Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1856-754/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
1-1856-754/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Nukentėjusysis
S. A. V.
Kaltinamasis
I. Š.
Civilinis ieškovas
VVLK
Civilinis atsakovas
LR Transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Valdas Pumputis, Mindaugas Kukaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-1856-754/2015
Procesinis Nr.1-10-1-01129-2014-3Procesinė kategorija:25.4.;(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Teresai Nakienei, Olantai Pranaitienei, Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nukentėjusiajai S. A. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, gynėjui advokatui Valdui Pumpučiui, kaltinamajai I. Š., laiduotojai D. L., nedalyvaujant civilinio ieškovo VVLK ir civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. Š., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2014 m. lapkričio 5 d., apie 12.37 val., Vilniuje, Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 4, vairuojamu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjusi važiuoti atbula link Vilniaus gatvės pusės, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, bei 114 punkto reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieš pradėdama vairuojamu automobiliu važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbula nedavė kelio ir partrenkė pro jos vairuojamo automobilio galinę dalį per Klaipėdos gatvės važiuojamąją dalį link važiuojamosios dalies krašto ėjusią pėsčiąją S. A. V., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji I. Š. parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. 2014-11-05, apie 12.00 val., ji automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga važiavo iš Klaipėdos gatvėje esančio kiemo, jos tikslas buvo ne išvažiuoti, o leisti iš kiemo išvažiuoti kitam automobiliui. Įjungusi avarinį signalą, ji pradėjo judėti automobiliu. Eismas Klaipėdos g. vienpusis, todėl ji praleido keletą automobilių ir išsuko savo mašiną į Klaipėdos gatvės važiuojamąją dalį atbuline eiga. Vis tik jos vairuojamas automobilis neišsuko tiek, kad galėtų praleisti iš kiemo išvažiuojantį automobilį, todėl, norėdama atlaisvinti pravažiavimą, ji pajudėjo Klaipėdos gatve į priekį atbula eiga. Pamatė, kad kelkraštyje moteris moja ir į kažką rodo jai. Sustojusi ir išlipusi rado galinėje jos automobilio dalyje pargriuvusią nukentėjusiąją S. A. V.. Važiuodama ji nepajuto automobilio sąlyčio su nukentėjusiąja. S. A. V. gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Ji negalėjo nukentėjusiosios numatyti, nes ten nėra pėsčiųjų perėjos, ji nesitikėjo, kad ten galėtų būti per gatvę einantis eismo dalyvis. Jai išlipus iš automobilio, nukentėjusioji gulėjo arčiau tos pusės, kur yra jos kiemas. Vėliau ji suprato, kad nukentėjusioji iš kitos gatvės pusės ėjo ten, kur ji važiavo, todėl ji S. A. V. nepamatė. Nukentėjusioji S. A. V. nėra jos namo gyventoja. Ji turėjo praleisti išvažiuojančią mašiną, iš pradžių išvažiavo iš kiemo atbuline eiga, po to turėjo pasitraukti atgal, bet sustojo, nes jai prieš vartus mojo moteris. Ant šaligatvio ji nebuvo užvažiavusi, buvo tik važiuojamojoje dalyje. Automobilį, dėl kurio darė manevrą, ji išleido, jos automobilio priekis buvo ties namo kampu, t. y. automobilio išvažiavimui ji pilnai atlaisvino vartus. Kai ji išlipo, nukentėjusioji gulėjo ant nugaros, jos kojos buvo arčiau šaligatvio, o galva ant važiuojamosios gatvės dalies. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, labai bendravo su visais. Suprato, kad prilietė ją savo automobiliu, nes nukentėjusioji sunkiai judėjo. Nukentėjusioji iš karto jai pasakė, kad ji yra suparalyžiuota. Atvažiavę policijos pareigūnai matė, kad ant automobilio nebuvo jokių žymių, buvo padarytos nuotraukos. Sąlytis buvo labai nedidelis, bet to pakako partrenkti nukentėjusiąją, nors nei smūgio, nei garso ji nejuto. Tai buvo labai mažas sąlytis, nes jos automobilio greitis buvo artimas nuliui, vos judėjo. Jos manymu, nukentėjusioji S. A. V. nusprendė perbėgti gatvę. Ji ir žmonės, kurie buvo ten, suskubo pakelti nukentėjusiąją S. A. V., kuri skundėsi vienos kojos skausmu. Dabar nebeprisimena, kas kvietė greitąją pagalbą, nes ten buvo daug geranoriškų žmonių. Ji patraukė savo automobilį iš įvykio vietos, kad nesusidarytų automobilių spūstis, nes ten siaura gatvė, o jos automobilis tapo kliūtis kitiems automobiliams. Nelabai atsimena, kuriuo momentu, bet iki atvažiuojant kelių policijai ji patraukė savo automobilį, kai kažkas iš vyriškių pasakė patraukti, nes jos automobilis trukdė eismui. Ji prisiima atsakomybę už viską, kas įvyko, bet nesitikėjo, kad pėsčioji bus neleistinoje vietoje. Ji nuvažiavo į ligoninę atsiprašyti nukentėjusiosios ir paklausti, kokios pagalbos reikia. Nukentėjusioji geranoriškai priėmė jos visokeriopą pagalbą, po įvykio ji nukentėjusiąją du mėnesius slaugė, jos susidraugavo. Pirmą dieną nukentėjusioji pasakė, kad jai ligoninės antklodė per sunki, todėl nupirko jai antklodę. Pirko maistą, visas priežiūros priemones, grynųjų pinigų reikėjo, ji davė. Iš viso ji davė 1357,87 Eur: sumokėjo už gydymą 579,24 Eur, grynais davė 367,81 Eur, t.y. davė litais, bet dabar konvertavo į eurus. Pagal kvitus 410 Eur maistui, vaistams, kremui, slaugos priemonėms. Nukentėjusiosios šeimos nariai nelabai galėjo jos prižiūrėti. Taip pat ji sudarė sutartį su Ligonių kasa 1750,77 Eur sumai, nes ji vairavo neapdraustą automobilį. Pasikeitė jos draudimo agentas, todėl neinformavo jos, kad pasibaigė draudimas, o ji pati laiku neapsižiūrėjo, kad daugiau nei mėnesį laiko buvo pasibaigęs draudimas. Ji turi apie 30 metų vairavimo stažą, iki tol neturėjo eismo įvykių, niekada nebausta administracine tvarka, bet buvo situacijos, kai automobilį vairavo jos dukra, tai už dukros pažeidimus ji sumokėjo baudas. Kai važiavo atgaline eiga, ji žiūrėjo į veidrodžius, bet eismo įvykyje, matyt, buvo akloji zona, be to, nukentėjusioji yra labai nedidelio ūgio. Ji nematė nukentėjusiosios ir nepajuto partrenkimo. Mano, kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas prie to, kad ji rūpinosi ir turėjo išlaidų S. A. V. gydymui bei priežiūrai, būtų pakankama. Ieškinį pripažįsta iš dalies, 500 Eur sumoje. Ji neturtinės žalos nė kiek neatlygino, bet pirko, kas tik buvo nukentėjusiajai reikalinga, prižiūrėjo ją, kirpo nagus, viską darė taip, kaip darytų duktė. Nebuvo nukentėjusioji ištraukta iš po automobilio, neprisimena, ar kas nors beldė jai į automobilio langą, ar prašė išlipti. Nukentėjusiosios amžiaus žmogui kaulo lūžiai būna tiesiog lygioje vietoje. Žino, kad nukentėjusiajai nebuvo galima minti koja tris mėnesius, kad ji gyvena 4 aukšte. Iki šiol neturtinės žalos atlyginti neturėjo galimybės. Buvo susitarimas su nukentėjusiosios artimaisiais, kad baigiantis ikiteisminiam tyrimui bus aptarta neturtinės žalos suma, kurią ji sumokės, bet po trijų mėnesių S. A. V. artimieji nustojo su ja bendrauti, o S. A. V. ėmė sakyti, kad ji skambintų jos sūnui. Visą laiką ji prašė, kad jie apsispręstų dėl žalos sumos, bet atsakymas būdavo toks, kad iš kur jiems žinoti, kiek dar reikės gydytis ir kiek tam reikės lėšų. Tačiau nukentėjusioji nebejaunas žmogus ir už jos visą gyvenimą ji negali sumokėti. Pati nukentėjusioji yra labai atvira ir, kaip jai atrodė, nuoširdi moteris, tuojau po įvykio pasakė, kad nejaučia pusės kūno, nes ji po insulto ir dalinai paralyžiuota, kad nevaldo pilnai vienos rankos ir kojos. Kairė koja lūžo, kuri buvo su pasekmėm po insulto, taip pat kairės rankos nevaldė. Šiuo metu ji pati yra bedarbė, jau virš dviejų metų ieško darbo. Jos profesija - muzikos mokytoja. Gyvena iš santaupų, prižiūri savo 76 metų mamą, nes jai reikalinga pagalba visomis prasmėmis. Nukentėjusiosios S. A. V. ji atsiprašė daugybę kartų, labai gailisi dėl įvykio, dėl kurio ji taip pat turi pasekmių, nes susirgo depresija.

Nukentėjkusioji S. A. V. parodė, kad 2014-11-05, apie 12-13 val., jai reikėjo nueiti į Centro polikliniką, todėl išlipo iš „12“ maršruto troleibuso Pylimo gatvėje, „Reformatų“ stotelėje. Po insulto jos kairė ranka ir koja buvo paralyžiuotos, dėl to ji gydėsi sanatorijoje ir jos sveikata buvo beveik atsistačiusi, ji visur eidavo ir važiuodavo viena. Jai skaudėjo kojas, todėl iš lėto ėjo nuo „Reformatų“ stotelės į dešinę pusę. Ji ties viduriu Klaipėdos gatvės sugalvojo pereiti į kairę pusę, manė, kad ten bus lengviau eiti. Ji norėjo eiti per perėją, paskui ties Kalinausko g. vėl eiti per perėją, tačiau jai prasidėjo galvos svaigimas ir ji suprato, kad reikia išgerti kavos. Perėjusi į kitą gatvės pusę suprato, kad jai nesigauna, ir vėl grįžo atgal. Ją apėmė silpnumas, matyt, nukrito kraujo spaudimas, reikėjo atsigerti kavos. Žinojo, kad Vilniaus gatvėje, šalia Mokytojų namų, yra kavinė. Ji norėjo patekti į Trečio amžiaus universitetą. Ji paėjo kaire Klaipėdos gatvės puse Mokytojų namų link. Iki pat Vilniaus gatvės stovėjo mašinų virtinė. Ji pagalvojo, kad pereis skersai gatvės ir papuls į Mokytojų namus iš šoninės pusės. Klaipėdos gatvės labai blogi šaligatviai, todėl ji sugrįžo vėl, kad galėtų papulti prie šoninių durų. Ji jau buvo pasukusi į dešinę pusę, kai pamatė, kad mašina nori iš kiemo išvažiuoti. Ji buvo 3-5 m nuo perėjos, bet nėjo per perėją, nes manė, kad taip bus arčiau ir patogiau, nes pamatė, kaip iš Mokytojų namų išeidinėja žmonės. Ji norėjo susirasti savo amžiaus žmonių ir paklausti apie Trečio amžiaus universitetą. Ji ėjo per gatvę dėl blogo šaligatvio, kuris eina nuožulniai, o kai ji stato koją, tai koja virsta. Ji praleido judančias mašinas. Nėjo per perėją, nes ieškojo kito kelio, kad apeitų slidžią vietą. Tuo metu ji ėjo per Klaipėdos gatvę antrą kartą ne perėjoje. I. Š. automobilis važiavo priekiu, o ne atbuline eiga. Kaltinamoji važiavo jai iš priekio, dar šypsojosi jai, ir ji nusišypsojo. Kaltinamoji iš kiemo nuo Mokytojų namų pusės išvažiavo lėtai ir atsargiai, pasuko į dešinę pusę ir sustojo prie dešinio šaligatvio. Tuo metu stovėjo 15-20 mašinų, kurios laukė išvažiavimo iš Klaipėdos gatvės. Ji vaikščiojo pirmyn ir atgal, automobilių vairuotojai matė ją. Ji ėjo ne per pėsčiųjų perėją, bet ten, kur siauresnis tarpas, stebėdama mašinų judėjimą, o kaltinamosios „Honda Civic“ tuomet stovėjo prie dešinio šaligatvio. Nuo kaltinamosios automobilio ji buvo 2-3 m atstumu, kai pradėjo eiti per gatvę. Ji ėjo iš lėto, kaip visuomet, priėjo iki kaltinamosios mašinos galo, žibintai nedegė, nerodė atbulinės eigos šviesos signalo. Staiga ji pamatė, kad I. Š. mašina ėmė važiuoti atbuline eiga ir ji ranka atsirėmė į šį automobilį, kuris atsitrenkė į jos kairę koją. Ji virto ant šono. Kai ji pradėjo eiti per gatvę, kaltinamosios mašina ir ji buvo priešingose gatvės pusėse. Ji pajuto smūgį į kelio kairės pusės girnelę iš šono. Įvykio vietoje buvo daug jaunų žmonių, kurie išgelbėjo ją. Kai ji pajuto smūgį į kairį kelį ir parkrito, kaltinamosios „Honda Civic“ automobilis dar judėjo, nesustojo, bet neužvažiavo ant jos. Nustatyta, kad lūžo jos blauzdikaulis. Gydytojas pasakė, kad tai ne paprastas lūžis, kad reikia iš dubens išimti kaulą ir įstatyti. Buvo daryta operacija įvykio dieną, įstatė kaulą, bet dabar jai skauda ir dubenį, ir kelį. Po įvykio kaltinamoji I. Š. buvo pasimetusi, bet ligoninėje rūpinosi ja, slaugė, maistą, vaistus pirko, grynųjų pinigų davė 1970 litų, sumokėjo reabilitacijos centre vieną gydymo kursą 2000 litų. Kaltinamoji I. Š. iš karto po įvykio atsiprašė jos, ji jai dar gulėdama ant grindinio atleido, tik prašė palikti ramybėje. Ji buvo strese, šoke ir visa drebėjo, buvo labai sunku dėl to, kad ką tik atsistatė po insulto ir vėl viskas iš naujo, ir vėl nukentėjo kairė koja. Ji pareiškė 20 000 Eur civilinį ieškinį todėl, kad vėl reikalingas sanatorinis gydymas. Savo kaltę dėl šio įvykio ji taip pat įžiūri, nereikėjo jai eiti toje vietoje, jeigu ji būtų ėjusi per perėją, toks įvykis, ko gero, nebūtų įvykęs. Lūžio pasekmes ji iki šiol jaučia. Be to, nerviniu pagrindu jai sutriko šlapimo pūslės veikla, vartoja vaistus. Šiuo metu ją prižiūri ir globoja sutuoktinis. Kaltinamoji I. Š. nepajuto, kad partrenkė ją, tai jaunimas pamatė ir ją išgelbėjo, pribėgo prie I. Š. mašinos, beldė į stiklus, mašinos duris bandė atidaryti. Ji keturis mėnesius negalėjo priminti koja, turėjo gulėti. Jos kojos tinsta, ji jaučia, kad skauda kelį. Po insulto visiškai kitokie skausmai buvo. Ji gyvena ketvirtame aukšte, lifto nėra. Be sutuoktinio pagalbos ji neišsiverstų. Dabar ji bijo gatvėje vaikščioti, jai atrodo, kad visos mašinos atbuline eiga važiuoja. Ji dažnai sapnuoja tą mašiną, kad ji važiuoja jai ant veido. Buvo I. Š. taikos pasiūlymas, iš pradžių I. Š. žadėjo atlyginti žalą, bet kiekvienas jos apsilankymas sukeldavo jai ne tik malonumą, bet ir stresą, nes I. Š. kaltino, kad ji kalta. Taip, ji ėjo neleistinoje vietoje, bet nereikia visą laiką to priminti, mano, kad buvo spaudimas iš I. Š. pusės, todėl dėl žalos atlyginimo nesusitarė. I. Š. pasakė, kad geriau advokatui brangiau sumokės, nei jai. Ji jaučia ir savo atsakomybę dėl įvykio. Po insulto ji turėjo problemų dėl judėjimo, be to, įvykio dieną ji turėjo problemą dėl kraujo spaudimo, jai buvo užėjęs silpnumas. Jai kraujo spaudimas tai pakyla, tai nukrinta.

Liudytoja I. C. parodė, kad 2014-11-05, apie 12.30 val., ji ėjo Klaipėdos gatve link Pylimo gatvės kairės pusės šaligatviu, matė lėtai einančią nukentėjusiąją S. A. V.. Nukentėjusioji irgi ėjo kairiąja šaligatvio puse, priekyje jos. Nukentėjusioji judėjo link Pylimo gatvės. Matė atbuline eiga išvažiuojančią I. Š.. Atkreipė dėmesį, kad I. Š. važiavo atbuline eiga iš kiemo, nors pačios šio veiksmo pradžios ji nematė. Matė, kad nukentėjusioji S. A. V. rengėsi pereiti gatvę, jai dėl to buvo negera nuojauta, todėl ji stebėjo mašinos važiavimo eigą. Buvo negera nuojauta todėl, kad ji suabejojo, ar vairuotoja mato, kad moteris eina per gatvę. Ji pati vairuoja mašiną, todėl žino, kad būna sunku viską sužiūrėti, todėl buvo pasiruošusi pribėgti prie vairuotojos I. Š. ir pabelsti į langą, kad pamatytų pėsčiąją. Pamačiusi, kad I. Š. vairuojamas automobilis sustojo, matyt, pagalvojo, kad užteks vietos praleisti kitą automobilį, o nukentėjusioji, matyt, pagalvojo, kad automobilis jau baigė važiuoti atbuline eiga, todėl pradėjo eiti per gatvę. Tačiau tuo metu I. Š. padarė veiksmą atbuline eiga šiek tiek atgal ir kliudė pėsčiąją. Nukentėjusioji ne per perėją ėjo, ten perėjos nėra, reguliuojama perėja yra netoli, regėjimo lauke, prie Pylimo gatvės. Ji kaip tik buvo susigretinusi su kaltinamosios automašina, kai ji savo užpakaline dalimi kliudė nukentėjusiąją. Tiksliai negali pasakyti, kuria dalimi kliudė nukentėjusiąją, nes viskas buvo jai iš šono. Po kontakto „Honda Civic“ automobilis greitai sustojo. Ji ėmė rūpintis nukentėjusiąja, iš kitų mašinų išlipo žmonių. Nukentėjusioji gulėjo greta automobilio galinės dalies. Įvykio metu didelio greičio nebuvo. Pati vairuotoja pajuto smūgį, greitai iššoko iš automobilio ir paklausė, kas čia atsitiko, pripažino, kad nepastebėjo nukentėjusiosios. Kaltinamosios automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, nes trukdė eismui. Nurodymo I. Š. patraukti automobilį nebuvo, vairuotoja patraukė automobilį paveikta streso, nes buvo netikėtumas ir vairuotojai, ir pėsčiajai. Ji buvo įvykio vietoje iki greitosios atvažiavimo. Niekas nebeldė į automobilio langą, kad vairuotoja sustotų, tikrai vairuotoja pajuto, kad kliudė. Nedidelis atstumas buvo nuo automobilio iki nukentėjusiosios, lėtas buvo automobilio važiavimas atbuline eiga. Gali būti, kad nukentėjusioji pateko į „akląją zoną“. Matyt, nukentėjusioji pamanė, kad spės pereiti gatvę, nes vairuotoja sustojo, tas sustojimas, matyt, ir suklaidino, nes atrodė, kad automobilis važiuos į priekį. Nukentėjusioji ėjo lėtai.

Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykis buvo 2015-11-05 dienos metu. Jis važiavo Klaipėdos gatve, kai pamatė, kad mašina stovi viduryje gatvės, o už mašinos guli nukentėjusioji, galimai 2-3 m atstumu. Jam atrodo, kad nukentėjusioji gulėjo ant nugaros, bet nepamena, į kurią pusę galva gulėjo. Paties partrenkimo momento jis nematė. Jis sustojo ir bandė padėti nukentėjusiajai atsikelti. Nukentėjusioji nesikėlė, nes skaudėjo koją. Vairuotojai buvo didelis stresas, bet ji sakė, kad gali nuvežti į ligoninę. Kaltinamosios automobilis trukdė pravažiuoti kitoms mašinoms, todėl jis pasakė patraukti automobilį, ir dar kažkas sakė, kad I. Š. patrauktų savo automobilį, kad būtų galima pravažiuoti.

Liudytojas A. V. parodė, kad nukentėjusioji S. A. V. yra jo žmona. Iki avarijos žmona buvo 90 proc. sveikos būsenos, galėjo vaikščioti be pagalbos. Po avarijos reikėjo viską pradėti iš naujo. Po traumos, po ilgų gydymų jiems pavyko bendromis pastangomis fizinę negalią šiek tiek pataisyti, bet psichinė negalia, gatvės ir mašinų baimė išliko stipri ir be jo pagalbos S. A. V. niekur negali išeiti savo pastangomis. Ji negali pati užlipti į 4 aukštą, negali išlipti, įlipti į troleibusą pati. Daug yra aktualių gatvės problemų, sunku pasakyti, kada šią psichinę negalią įveiks, kuri dabar yra svarbiausia jų gyvenime, neskaitant, kad jai pačiai yra sunku įveikti fizinės negalios likučius, ilgiau pastovėti, ką nors nuveikti. Praktiškai ji iškritusi iš fizinės veiklos, nors stengiasi daug judėti, bet po paskutinio vizito pas chirurgą, kuris darė operaciją, jis tegalėjo paguosti, kad geriausias gydytojas yra laikas. Ar to laiko užteks pasveikti, klausimas. Jie deda daug pastangų, atlieka visus tyrimus, visas procedūras, bet už viską reikia mokėti. Už vairuotojos klaidas turi mokėti sveikata ir materialiai, nežino, kuo tai baigsis. Lifto name, kuriame jie gyvena, nėra, jis liepia žmonai užlipti vienai, tai su didelėmis pastangomis ir ašaromis akyse ji užlipa, ir tai užskaitoma kaip didelė mankšta, kuri ateityje gal pasiteisins. Bute jie gyvena dviese. Iki šio įvykio sąnarių problemų S. A. V. neturėjo, nors dėl kojų buvo kitų problemų, bet vaikščiojo normaliai, šie dalykai nekėlė rūpesčių. Dabar S. A. V. jaučia kelio skausmus, ypač dėl oro pasikeitimų. Naktimis pabunda, sunkiai užmiega, naujos problemos atsirado, t. y. negalios, kurių anksčiau nebuvo. Ramaus gyvenimo nėra. Poliklinikose, kiek galėjo, jau viską apėjo, didelio efekto nėra. Dabar rekomendacijas gavo, jog reikia kompleksinio gydymo reabilitacijos centre, tuomet galėtų tikėtis, kad po kurio laiko nustos šlubuoti. Be parankės ji sunkiai vaikšto. Bijo be parankės pereiti per gatvę, gatvėje jaučiasi neužtikrintai, orientacija nepatikima, sunkiai žiūri į šviesas. Jų šeimos pajamos – tik pensijos. Jo pensija 320 Eur, žmonos 200 Eur su trupučiu, kitų pajamų neturi. Iki įvykio kelio sąnario skausmais žmona nesiskundė. Neneigia, kad ir dėl amžiaus problemų yra, bet tai bendri skausmai, kai kelį paskauda, ar stuburą. Čia gyvenimiškos problemos. Šiuo metu fiziškai jo žmona nėra atsistačiusi, gydymas yra tęsiamas. Kaltinamoji po įvykio ateidavo į ligoninę, slaugė jo žmoną. Buvo tuo patenkinti, bet paskui nutrūko parama. Nenorėjo pinigų, bet norėjo, kad sumokėtų išlaidas už gydymą, bet kai atsisakė, viskas baigėsi. I. Š. jie nepateikė jokių sąskaitų už gydymą. Su savo sūnumi bendrauja dėl galimybės išspręsti turtines problemas, jis jiems padėjo. Nereikalavo iš kaltinamosios jokios konkrečios sumos, o kai buvo reabilitacijoje, paprašė, kad sumokėtų už tai. Už vieną sumokėjo, už kitą ne, tada jų draugystė baigėsi. Jis iš savo santaupų susimokėjo 700 Eur už kitą reabilitacijos etapą. Iki šios dienos nebuvo jokio I. Š. pareiškimo, kad ji sumokės, kiek buvo išleista vaistams, transportui. Jei ligonių kasos patvirtins, paskirs kelialapį, tai turėtų 50 procentų ligonių kasos apmokėti, o jiems reiktų primokėti dar apie 500 Eur.

Laiduotoja D. L. paaiškino, kad I. Š. pažįsta daugiau nei 40 metų, jos nuo vaikystės draugavo ir iki šiol draugauja, bendrauja šeimomis. Kaltinamoji yra atsakingas žmogus, labai rūpestinga, sąžininga. Ji išaugino 4 vaikus, du iš jų našlaičius, kuriuos žuvus jų motinai I. Š. augino kaip savo vaikus, įsidukrino, įsisūnijo ir išleido į gyvenimą. Jos abi dukros jau suaugusios, baigusios aukštuosius mokslus. I. Š. rūpinasi visais artimaisiais, jos mama yra ligotas žmogus, prižiūri ją. Nepažįsta kito tokio rūpestingo, sąžiningo, kaip ji žmogaus, todėl negali nelaiduoti. Ji pati yra licencijuota architektė, baigusi architektūros studijas, nuo 1985 metų dirba Vilniuje. Ji projektuoja, turi įmonę, yra ištekėjusi, užauginusi du vaikus, neturi administracinių nusižengimų, neteista. Ji visą laiką bendrauja su I. Š., mato jos bendravimą su vaikais, su motina, su aplinkiniais. Turi pagrindo manyti, kad I. Š. daugiau nepažeis įstatymų. I. Š. labai pergyvena dėl įvykusio autoįvykio, tikrai dėl to bus atidesnė kelyje. Ji padarė išvadas. Ji taip pat vairuoja transporto priemonę, turi 30 metų vairuotojo stažą. Gali už I. Š. laiduoti kaip už sąžiningą žmogų. Mano, kad kiekvienam žmogui gali atsitikti visokie nelaimingi atsitikimai. Galės su I. Š. pakalbėti apie Kelių eismo taisykles, dar kartą išnagrinėti įvykusį eismo įvykį.

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1750,77 Eur žalos atlyginimo (b. l. 40-44). 2015-07-15 sudaryta žalos atlyginimo sutartis (b. l. 136-137), kurią prašo patvirtinti (b. l. 194).

Nukentėjusioji S. A. V. pareiškė 20000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 81-83), 2015-08-30 pateikė patikslintą civilinį ieškinį, civiliniu atsakovu nurodant LR transporto priemonių draudikų biurą (b. l. 195-197).

Atsiliepimas

LR transporto priemonių draudikų biuras teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad negali būti civiliniu atsakovu, nes nukentėjusioji-civilinė ieškovė tinkamai neįvykdė įstatymu nustatytų sąlygų (2 t., b. l. 20-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9754/14(01) nurodyta, kad S. A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9752/14(01) nurodyta, kad I. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad S. A. V., gim. 1942 m., VšĮ RVU ligoninėje nustatytas minkštų audinių patinimas kairio kelio srityje su kairio blauzdikaulio išorinio krumplio imresiniu (įspaustiniu) lūžiu. S. A. V. sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamu eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27-28).

Specialistė J. M.-Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad davė išvadą apžiūrėjusi medicininius dokumentus, kai buvo surašytas papildomos apžiūros protokolas. Jos nuomonė dėl sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiajai nepasikeitė, kaip ir buvo nustatyta specialisto išvadoje, lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžio. Lūžis buvo intrasąnarinis, pažeidė šiek tiek patį sąnarį. Tai tiesiog įspaustas kaulas sąnarinėje pusėje, buvo reikalinga užpildyti tą įspaudimą ir pašalinti trūkusį meniską, kuris yra sąnario viduje. Skeveldrinio lūžio nebuvo. Atsižvelgiant į operaciją ir į pasekmes, lieka tas pats nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus paskutinius reabilitologo medicininius įrašus, yra 2015-05-25 gydytojo įrašas, kur nurodoma, kad trauma buvo prieš 7 mėnesius. Kairio kelio sąnario funkcija pakankamai gera, nežymiai apribotas tiesimas. Reabilitacijos „Baldžio šilas“ istorijoje taip pat yra nurodyta, kad kelio sąnario amplitudė pagerėjo, yra be žymesnio funkcijos sutrikimo. Yra normalus pooperacinis periodas gydant kiekvieną kaulų lūžį, tam reikalinga ramybė, leidžiant kaului sugyti. Jeigu bus judinama, minama koja iš karto, tai apie gijimą nėra ko šnekėti. Reikalinga ramybė, kad susiformuotų tvirtas, naujas kaulinis audinys. Paskutiniame įraše iš „Baldžio šilo“ istorijos yra nurodoma, kad mobilumas yra, atsisėda pati, atsikelia, atsistoja, eina su lazda plačiu pagrindu, lipa laiptais laikydamasi turėklų. Mobilumo veiksmuose reikalinga tiktai žodinė korekcija, o pagalba reikalinga maudantis ir rengiantis. Įvertinus, kad po traumos reabilitologai neparašė ženklaus funkcijos sutrikimo, bei įvertinus tai, kad nuo 2009 metų nukentėjusiajai yra nustatyta kairiųjų galūnių silpnumas po insulto ir galvos smegenų traumos, buvo nustatyta trečiojo laipsnio abiejų kelių sąnarių artrozė, kas dar iki traumos apsunkino abiejų kelių ir kitų sąnarių funkciją, t.y. funkcija buvo sutrikusi, yra nustatyta stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė su kanalo suspaudimu, tai irgi duoda simptomatiką ir skausmus, todėl to nuo potrauminių atskirti negalima. Įvertintina tai, kad po reabilitacijos parašyta, jog funkcija yra atstatyta. Šiuo metu tęsiasi senesnių ligų pasekmė ir galbūt šitos traumos pasekmė. Nustatyta, kad iki šios traumos nukentėjusiajai buvo sutrikęs judėjimas ir koordinacija, nustatytas sindromas, kuris trikdo judesius bei savarankiškus veiksmus. Yra tik nustatytos diagnozės nuo 2009-2014 metų kovo mėnesio, nustatytas eisenos sutrikimas, šlubavimas, sąnarių skausmai, kairės kūno pusės silpnumas. Dešimtą mėnesį vėl tą patį kartoja, todėl ji mano, vertinimas turėtų būti kartu su prieš tai buvusiomis lėtinėmis ligomis, nes sąnariai jau buvo pažeisti iki traumos. Plyšusi menisko dalis yra pašalinta, kaulas užpildytas ir jei asmuo laikosi gydymo rekomendacijų, tai sugyja be pasekmių. Pagal paskutinį įrašą, kelio sąnario funkcija yra atstatyta. Apie reabilitaciją, kad ji būtų reikalinga būtent dėl traumos, duomenų neturi. Paskutinėje reabilitacijos istorijoje yra surašytos visos diagnozės, tai reiškia, kad yra surašyta ne vien tik kelio sąnario bėda, bet yra įrašyti ir galvos smegenų insulto padariniai, patirtos galvos smegenų traumos padariniai, ir visa kita. Nukentėjusiajai S. A. V. 2011 metais yra nustatyta abiejų kelių sąnarių trečiojo laipsnio artrozė. 2015 m. gegužės mėnesį yra padarytas įrašas, nustatyta pakankamai gera kairio kelio sąnario funkcija, neženkliai apribotas tiesimas, apie kontraktūrą nerašoma. Kontraktūra išryškėja rugsėjo mėnesį, tiesiog „plika“ diagnozė, įrašas, kad kairio kelio kontraktūra. Nei laipsnių nustatyta, nei kiek asmuo atlenkia, nei kiek sulenkia, niekas nenustatyta. Teismo medicininiu požiūriu, toks įrašas yra nevertintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. Š. kaltę taip pat patvirtina: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kad važiuojamosios kelio dalies plotis – 3,2 m, automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Klaipėdos g. priekine dalimi link Pylimo g.. 4,7 m nuo dešinės pusės priekinio ir 4,7 m nuo kairės pusės galinio rato iki kairės pusės bordiūro, 1,5 m nuo Klaipėdos g. 4 pastato (b. l. 5-11); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kur nurodyta, kad automobilis‚ Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (b. l.12-13);

Teismas, išanalizavęs kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamosios I. Š. kaltė dėl to, kad vairuodama kelių transporto priemonę, ji pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2014 m. lapkričio 5 d., apie 12.37 val., Vilniuje, Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 4, vairuojamu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjusi važiuoti atbula link Vilniaus gatvės pusės, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, bei 114 punkto reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieš pradėdama vairuojamu automobiliu važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbula nedavė kelio ir partrenkė pro jos vairuojamo automobilio galinę dalį per Klaipėdos gatvės važiuojamąją dalį link važiuojamosios dalies krašto ėjusią pėsčiąją S. A. V., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pilnai įrodyta, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios I. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, rėmė ir slaugė nukentėjusiąją, atlygino jai turtinę žalą, susitarė dėl žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (LR BK 59 str. 1 d. 1, 2, 3 ir 6 p.). Kaltinamoji I. Š. neteista, bausta administracine tvarka, niekur nedirba, 2015-07-10 teismo nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė bei į įskaitas neįrašyta. Kaltinamosios I. Š. padaryta veika priskiriama prie nusikaltimų, padarytų dėl neatsargumo, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad taikytinas LR BK 40 str., kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo - D. L. prašymui perduoti kaltininkę jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato, teismui turint pagrindo manyti, kad kaltininkė visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl civilinio ieškinio dėl 1750,77 Eur žalos atlyginimo prašo patvirtinti 2015-07-15 su I. Š. sudarytą žalos atlyginimo sutartį (b. l. 136-137), ši sutartis tvirtintina.

Nukentėjusiosios S. A. V. civilinis ieškinys dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.). LR CK 6.283 str. nustatyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. LR CK 254 str. nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. Š. nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl nukentėjusiosios prašymu byloje bendraatsakovu patrauktas LR Transporto priemonių draudikų biuras, kuris teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad negali būti civiliniu atsakovu, nes nukentėjusioji-civilinė ieškovė tinkamai neįvykdė TPVCAPD įstatymu nustatytų sąlygų, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant jų atstovui. Teismo nuomone, aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 str. numatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį, negali panaikinti draudikų biuro pareigos atlyginti žalą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, kas ir buvo padaryta šioje byloje. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 str. nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą. Nukentėjusiajai - civilinei ieškovei neturint galimybės pasinaudoti teise gauti žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., į bylą kaip atsakovas pagrįstai įtrauktas draudikų biuras, ir neturtinė žala biuro atsakomybės ribose priteistina iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Įstatyme nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai S. A. V. netyčiniu nusikaltimu padaryta neturtinė žala, nes dėl autoįvykio metu įvykusių sužalojimų ji patyrė stresą, fizinį skausmą, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Iš byloje pateiktų dokumentų bei kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamoji I. Š. gera valia sumokėjo nukentėjusiajai 1357,87 Eur reabilitacijos, maisto bei gydymo reikmėms patenkinti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į patirtų sužalojimų mastą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, į sužalojimų pasekmes nukentėjusiajai S. A. V., jos patirtą stresą, fizinį skausmą, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad inkriminuojamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys, t. y. ėjimas per važiuojamąją kelio dalį tam nenustatytoje vietoje. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusios I. Š. kaltę ir asmenybę, į tai, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, rėmė ir slaugė nukentėjusiąją, atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį, kad ji yra bedarbė, slaugo ir prižiūri savo sergančią motiną, atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiosios Saliomėjos A. V. naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistinas 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendė:

I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją D. L. atsakomybei pagal laidavimą, be užstato. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą (LR BK 40 str. 1-5 d.).

Baudžiamąją bylą nutraukti (LR BPK 303 str. 4 d.).

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. A. V. naudai 4000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusioje dalyje S. A. V. ieškinio netenkinti.

Patvirtinti I. Š. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-07-15 sudarytą žalos atlyginimo sutartį Nr. 1738, kad: „I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas skolininku - viena šalis, ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, toliau vadinama išieškotoju - kita šalis, atstovaujama Teisės skyriaus vyriausiosios specialistes J. Š., veikiančios pagal įstaigos nuostatus ir įgaliojimą Nr.3S-20, sudarė šią Sutartį:

Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui - 1750.77 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt Eur, 77 ct) eurų (6045.06 Lt) atlyginimas.Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01129-14.

Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui ne .Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma _ eurų (_ Lt).Sutarties sudarymo momentu skolininkas I. Š. jau yra atlyginęs dalį šios Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0.00 eurų (0.00 Lt), (nulis Eur 0 ct) eurų.Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią Sutartį, yra 1750.77 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt Eur 77 ct) eurų (6045.06 Lt).

Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesius /-ių, nuo 2015-07-15 dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 „Swedbank", AB, banko kodas 73000, po 29 (dvidešimt devyni Eur, 0 ct) Eur (100.13 Lt). Pirmos įmokos suma 39.77 (trisdešimt devyni Eur, 77 ct) Eur (137.32 Lt), kuri turi būti sumokėta iki 2015-07-31.Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui" ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos.Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą).Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją.

Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugėtai, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininku pripažįstama suma,Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir Sutarties numerį.Skolininkui nevykdant šios Sutarties 7-12 punktuose numatytų įsipareigojimų 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę, perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

18. Šalių rekvizitai:

Skolininkas I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, „Swedbank", AB, banko kodas 73000, Tel. (8 5) 266 1364, faks. (8 5) 2791424.

19. Ši Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, įvykdymo arba kol išieškotojas pasinaudos šios Sutarties 15 punkte numatyta teise.“

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė