- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- I-6325-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00876-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti po 200 Lt už kiekvieną kalinimo orumą žeminančiomis sąlygomis parą, t. y. apie 10 000 Lt, neturtinei žalai atlyginti.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012-08-16 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) jis yra laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. kartu su rūkančiais asmenimis ir neužtikrinant, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad pats nerūko ir Lukiškių TI-K administracijai buvo nurodęs, kad nenori būti kartu su rūkančiais asmenimis. Be to, kamerose, kuriose daugiausiai gali būti laikomi 2 asmenys, būdavo patalpinti 4. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjui sutriko miegas, išgyveno dvasinį sukrėtimą, patyrė psichologinę įtampą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad laikotarpių, kuriais buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, neprisimena. Dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 5–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Skirstant nuteistuosius ar suimtuosius į kameras griežtai laikomasi jų izoliavimo reikalavimų, taip pat atsižvelgiama į prašymus, - būti laikomiems atskirai nuo rūkančių. Laikotarpiu nuo 2013-05-14 iki 2013-09-20, pildydamas „Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketą“, pareiškėjas sutiko būti laikomas kartu su rūkančiais. Nuo 2013-10-08 pareiškėjas nebesutiko būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir į šią pareiškėjo valią Lukiškių TI-K administracija atsižvelgė. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK 6.271 str.), deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo M. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012-08-16 (pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę) iki 2014-02-10 (skundo teismui surašymo dienos) pristačius į Lukiškių TI-K jo laisvė buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. neužtikrinant, kad vienam asmeniui kameroje tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, laikant jį kartu su rūkančiais asmenimis.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas M. K. skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2012-08-16 iki 2014-02-10) Lukiškių TI-K praleido 64 dienas (b. l. 37–39). Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (64 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 40 dienų, likusias 24 dienas 3,6 kv. m nebuvo užtikrintas, t. y. 2013-03-03 (kameroje Nr. 253, plotas – 34,43 kv. m, 11 asmenų kameroje), 2013-03-26 (kameroje Nr. 117, plotas – 7,31 kv. m, 3 asmenys kameroje), nuo 2013-04-12 iki 2013-04-15 (kameroje Nr. 115, plotas – 7,45 kv. m, 4 asmenys kameroje), 2013-05-14 (kameroje Nr. 123, plotas – 7,42 kv. m, 4 asmenys kameroje), 2013-06-11 ryte (kameroje Nr. 107, plotas – 7,38 kv. m, 4 asmenys kameroje), 2013-06-14 vakare ir nuo 2013-06-15 iki 2013-06-06 (kameroje Nr. 254, plotas – 34,43 kv. m, 10 asmenų kameroje), 2013-07-23 (kameroje Nr. 123, plotas – 7,42 kv. m, 3 asmenys kameroje), nuo 2013-08-14 iki 2013-08-15 ir nuo 2013-08-17 iki 2013-08-18 (kameroje Nr. 404, plotas – 17,02 kv. m, 5 asmenys kameroje), 2013-09-20 (kameroje Nr. 120, plotas – 7,38 kv. m, 4 asmenys kameroje), nuo 2013-11-29 iki 2013-12-02 (kameroje Nr. 378, plotas – 6,54 kv. m, 2 asmenys kameroje), nuo 2014-01-18 iki 2014-01-19 (kameroje Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m, 3 asmenys kameroje). Šių aplinkybių Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 24 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kalėjime, pažeidžiant reikalavimus, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).
Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Kita vertus, jau minėtos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos Nr. HN76-2010 nuostatos suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K, paskirstydamas suimtuosius į gyvenamąsias patalpas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (b. l. 32–34) (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kitą dieną po atvykimo, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurie atvyko į įstaigą pirmą kartą, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai atlieka pirminį sveikatos patikrinimą. Psichologinės tarnybos pareigūnai su naujai atvykusiais asmenimis atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu stengiasi įvertinti suimtojo (nuteistojo) psichinę būklę, esant būtinumui, apie asmenį, kuriam reikia papildomo dėmesio, praneša Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams (9 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai asmenis, atvykusius pirmą kartą į įstaigą, pasirašytinai supažindina su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą (10 p.). Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, kitą darbo dieną po atvykimo, su asmenimis, atvykusiais pirmą kartą į Lukiškių TI-K, atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu supažindina suimtąjį (nuteistąjį) su jo teisėmis ir pareigomis (11 p.). Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (12 p.). Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių) (13 p.).
Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, raštu 2013-05-14 (b. l. 22), 2013-06-11 (b. l. 23), 2013-07-23 (b. l. 24), 2013-08-13 (b. l. 25), 2013-08-27 (b. l. 26), 2013-09-10 (b. l. 27), 2013-09-20 (b. l. 28) išreiškė sutikimą būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-10-08 (b. l. 29), 2013-10-15(b. l. 30), 2013-11-05 (b. l. 31), 2013-11-27 (b. l. 32), 2013-12-10 (b. l. 33), 2013-12-19 (b. l. 34), 2014-01-07 (b. l. 35) pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K jis nurodė, kad nesutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Lukiškių TI-K patvirtino, kad į pareiškėjo prašymą nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, administracija atsižvelgė ir laikotarpiu nuo 2013-10-08 iki 2014-01-21 pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo rūkančiųjų. Šių atsakovės atstovės nurodytų argumentų pareiškėjas neneigia, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nenurodė, kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjas iki 2013-10-08 buvo išreiškęs valią, jog neprieštarauja būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o nuo 2013-10-08 jis buvo laikomas atskirai nuo rūkančiųjų, todėl Lukiškių TI-K negali būti pripažintas pažeidęs jo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 24 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad M. K. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (24 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 1 000 Lt) ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys a. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 550,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 550,00 Lt sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 550,00 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.