojo, pradėjo vaikščioti, išgirdo vandenį leidžiant, kol vanduo bėgo jis atsisėdo vonioje. Ji K. K. pasakė, kad jis ją paleistų, niekam nepasakos apie tai, tačiau jis nepatikėjo tuo ir nurodė, kad jau buvo apgalvojęs, kokios būtų pasekmės, jei jis ją paleistų, ir ji pasiskųstų. Tuomet jis liepė atstoti, nuvedė ją į mamos miegamąjį ir jai liepė atsėsti ant lovos, o jis pats išėjo, užsuko vandenį vonioje, pasiėmė peilį ir sugrįžo. Įdėjo į stovinčios spintelės stalčių tikriausiai savo tėvų nuotrauką, nes jis nenorėjo, kad jie matytų ką jis padarys. Jis padėjo ant spintelės peilį. Ji buvo šoko būsenoje, kai K. K. nurodė jai rengtis, tai buvo jo planas „A", suprato, kad rizikavo bėgdama paimti peilio, dabar jis ja nebepasitikės. Ji pradėjo panikuoti, paklausė, kam to reikia, tačiau jis nebekreipė dėmesio, priėjo prie jos ir pradėjo kelti megztinį, bet ji megztinį pati nusiėmė, kadangi bijojo, kad jis gali kažką padaryti peiliu, jei ji nenusirengs. K. K. jai liepė rengtis po vieną rūbą, kol liko nuoga - megztinį, džinsus, tampres, apatinę maikutę, liemenuką ir kelnaites. Tuomet jis jai sakė, kad ji graži, atsinešė telefoną ir ją nufotografavo, 10-20 sekundžių fotografavo iš priekio. Ji leido tai daryti, nes manė, kad jei jis turės jos nuotraukas, tai ji niekam nesakys, nes bijos nuotraukų paviešinimo. Po to jis padėjo jai atsigulti, nufotografavo vieną kartą. Jo telefonas buvo „IPhone 5". Kai kalbėjosi salone, jis paprašė jos telefono ir ištrynė iš jo senas nuotraukas ir žinutes. Kai buvo miegamajame, ji gulėjo, nežiūrėjo į jį, nes jai buvo šlykštu, tik girdėjo, kaip jis rengiasi, segasi kelnes, atsisega užtrauktuką, nukrenta kelnės ant žemės. Ji greitai žvilgtelėjo ir pamatė, kad K. K. nuogas, todėl jam paklausus ar ji užsimerks, ar užsidėsi pagalvę, ji ant veido užsidėjo pagalvę, pajuto kaip jis praskėtė jos kojas rankomis ir pajuto, kaip jis su savo varpa pradėjo glostyti per jos vaginą. Ji buvo užlipęs ant jos, viena ranka buvo pasirėmęs netoli jos rankos, kitos jo rankos nejuto, mano, kad jis prilaikė savo varpą, kojos jo buvo ant žemės. Juto tik jo vieną ranką ir jo varpą, suprato, nes daiktas buvo didesnis ir minkštesnis nei pirštas, glostė su varpa per vaginą, nieko nedarė, jis pasakė, kad to daryti nenori ir tai tęsėsi 2-3 minutes. Braukė aukštyn, žemyn, jautė, kad bandė kišti. Paskui pasakė, kad nenori to daryti juto, kad jo varpa buvo be erekcijos, ir nulipo nuo jos. Suprato, kad jis pradėjo rengtis, o kai ji nusiėmė pagalvę, jis jau buvo su pilkomis kelnaitėmis ir su rankšluosčiu bei nurodė jai eiti į vonią. Ji nuėjo į vonią, jis jai liepė tūpti į vonią, ji bijojo, kad jis ją gali nuskandinti, nes buvo sakęs apie planą „A" ir planą „B". Tuomet jis paklausė jos, kam lipti į vonią, jis pasakė, kad ji nusiplautų jo DNR. Vanduo buvo šaltas, paklausus jo, ar jis turi prausiklių, jis nusijuokė, išėjo iš vonios, nuėjo į kambarį, grįžo su rudu diržu ir juodu laidu, liepė duoti jai savo kojas, su diržu surišo jos kojas, o jo rankas - su laidu, nurodė, kad nebijotų, nežudys jos. Po to su apatinėmis kelnaitėmis įlipo ir atsisėdo už jos, paklausė, kaip ji jaučiasi, o išgirdęs, kad ji bijo ir nori namo, ir šiek tiek pasėdėjęs, išlipo iš vandens ir pradėjo mąstyti. Pakarotinai paklausęs ir išgirdęs jos tokį pat atsakymą, liepė jai pakeisti pozą - atsigulti ant pilvo. Ji apsimetė, kad nežino kaip apsisukti ant pilvo, nes rankos buvo surištos. Jis atsiduso, atėjo, atrišo rankas, ji atsigulė ant pilvo ir su rankomis galėjo palaikyti save, kad veidas nepanirtų. Jis atsisėdo ant tualeto, sakė, kad ji gali pakelti galvą. Matėsi, kad jis buvo pavargęs, abu jau buvo pavargę, nes buvo praėję kelios valandos, Tuomet jis leido jai eiti rengtis, jai atnešė drabužius. Kai jis pats išėjo į kambarį, kadangi vonia prieš miegamąjį, ji greitai pagriebė telefoną. Buvo žingsnis nuo vonios, telefoną paslėpė po rūbais ir pasakė uždaryti duris, nes jai šalta, jis uždarė duris. Ji pasiėmė telefoną, ištrynė telefone savo naują numerį, apsirengė, jis sakė paskubėti, ji pradėjo mautis batus, paltą, jis atnešė jai telefoną. Pasiėmė daiktus, jos apyrankė buvo pas jį. Jis taip pat apsirengė. Ji pasakė, kad gali ja pasitikėti, kad jis jaustųsi gerai tam momentui. Nusileido liftu, išėjo kartu, išsiskyrė ties sankryža. K. K. pasakė neiti tą dieną ir kitą dieną į mokyklą, jis nuėjo į mokyklą, o ji link namų (2 t. b.l. 97-101).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusioji P. Č. patvirtino (2 t. b.l. 106-1181.).
Byloje pareikšto nukentėjusiosios P. Č. ieškinio matyti, kad ji prašo iš K. K. ir jo įstatyminės atstovės priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t. b.l. 104).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2015-01-12 Kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas šaunamasis ginklas - pistoletas „Zoraki Mod 914", juodos spalvos odinis diržas, 2 vnt. mėlynos spalvos laidai (3 t. b.l. 23-33).
Iš Panevėžio AVPK KTB specialisto 2015-01-21 išvados Nr. 50-5-(43)-ISl-83 matyti, kad tyrimui pateiktas pramoninės (Turkija) gamybos 9 mm kalibro, pusiau automatinis, dujinis pistoletas „ZORAKI“ mod. 914 numeris panaikintas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.) dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Išsukus įvorės pavidalo vamzdžio kanalo pertvarą iš pateikto ginklo galima šaudyti ir pistoletiniais šoviniais su gumine kulka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams (5 straipsnis, 6 punktas). Pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti (2 t. b.l. 54-551.)
Iš įvykio vietos protokolo matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje rasti du stikliniai buteliai „Zelionaja marka" su neaiškios kilmės skaidrios spalvos skysčiu, nuo kurių specialistas išryškina ir nukopijuoja ant daktiloskopinių plokštelių keturis rankų pėdsakus, (2 t. b.l. 41-44).
Iš Panevėžio AVPK KTB specialisto 2015-02-19 išvados Nr. 50-5-(107)-ISl-178 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, yra paliktas įtariamojo K. K. kairės rankos didžiuoju pirštu (2 t. b.l. 63-66).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. C. pateikė juodos spalvos megztinį, pilkos spalvos pėdkelnes, violetinės spalvos kelnaites, mėlynos spalvos liemenuką, baltos spalvos apatinius marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, kurie apžiūrėti rūbų apžiūros metu (2 t. b.l. 125, 126-130).
Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino metalinę apyrankę, kurią 2015-01-12 K. K. nusegė jai nuo rankos, kuri buvo paimta 2015-01-16 K. K. parodymų patikrinimo vietoje metu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 131-132).
Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino žiogelį, kurį įvykio metu pametė pas K. K. namuose, kuris buvo paimtas K. K.. 2015-01-16 K. K. parodymų patikrinimo vietoje metu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 133-134).
Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino diržą, kuriuo įvykio metu K. K. surišo jai kojas ir kuris buvo paimtas 2015-01-12 kratos metu pas įtariamąjį K. K. adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 135-136).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji P. Č. atpažino laidą, kuriuo įvykio metu K. K. surišo jai rankas, ir kuris buvo paimtas 2015-01-12 kratos metu pas įtariamąjį K. K. adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 137-138).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 61/15 (05) matyti, kad P. Č. apžiūros metu mechaninės traumos požymių nenustatyta. Sužalojimų lytinių organų srityje ir jų aplinkoje nenustatyta. Sužalojimų mergystės plėvėje P. C. apžiūros metu nenustatyta (2 t. b.l. 143-144).
Iš VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. kovo 17- 2015 m. balandžio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-44/2015 matyti, kad:
P. Č. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. 2014 m. pabaigoje jai konstatuoti tikai F95. Šiuo metu P. Č. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.P. Č. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių laiką ir vietą, įvykių seka, įvykių dalyvius ir jų veiksmus), jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus. Ekspertizės metu nukentėjusioji pakaitoja anksčiau duotus savo parodymus, kurie yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs. Natūralu, jog praeinantis ilgesnis laikas nuo bylos įvykių turi neigiamos įtakos itin tiksliam ir detaliam aplinkybių atgaminimui, todėl mergina, apklausiama dar kartą, gali painioti atskiras detales tarpusavyje, nesąmoningai sukeisti vietomis mažiau reikšmingus įvykių sekos elementus. Pabrėžtina, jog P. C. parodymų realistiškumą itin stiprina pokalbio metu stebimos emocinės merginos reakcijos (padidėjęs nerimas, įtampa), kurios atspindi traumuojančios patirties išgyvenimą. Atsižvelgus į visa tai, toliau apklausti nukentėjusiąją P. Č. ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama.
3. Bylos įvykių metu P. C. turėjo pakankamai žinių, kad galėtų suprasti su ja atliktų veiksmų (taip pat ir seksualinio pobūdžio veiksmų) reikšmę (pavojingumą, daromą žalą, juridines tokių veiksmų pasekmes), tačiau aktyvesnį jos pasipriešinimą ribojo keletas svarbių aspektų: nukentėjusiosios ir įtariamojo santykių pobūdis (jie buvo klasiokai, tiriamoji nesitikėjo tokių vaikino veiksmų, jo elgesį prieš bylos įvykius, t.y. perdėtą dėmesio rodymą, stipresnę jo emocijų kaitą ir impulsyvų elgesį, jo komentarus, susijusius su mirtimi ir pan., nevertino pernelyg rimtai, kartu su bendraamžiais iš jo juokėsi, stengėsi jį ignoruoti), jos būsena įvykių metu (pasimetimas, išgąstis, baimė; šiuos jausmus tiriamoji apibūdina stipriomis fiziologinėmis savo reakcijomis, t.y. įvykių metu jai svaigo galva, pykino, strigo žodžiai ir pan.) bei paties įtariamojo elgesys, kuris stiprino nukentėjusiosios nesaugumo ir baimės jausmus (sutikęs merginą gatvėje, įtariamasis grasino jai šaunamuoju ginklu, parsivedęs ją į namus, užrakino buto duris, rankose laikė peilį, kalbino merginą apie mirtį, nieko nepaaiškinęs nukentėjusiajai, leido į vonią vandenį, elgėsi nervingai, liepė rengtis, vonioje surišo jos kojas ir rankas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog P. Č. elgesiui tiek iki byloje nagrinėjamų įvykių (delsė pasakyti artimiesiems, jog bijo įtariamojo), tiek pačių įvykių metu (stengėsi išlikti rami, taip pat raminti įtariamąjį bei užsitarnauti jo pasitikėjimą, melavo jam, jog jai reikia išgerti vaistus; prašė ją nufotografuoti nuogą, kad vaikinas ją paleistų su galimybe panaudoti šias nuotraukas prieš nukentėjusiąją; taip pat melavo įtariamajam, kad jai skauda rankas, nes tikėjosi, jog tokiu būdu jis jas suriš nestipriai, bei, bijodama būti nuskandinta, apsimetė, jog surištomis rankomis jai nėra patogu gultis ant nugaros) įtakos turėjo ir jai būdingos psichologinės savybės: mergina yra linkusi varžyti ir užgniaužti savo jausmus, jai yra sunku aplinkiniams demonstruoti savo pažeidžiamumą, emocinį silpnumą; mergina pasižymi didesne savikontrole; subjektyviai sudėtingose situacijose ji nėra linkusi priimti skubotų ir impulsyvių sprendimų, ji dažniau apmąsto situacijos sudėtingumą, ieško racionalaus jos sprendimo, todėl itin spontaniškuose ir netikėtuose jai įvykiuose, kai yra svarbu priimti staigesnius sprendimus, ji išgyvena aukštesnį nerimo lygį, lengviau pasimeta ir jaučia stiprėjantį bejėgiškumą.
5. Padidintas polinkis į įtaigumą P. Č. nenustatytas.
6. Padidintas polinkis fantazuoti P. Č. nenustatytas.
7. Konstatuojama, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" P. Č. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio P. Č. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai 2015-01-22 ir 2015-01-26 nustatytos diagnozės: nepatikslinta reakcija į stiprų stresą F 43.9, o ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės meru nustatyta diagnozė: potrauminio streso sutrikimas F43.1. Šie sutrikimai P. Č. yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (2 t. b.l. 162-170).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija
Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d.
Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs bylos duomenis daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad K. K. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, LR BK 93 straipsnyje numatytiems pagrindams, K. K. pagrobtu raktu atsirakindami duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - butą, iš kur slapta pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, detaliai išvardintą kaltinamajame akte, bendros 2 652,19 Eur vertės. Jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Be to teismas vertina ir tai, kad nors kaltinamasis tiksliai ir neįvardijo visų pagrobtų daiktų ir juolab jis suabejojo dėl pavogtų auksinių žiedų, tačiau pats kaltinamasis sutinka su tuo, kad tai galėjo padaryti kitas bendrininkas D. M., kuris taip pat patvirtino, kad nematė, ką K. K. grobė, o pats viską atliko labai greitai ir visų aplinkybių nepamena.
K. K. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – nukentėjusiųjų D. K. ir A. S. parodymai, liudytojų G. K., D. B., K. K., L. Š., D. M. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, atpažinimo protokolai, Panevėžio apskrities VPK KTB specialisto 2014-12-12 išvada ir kiti teismo ištirti duomenys.
Dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. padarymo
Baudžiamojo kodekso 149 ir 150 straipsniuose nustatyta baudžiamoji atsakomybė už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Šiais nusikaltimais pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. BK 149 ir 150 straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius ir lytinės aistros tenkinimą su kitu žmogumi. Aprašydamas nusikalstamos veikos požymius, įstatymų leidėjas mini dvi veikas – lytinį santykiavimą ir lytinės aistros tenkinimą. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Išžaginimas yra tik vyro ir moters lytinis santykiavimas. Vyro lytinis aktas su vyru arba moters su moterimi, esant kitiems BK 149 straipsnyje numatytiems požymiams, nesudaro BK 149 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, būtent: oraliniu būdu – įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui (vyrui ar moteriai) į burną, analiniu būdu – įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui (vyrui ar moteriai) į išeinamąją angą, ar kitokio fizinio sąlyčio būdu – masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan. Tokie nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pažymėtina, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sudėtys yra formalios. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kaltinamajam yra siekiama inkriminuoti ir įrodymais pagrįsti, jam padarius, minėtas nusikalstamas veikas prieš specialų subjektą – nepilnametį asmenį.
Iš byloje ištirtų įrodymų vienareikšmiškai nustatytos šios aplinkybės: 2015-01-12 7.50-11.15 val. grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą, nusivedė nepilnametę P. Č. į butą adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios P. Č. atžvilgiu, t.y. grasindamas peiliu, neišleisdamas jos iš užrakinto buto, taip atimdamas galimybę P. Č. priešintis, privertė ją nuogai nusirengti bei atsigulti ant lovos, varpa braukydamas nukentėjusiajai per lyties organus, kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią.
Teismas atkerpia dėmesį į tai, kad kaltinamasi iš esmės patvirtina kaltiniame nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu identifikuotini visi būtini lytinės aistros tenkinimo objektyvieji požymiai, numatyti LR BK 150 str. 3 d. Tačiau kaltinamasis teismo posėdyje pateikė visai kitokį kai kurių kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių vertinimą, nurodydamas, kad pati nukentėjusioji paprašė ją nufotografuoti, ji pati gulėdama ant lovos, jo paklausė, ar jis turi prezervatyvą. Tačiau detaliau vertinant kaltinamojo parodymus teismo posėdyje, matyti, kad jo nurodyti teiginiai prieštarauja vienas kitam, jie nėra nuoseklūs, kadangi nurodydamas šias aplinkybes, kurių pagrindu jis siekė pagrįsti, kad nukentėjusioji pati skatino taip elgtis, toliau patvirtina tai paneigiančias aplinkybes apie tai, kad jis nuolatos su savimi nešiojosi peilį, tame tarpe ir prie lovos jį turėjo, kuomet tenkino lytinę aistrą, pastebėjo, kad nuketėjusioji buvo išsigandusi, todėl liepė jai galvą užsidėti pagalve. Prie to kaltinamasis nurodo, kad jau tuo metu jis suvokė, kad jo laukia laisvės atėmimo bausmė, jei bus atliktas lytinis aktas prieš nukentėjusiosios valią, todėl kaip buvo nustatyta, siekė patenkinti lytinę aistrą kitu būdu, kas rodo, kad nukentėjusiosios veiksmuose nebuvo jos valios ir siekio atlikti lytinį aktą su kaltinamuoju. Be to teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2013,2K-128/2014 ir kt.). Iš nukentėjusios nuoseklių parodymų matyti, kad ji visų įvykių metu, patyrė didžiulius emocinius išgyvenimus ir ypatingai baimę savo netinkamais veiksmais iššaukti kaltinamojo pykti, ko pasėkoje būti sužalotai kaltinamojo peiliu, ar susirūpinant net dėl savo gyvybės, todėl ribojo save aktyviais veiksmais pasipriešinti kaltinamajam ir vykdė jo nurodymus. Todėl minėti kaltinamojo teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini, kaip nepagrįsti.
Taip pat kaltinamasis kvestionavo subjektyvųjį nusikalstamos veikos pagal LR BK 150 str. 3 d. elementą, t.y. jis teisiamajame posėdyje bendrai nurodė, kad jis nesikėsino į P. Č. seksualinio apsisprendimo laisvę, o jo tikslas, atliekant minėtus veiksmus, buvo tik nukentėjusiąją P. Č. pažeminti, pagąsdinti, pasityčioti iš jos dėl patirto atstūmimo, nesėkmingos meilės, o vėlesnėje proceso stadijoje, prokurorei pakeitus kaltinimą, kaltinamojo veiksmus papildomai kvalifikuojant pagal minėtą LR BK straipsnį, jis konkrečių motyvų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neturėjo. Todėl teismo vertinimu svarbu įvertinti minėto kaltinamojo argumento pagrįstumą šios veikos padarymo kontekste.
Teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 150 str. 3 d. objektyviųjų požymių buvimo, kadangi tai patvirtinančių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis – savo lytinę aistrą tenkino kitokio fizinio sąlyčio būdu, kaltinamajam savo lyties organu liečiant ir glostant nukentėjusiosios nepilnametės lyties organus prieš nukentėjusiosios valią, kurią palaužė grasindamas tuoj pat panaudoti prieš ją fizinį smurtą, patyrė erekciją. Tai taip pat patvirtina ir liudytojos N. Č. bei pačios nukentėjusiosios parodomai, kuriuos nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusioji juto kietą daiktą tarp kojų. Tačiau teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios P. Č. atžvilgiu, grasino ne tik peiliu, bet ir šaunamuoju ginklu, siekdamas kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis leido jai ginklą palaikyti rankose, kad įsitikintų, jog jis yra be šaudmenų, todėl nepavojingas, ką ji ir padarė iki to momento, kuomet kaltinamais siekė patenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja, o pagrindinė grasinimo priemonė buvo kaltinamojo peilis. Taip pat ir pats kaltinamasis patvirtina, kad tuo metu jo turėtame ginkle nebuvo šaudmenų, jų taip pat nebuvo rasta kaltinamojo kratos metu, todėl aplinkybė, kad ginklas buvo naudojamas, kaip priemonė, grasinant nukentėjusiajai tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, siekiant kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad LR BK 150 str. numatyto seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali, laikant, kad šiai nusikalstamai veikai baigti, pakanka nustatyti jos darymo pradžios momentą, o surinktų byloje įrodymų pagrindu pakanka pagrįsti ne tik kaltinamojo lytinės aistros tenkinimo su nukentėjusiąja prieš jos valią pradžios momentą, bet ir jo eigą bei pabaigos momentą. Teismui vertinant kaltininko elgesį, nustatytas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas pagrįstai daro išvadą, kad kaltinamasis siekė būtent patenkinti lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąją, kadangi toks kaltinamojo elgesys yra nesuderinamas su elgesiu asmens, siekiančiu pažeminti kitą asmenį ar jį įbauginti, juolab esant akivaizdiems įrodymams, kad kaltinamasis realiai nesikėsino į P. Č. seksualinio apsisprendimo laisvę. Todėl minėtas kaltinamojo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis tuo darytina išvada, kad kaltinamasis suprato visus objektyviuosius daromos nusikalstamos veikos pagal LR BK 150 str. 3 d. požymius ir norėjo taip veikti. Šias teismo išvadas patvirtina ir dabartinė kaltinamojo pozicija, išsakyta teisme, kad jis dabar pats sau turi atleisti už tai, ką padarė, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusiajai ir sutinka ją atlyginti, sumokant visą nuketėjusiosios byloje pateiktame ieškinyje nurodytą.
Taigi, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 150 str. 3 d. padarymo, tačiau teismas laiko kaltinamojo kaltę, tenkinant lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 22 str. ir 149 str. 3 d. kaip pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją, teismas pažymi, kad pagal LR BK 149 str. išžaginimas - tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, šių straipsnių 3 d. numatytas kvalifikuojantis požymis – nepilnamečio asmens išžaginimas bei seksualinis prievartavimas. Skiriamasis nusikaltimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. jam nesutinkant. Tuo tarpu pasikėsinimas padaryti nusikalstamas veikas pagal LR BK 22 str. pasireiškia tyčiniais kaltininko veiksmais, kuriais pradedami realizuoti šių nusikalstamų veikų sudėties objektyvieji požymiai, tai yra, kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nukentėjusiojo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukelia realų pavojų nukentėjusiajam, tačiau nepabaigia nusikalstamos veikos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (LR BK 22 str. 1 d.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).
Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis savo veiksmais iš esmės siekė ir išžaginti nukentėjusiąją, kišdamas savo varpą į nukentėjusiosios makštį, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – dėl nepakankamos jo varpos erekcijos, nesugebėjo to padaryti, todėl kaltinamajam buvo inkriminuojama ir buvo kaltinamas pasikėsinimu išžaginti nekentėjusiąją. Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų leidžiančių spręsti apie kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 22 str. ir 149 str. 3 d., kaip pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją, padarymo, kadangi byloje esantys įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius įrodymus, kad kaltinamasis K. K. neprisipažino padaręs šios nusikalstamos veikos ir teigia, kad jo ketinimai nebuvo nukentėjusiosios išžaginti, kadangi jis laiku suvokė dėl gresiančių neigiamų pasekmių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės kilimu, tuo atveju, jei jo bus atliktas lytinis aktas su nukentėjusiąja. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai šio argumento nepaneigia, kadangi liudytoja N. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad dukra jai pasakojo apie tai, kad kuomet ji nuoga gulėjo, veidą prisidengusi pagalve, ji juto kietą daiktą tarp kojų, jis ją čiupinėjo, lietė, tačiau aplinkybės, kad kaltinamasis būtų kišęs varpą į nukentėjusiosios jos lytinių organų vidų, nukentėjusioji jai nepatvirtino, juolab ji girdėjo, kaip nukentėjusioji minėjo, kad jis pasakė "Ne, aš to nedarysiu", ko pasėkoje ji mano, kad kaltinamasis buvo suplanavęs išgąsdinti jos dukrą, tačiau išžaginti ją neturėjo tikslo, galimai dėl to, kad jis išsigando dėl gręsiančių pasekmių. Taip pat ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjo duotuose detaliuose parodymuose, kuriuose trūksta nuoseklumo, kadangi ji nurodo, kad pajuto kietą daiktą tarp savo kojų, taip pat tai kaip jis su savo varpa pradėjo glostyti jos vaginą ir net pajuto, kaip jis savo varpą bandė kišti jai į vaginą, tačiau ši pastaroji pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka prieš tai tiesiogiai nustatytoms faktinėmis bylos aplinkybėms, kaltinamajam patenkinant savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio su nukentėjusiąja būdu, bei liudytojos N. Č. parodymams, juolab iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 61/15 (05) matyti, kad sužalojimų mergystės plėvėje P. C. apžiūros metu nenustatyta. Šiuo aspektu taip pat vertinti ir kiti kaltinamojo atlikti veiksmai pagal nukentėjusiosios parodymus – kaltinamasis buvo palinkęs virš nukentėjusiosios, tačiau jos kūno jis nelietė, glostymas su varpa nukentėjusiosios vaginą truko 2-3 min., nors seksualinei sueičiai kliūčių nenustatyta, jo pasakyti žodžiai, kad to daryti jis nenori, taip pat ir vėlesni jo veiksmai, kuomet nukentėjusiąją nuvedė į vonią ir liepė jai nusiplautų jo DNR nuo savo kūno, rodo aiškų kaltinamojo siekį išvengti šio nusikaltimo – nukentėjusiosios išžaginimo, padarymo, slėpti kito nusikaltimo padarymo pėdsakus, kas patvirtina kaltinamojo anksčiau nurodytą gynybos argumentą, kad jis tuo metu suvokė dėl gresiančių neigiamų pasekmių, išžaginus nukentėjusiąją, ir rodo kaltininko tyčios kryptingumą – ne bandymą išžaginti nukentėjusiąją, o tik jos siekį patenkinti savo lytinę aistrą kitu būdu – ne vaginaliniu būdu, pasitenkinant abiejų jų lytinių organų kontaktu, imituojančiu seksualinę sueitį.
Šią išvadą sustiprina ir tai, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų kaltinime nurodytą objektyvią aplinkybę, kad kaltinamasis pasikėsintino išžaginti P. Č., kadangi nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios dėl nepakankamos jo varpos erekcijos. Tiek kaltinamojo parodomuose, tiek ir liudytojos N. Č. bei pačios nukentėjusiosios parodomuose patvirtinama aplinkybė, kad kaltinamasis savo varpa glostydamas per nukentėjusiosios vaginą, patyrė erekciją, nukentėjusioji juto kietą daiktą tarp kojų, ką patvirtina ir jo atstovė, nors vėliau nukentėjusioji parodė, kad ji pajuto, kad jo varpa buvo be erekcijos, tačiau to nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, juolab teismas vertina ir tai, kad nukentėjusi, niekada neturėjusi lytinių santykių, buvo užsidengusi pagalve veidą, ko pasėkoje teismo vertinimu yra sudėtinga tik pojūčiu objektyviai įvertinti, kuomet kaltinamojo varpa buvo be erekcijos, kaip nurodo nuketėjusioji, ar nepakankamos erekcijos, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Taip pat teismas vertina ir tą aplinkybę, nustatytą prieš tai, kad kaltinamasis sąmoningai siekė patenkinti lytinę aistrą kitu būdu, negu numatyta LR BK 149 straipsnyje - fizinio sąlyčio būdu, savo lytiniu organu tam tikrą laiko tarpą glostant kaltinamosios lytinius organus, kas rodo, kad jam tai teikė malonumą. Todėl teismo vertinimu, minėta aplinkybė yra neįrodyta ir ji šalintina iš kaltinimo, kaip neįrodyta.
Remdamasi šiais argumentais teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. K. veiksmuose nėra nustatyta visų būtinų LR BK 22 str. ir 149 str. 3 d. nusikaltimo sudėties požymių, kadangi šios bylos kontekste pagal surinktus įrodymus negalima nustatyti šios nusikalstamos veikos visų objektyviųjų požymių bei subjektyvaus elemento buvimo kaltinamojo veiksmuose, visos byloje kilusios abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, todėl jam negali būti inkriminuojama ši nusikalstama veika, jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis ir ši bylos dalis nutrauktina (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o iš kaltinamojo akto pašiltintina aplinkybė, kad kaltinamasis pasikėsintino išžaginti P. Č., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl nepakankamos erekcijos, jis šio nusikaltimo nebaigė.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymo, kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p), bei tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas per savo atstovę savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems (LR BK 59 str. 1 d. 3 p), o ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 150 str. 3 d. padarymo kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra priskirtinas prie sunkių nusikaltimų ir vienas - apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), kaltinamasis įvykdė tyčinius baigtus nusikaltimus, į nusikalstamų veikų tikslus, motyvus ir pasekmes, į tai, kad tik dėl vienos iš nustatytų nusikalstamų veikų - apysunkio nusikaltimo, yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tokių aplinkybių dėl sunkesniojo nusikaltimo nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo K. K. asmenybę – teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (4 t., b.l. 101), psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, narkologinis gydimas netaikytas (4 t., b.l. 37), pagal VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2015 m. gegužės 27- 2015 m. birželio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 75U-I-27/2015 nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. konstatuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, tačiau jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus ir jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (b.l. 41. 66-75 1.), į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, taip pat į kitus LR BK 54 str. ir 55 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bei LR BK 91 str. numatytus kriterijus – į nepilnamečio psichinės sveikatos būklę, aptartą prieš tai, į nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jog jis šiuo metu intensyviai gydosi tyrimus mišrius elgesio ir emocijų sutrikimus, nors ir jo mokyklos ir byloje apklaustų liudininkų charakterizuojamas neigimai, daro išvadą, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš LR BK 150 str. 3 d. sankcijoje numatytų griežtesnių alternatyvių bausmių rūšių – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo pagal LR BK 178 str. 2 d. padarymą – švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimą.
Remiantis tuo, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, K. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. padarymo pripažįsta visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Taip pat vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., kaltintajam K. K. paskirtos bausmės subendrintinos, iš dalies bausmes sudedant. LR BK 66 str., K. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas jo laikinajame sulaikyme ir suėmimuose.
Teismas, įvertinęs prieš tai įvardintą kaltinamąjį K. K. charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo padarytas veikas, yra jauno amžiaus, šiuo metu intensyviai gydosi, stengdamas apgerinti savo psichinę sveikatą, daro išvadą, kad K. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant jam galimybę taisytis), atidedant jam paskirtos abusmės vykdymą LR BK 92 str. pagrindu, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias pasiekti bausmės tikslus.
Nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą pareiškė byloje civilinį ieškinį 1 200 Eur sumai atlyginti nusikaltimu jai padarytą neturtinę žalą. Padarytą žalą nukentėjusioji grindžia nustatytomis faktinės bylos aplinkybėmis ir pažymi, kad dėl kaltinamojo K. K. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, nepatogumus, buvo pažeminta, naktį negalėjo užmigti, bijojo būti namuose viena bei viena išeiti iš namų, bijojo eiti į mokyklą, todėl savaitę laiko jos nelankė. Taip pat pažymi, kad po įvykio pablogėjo jos sveikata, lankėsi pas vaikų psichiatrą VŠį Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, gėrė raminamuosius vaistus, o laikotarpyje nuo2015-03-17 iki 2015-04-30 buvo atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta man potrauminio streso sutrikimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsiradęs dėl minėto nusikaltimo įvykdymo jos atžvilgiu.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata–asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata–natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama, siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai–tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės–tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Šiuo atveju iš byloje esančio VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. kovo 17- 2015 m. balandžio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-44/2015 matyti, kad nukentėjusiajai P. Č. padaryta žala jos sveikatai - jos sveikata sutrikdyta nesunkiai, nes 2015-01-22 ir 2015-01-26 nustatytos diagnozės: nepatikslinta reakcija į stiprų stresą F 43.9, o ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės meru nustatyta diagnozė – potrauminio streso sutrikimas F43.1. Taip pat nukentėjusiosios patirtus stresą, baimę ir kitus stiprius dvasinius išgyvenimus, nusikaltimo darymo metu nuosekliai patvirtina ne tik pati kaltinamoji, bet ir patvirtina ir liudytoja N. Č., kuri taip pat patvirtina ir patirtų dvasinių išgyvenimų neigiamas pasekmes, kuomet jos dukra naktimis miegojo prastai, ją kankino baimės jausmas, dirglumas, irzlumas ir kiti neigiami liekamojo pobūdžio išgyvenimai po nusikaltimo. Tam tikrus kaltinamosios pasikeitimus po jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patvirtina ir liudytoja L. Š., kuri pastebėjusi, kad nukentėjusioji tapo labiau išsiblaškiusi, jos įvertinimai sumažėjo, buvo nepadaromos elementarios užduotys, kas patvirtina, kad kaltinamojo padarytu nusikaltimu buvo realiai stipriai sutrikdyta nukentėjusiosios psichinė sveikata. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas daro išvadą, kad nėra jokios abejonės, kad nukentėjusioji dėl padaryto nusikaltimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sukrėtimą, nepatogumus, turėjusius liekamojo pobūdžio neigiamų pasekmių. Teismas taip pat atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis K. K. visiškai sutinka su šiuo nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu ir sutinka atlyginti prašomą priteisti sumą, jo neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, o reikalaujama suma priteistina iš nepilnamečio kaltinamojo K. K., o jam neturint turto ir pajamų, iki sueis pilnametystė, iš jo atstovės pagal įstatymą K. K..
Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., 2015-01-12 kratos metu rastą ir paimtą šaunamąjį ginklą - pistoletą „Zoraki Mod.914" su dėtuve, perduotą saugoti į Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2 t. b.l. 59-60, 3 t. b.l. 23-33) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
LR BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat ir pagal LR BPK 105 str. 2 d. teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje proceso išlaidos: procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,60 Eur, liudytojo D. B. kelionės išlaidos – 19,20 Eur, apmokėtos teismo iš valstybės biudžeto, ir nukentėjusiajai P. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato darbą – 251,87 Eur, nepriteistinos iš kaltinamojo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi, gaunamos pajamos sudaro tik pašalpa, gyvena pas motiną, į priteistą kompensacijos dydį, nukentėjusiosios patirtai žalai atlyginti pagal pareikštą byloje ieškinį, ko pasekoje darant išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis sudėtinga (LR BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais
nusprendžia:
– pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
– pagal LR BK 150 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą laisvės apribojimo bausmę už LR BK 178 str. 2 d. pažeidimą, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti K. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 66 str., įskaityti į paskirtos bausmės laiką K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-12, 18.20 val. iki 2015-01-14, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-01-14 iki 2015-02-12 ir nuo 2015-02-20 iki 2015-07-20, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis LR BK 92 str. K. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, bei LR BK 92 str. 2 d. pagrindu paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, uždraudžiant bendrauti su P. Č. ir keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.
K. K. išteisinti nepadarius veikos pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priteisti iš K. K., o jam neturint turto ir pajamų, iš jo atstovės pagal įstatymą K. K., 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) sumą P. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam K. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šaunamąjį ginklą - pistoletą „Zoraki Mod.914" su dėtuve, saugomą į Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.