Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: R. Aikevičius Baudžiamoji byla Nr.1A- 528- 48/07

Teisėja: B. Drozdienė Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.7.2.; 1.2.7.4.; 2.4.6.3.1.;

2.4.6.3.2.

2007 m. spalio mėn. 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007m.liepos 10d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d. laisvės atėmimu (3) trejiems metams, pagal LR BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu (5) penkeriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5d. 1p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta laisvės atėmimo bausmė (5) penkeriems metams. Pritaikius 2000m. balandžio 11d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“ 3str. 2d. 2p., paskirtoji bausmė sumažinta vienu penktadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriais metais ir paskirta laisvės atėmimo bausmė (4) ketveriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2000-09-04 nuosprendžiu paskirtąja bausme jas dalinai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (4) metams (3) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. M. priteista 3497,74Lt. (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt septyni Lt. 74 ct.) proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 1999m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 26d. 23.00 val. iki 27d. 6.00 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, su A. V. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus t.4 b.l. 86), R. Č. (Kauno miesto apylinkės teismo 2006-09-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu, t.7 b.l. 92-95), V. A. ir S. L. (Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-06 nuosprendžiu pripažinti kaltais), vienu asmeniu (jo atžvilgiu byla išskirta t.7 b.l. 81), po R. Č. suduoto smūgio Z. V. į galvą, vonioje, po A. V. pavartoto psichinio ir fizinio smurto bei išžaginimo, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, seksualiai ją prievartavo oraliniu būdu ir pasikėsino išžaginti Z. V. natūraliu būdu.

Nuteistojo nuomone, teismas buvo neobjektyvus ir šališkas jo atžvilgiu, kuomet vertino nukentėjusiosios parodymus ir byloje surinktus įrodymus. Šiuos argumentus grindė tuo, kad nors pati nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji jam nesipriešino, nieko jo neprašė, tačiau skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma, kad nuteistasis suprato tai darantis prieš nukentėjusiosios valią, nes ji besigindama ir padarydama sužalojimą jo rankoje, tam priešinosi.

Apelianto skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - BK bendrosios dalies normos, nustatančios bausmių skyrimo taisykles ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas, remdamasis LR BK 54 str., teisingai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir teisingai parinko bausmės rūšį.

M. M. padarė tyčines veikas, t.y. suvokė, kad lytinis santykiavimas ar aistrų tenkinimas su žmogumi prieš jo valią yra draudžiamas įstatymo, ir suvokdamas, kad iš to gali kilti sunkios pasekmės, to siekė ir norėjo elgtis nusikalstamai. Jo tyčią įrodo ir tai, kad, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios Z. V. būkle, jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto prieš tai ją žaginusių A. V. ir R. Č., prievarta tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir kėsinosi ją išžaginti. Jis suprato, kad tai darė prieš nukentėjusiosios valią, nes ji, besigindama ir padarydama sužalojimą jo rankoje, tam prieštaravo. Šiais veiksmais jis įvykdė nusikaltimus numatytus LR BK 22 str.1 d.,149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., kurie pagal sankcijoje numatytą bausmę kvalifikuojami kaip sunkūs nusikaltimai.

Pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė, kad M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino žalą. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad visos išvardintos lengvinančios aplinkybės, vadovaujantis LR BK 59 str. 1 d., 2 p. ir 3 p., turi būti išskirtos į dvi atskiras lengvinančias aplinkybes t. y. pirma-nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; antra-savo noru atlygino ir pašalino padarytą žalą.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nusikalstamos veikos įvykdymas bendrininkų grupėje pripažįstamas kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu įstatyme nenumatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (LR BK 60str.2d.). LR BK 149str.2d. ir 150str.2d. bendrininkų grupė yra nusikaltimo sudėties požymis, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pasielgė pripažindamas M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė bendrininkų grupė, ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl laikoma, kad nusikalstamos veikos įvykdymas bendrininkų grupėje nėra M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Byloje yra medicininės apžiūros alkoholio vartojimo faktui nustatyti protokolas (t.2 b.l. 254), kuriuo M. M. nustatytas girtumas 1,20 promilės alkoholio, todėl pirmos instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo girtumą kaip sunkinančią aplinkybę. Tas faktas, kad nuteistasis padarė šį nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apibūdina jį kaip nusikaltimo subjektą ir rodo jo pavojingumą, todėl teiginys, kad M. M. girtumas neturėjo jokios įtakos nusikaltimo padarymui, yra visiškai nepagrįstas.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59str.1d.2p.) ir kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59str.1d.3p.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tik tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60str.1d.9p.).

Teisėjų kolegija atmetė nuteistojo kaltinimus pirmos instancijos teismui, dėl jo neobjektyvumo ir šališkumo, vertinant nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusioji Z. V. parodė, kad 1999-12-26 A. V. kvietimu ji ir J. A. nuėjo į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Bute buvo daugiau žmonių, buvo švenčiamos Kalėdos. Jai būnant buto kitame kambaryje, R. Č. spyrė vieną kartą jai į galvą, A. V., sudavęs jai smūgį, nutempė ją į vonios kambarį. Ten jie mušė kumščiais, spardė kojomis, į ją gesino cigaretę, žagino. Ji šaukėsi pagalbos. Mušė A. V., R. Č., dar du vaikinai. M. M. jos nemušė, nes ji jau buvo sumušta, priešintis nebegalėjo, žodžiais prašė to nedaryti. Jis buvo neblaivus. M. M. į vonios kambarį atėjo trečias, kai ji jau buvo sumušta ir priešintis negalėjo. Jis ją žagino oraliniu būdu, po to vaginaliniu būdu, iš nugaros pusės, tačiau jam tai padaryti nepavyko, nesustandėjo jo lytinis organas.

Šių parodymų nukentėjusioji nekeitė viso tyrimo metu, jie buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti ir padaro teisingą išvadą, kad Z. V. bandė priešintis, tai išreikšdama prašymu to nedaryti, o fiziškai priešintis jau neturėjo jėgų, nes buvo sumušta ir iškankinta prieš tai ją žaginusių A. V. ir R. Č.. Nukentėjusiosios bandymą fiziškai priešintis rodo teismo medicinos ekspertizės aktas (t.2 b.l. 256), kuriuo nustatyta, kad odos nubrozdinimas kairėje rankoje M. M. padarytas 1999m.gruodžio 26-27d. ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai besiginant.

Sulaikius nuteistąjį Anglijoje, Lietuvos pareigūnai turėjo vykti į šią šalį jo parsigabenti. Ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats M. M.. Kadangi nuteistojo ekstradicijos išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, jos laikytinos proceso išlaidomis ir pagal BPK 105str.1d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tuo pagrindu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas, dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš M. M. , pagrįstas, todėl teisėtai teismo patenkintas.

Kadangi M. M. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nes paskyrus kitą, švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu, nebūtų įgyvendinti visi bausmės skyrimo tikslai ir teisingumo principas.

Pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo M. M. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 22str. 1 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., tinkamai paskyrė bausmę už LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d., tačiau skirdamas bausmę už LR BK 150 str. 2 d., neatsižvelgė į tai, kad yra dvi M. M. veiką lengvinančios aplinkybės, o taip pat neteisingai sunkinančia aplinkybe pripažino bendrininkavimą ir paskyrė per griežtą bausmę už šią nusikalstamą veiką. Teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad M. M. nebuvo šio nusikaltimo organizatorius, o tik pasinaudojo nukentėjusiosios Z. V. bejėgiška padėtimi ir įvykdė veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą, neteisingai traktavo, kad M. M. teistas, nes iš bylos medžiagos ir nuosprendžio įžanginės dalies matosi, kad iki šių nusikalstamų veikų padarymo, t.y. iki 1999m.gruodžio 26d. jis nebuvo teistas. Taip pat iš teismo nuosprendžio neaišku, kodėl M. M. pagal LR BK 22str.1d., 149str.2d. paskirta žymiai mažesnė bausmė (3 metai laisvės atėmimo) negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 10 metų), o pagal LR BK 150str.2d. paskirta didesnė bausmė (5 metai laisvės atėmimo) negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 8 metų).

Iš bylos medžiagos ir nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad M. M. 2000m.rugsėjo 04d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, o pritaikius Įstatymą „Dėl amnestijos“ jam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki (1) vienerių metų (4) keturių mėnesių. 2001-07-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 54²str., paleistas lygtinai prieš 7 mėn.15d., kadangi jis per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė, pasibaigus šiam laikotarpiui, buvo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pilnai atlikęs, todėl, bendrindamas bausmes, Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai vadovavosi LR BK 63str.1d., 4d. nurodytomis taisyklėmis ir neteisingai prie skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį jau atliktos bausmės.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LR BK 63str.9d., kur nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi nuteistasis M. M. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu, padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, o priimant skundžiamąjį nuosprendį, pirmuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę buvo pilnai atlikęs, todėl šie nuosprendžiai tik subendrinami LR BK 63str.9d. pagrindais, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi nuteistasis realiai atliko tik dalį pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes, neatlikęs jos dalies (7 mėn.15d.), buvo lygtinai paleistas, todėl į skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitoma tik realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.

Netinkamai pirmosios instancijos teismas pritaikė 2000m.balandžio 11d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“ . Šis įstatymas turėjo būti taikomas galutinei neatliktai bausmei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamuoju nuosprendžiu skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150str.2d., nesivadovavo LR BK 61str.2d. reikalavimais ir M. M. už šią veiką paskyrė per didelę laisvės atėmimo bausmę, o taip pat, bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2000-09-04 nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, be pagrindo vadovavosi LR BK 63str.1 ir 4 dalimis, o taip pat netinkami pritaikė 2000m.balandžio 11d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“, t.y. netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2007m. liepos 03d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: M. M., šiuo nuosprendžiu pripažintam kaltu pagal LR BK 22 str. 1d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., pagal LR BK 150 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki (3) metų.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,2d. ir 5d. 1p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 22str.1d., 149str.1d. ir pagal 150str.2d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63str. 9d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2000-09-04 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies realiai atliktą, pagal ankstesnį nuosprendį ir subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į M. M. laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę, realiai atliktą pagal 2000-09-04 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį bei sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t.y. nuo 1999m.gruodžio 27d. iki 2001m.rugpjūčio 02d. ir nuo 2007m.birželio 08d. iki 2007m.liepos 10d.

Pritaikius 2000m. balandžio 11d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“ 3str. 2d. 2p., M. M. neatliktą laisvės atėmimo bausmę (1) vienerius metus (3) tris mėnesius 23 dienas sumažinti vienu penktadaliu, t.y. (3) trims mėnesiais (4) keturiom dienom.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.