Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), direktoriumi ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. I. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad supranta, jog turėjo mokėti VMI, jei turėtų laisvų pinigų. Pandemijos metu buvo labai sunku, norėjo padengti skolą VMI, todėl nusprendė užsidirbti – iš vienos įmonės nupirkti gręžimo įrenginį, o kitai įmonei šį įrenginį parduoti ir turėjo užsidirbti 1 750 Eur skolai padengti. Į sąskaitą atėję pinigai buvo tikslingai skirti įrenginiui pirkti, kuriuos iš karto ir pervedė įmonei, kuri pardavė įrenginį. Sąskaitoje nebuvo laisvų pinigų. Paaiškina, kodėl buvo susidariusi didelė skola VMI (anksčiau jam buvo grąžintas PVM mokestis, kurį praėjus 3 metams buvo nutarta grąžinti VMI, o jis tuos pinigus jau kitur buvo investavęs), kad buvo sutarta su VMI, sudarytas grafikas, kas mėnesį dengti įsiskolinimą. Gal ir pažeidė subordinaciją, nepranešė VMI. VMI sudarė grafiką, jis nesumokėjo vieną kartą, antrą ir VMI nepyko, sakė, kad kai bus pinigų sumokėsi, lėšų neįšaldė. Atėję pinigai buvo skirti įrenginiui pirkti, pagal banko išrašus matyti, kai pinigai atėjo, jis iš karto pervedė, o VMI nutarė, kad pinigus reikėjo pervesti jiems. VMI pretenzijų nereiškė, sudarė grafiką, skola susidarė dėl anksčiau VMI įmonei sugrąžinto PVM. Jam sakė, kad finansiškai nelabai daug pažeidė, nes pinigai tiksliniai buvo, o jei pats būtų gavęs pinigus būtų sumokėjęs, gali atsiųsti finansininkų raštą, jie geriau išdėstytų argumentus.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2022 m. kovo 25, baigtas 2022 m. balandžio 13 d., tikrinta nepriemokos susidarymo priežastis laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. pinigų judėjimas banko sąskaitose, kasoje, debitorių ir kreditorių sąrašai, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus ir 2022 m. I ketvirtį. Nustatyta, kad Bendrovės akcininkas nuo 2022 m. sausio 31 d. ir vadovas nuo 2021 m. liepos 28 d. yra E. T.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2021 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo K. Z.. Bendrovė dėl COVID-19 pagalbos buvo įtraukta į grupes: nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. į grupę 75 – „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į grupę 89 – „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. 2022 m. kovo 22 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 33 428,93 Eur – 31 033,44 Eur PVM susidariusi nuo 2019 m. vasario 26 d. ir 1 879 Eur delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė pagal mokėtojo pateiktas deklaracijas už 2019 m. sausio, vasario, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2020 m. balandžio, birželio, spalio mėnesius, 2021 m. balandžio mėnesį); 759,13 Eur GPM susidaręs nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 14,62 Eur delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidariusi už 2021 m. rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2022 metų sausio, vasario mėnesius) ir 1,08 Eur NTM delspinigių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 2 d. (mokestinė nepriemoka susidariusi už 2020 metus). Bendrovė 2021 m. rugsėjo 6 d. sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-46334, nevykdė mokestinės sutarties sąlygų (įmokų pagal grafiką), todėl 2022 m. balandžio 7 d. ši sutartis buvo nutraukta. Bendrovės atžvilgiu VMI priėmė 3 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų (nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. pagal nurodymus nurašyta 20,54 Eur ir 59 Eur įskaityta iš permokų) ir vieną 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-76686, išieškoti nepriemoką iš turto. Bendrovės vadovas E. T. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. GNA-25788), kuriame nurodė, kad jam yra žinoma, jog 2020 m. rugsėjį buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta neteisingai panaudota PVM ataskaita perkant medieną – nebuvo įskaitytas PVM įstatymo 96 straipsnis, o to pasekoje susidarė mokėtina PVM suma. Bendrovė patikrinimo metu pateikė preliminarų 2021 m. balansą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė turi turto už 23 154 Eur (trumpalaikį turtą sudaro: 22 150 Eur atsargos, 1 001 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 3 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro -63 999 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 87 153 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 59 653 Eur). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad Bendrovė per 2021 metus turėjo 3 084 Eur nuostolį, pardavimo pajamos sudarė 26 532 Eur. Preliminariame 2022 m. kovo 31 d. Bendrovės balanse nurodyta, kad Bendrovė turinti turto už 1 154 (trumpalaikį turtą sudaro: 150 Eur atsargos, 1 001 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 3 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro -64 374 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 65 528 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 64 648 Eur). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad Bendrovė per 2022 metų I ketvirtį turėjo 375 Eur nuostolį, pardavimo pajamos nenurodytos. Taip pat nurodomi mokėjimai, įsiskolinimai už kitus laikotarpius iki 2022 m. kovo 25 d., kurie šiuo atveju nėra aktualūs, nes M. I. buvo Bendrovės direktoriumi iki 2021 m. liepos 26 d. (b. l. 20). Pateikiamas piniginių lėšų judėjimas Bendrovės banko atsiskaitomojoje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Patikrinimo metu pagal VMI sprendimus neišieškota, Bendrovė į biudžetą nesumokėjo. Bendrovei pateikti siūlymai, pastabos, rekomendacijos – atsiskaitant su kreditoriais, kada Bendrovė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, privaloma atsiskaitymus vykdyti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka; Bendrovė gali siūlyti ir kitus nepriemokos padengimo būdus (pvz. mokestinės nepriemokos perėmimą, mokestį ir su juo susijusias sumas už mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys); vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (b. l. 9-11).

Bendrovės sąskaitos išraše užfiksuotos finansinės operacijos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l. 15-16).

Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad M. I. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai), paskirtas įspėjimas – pažeidimo data ir laikas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., pažeidimas nustatytas operatyvaus patikrinimo metu 2021 m. balandžio 19 d. (b. l. 23-25).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nesilaikyti ir atsiskaitymus vykdyti kitu eiliškumu.

Pažymėtina, kad ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Teismas , įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, pripažįsta, kad M. I. būdamas Bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. atsiskaitymus su kreditoriais vykdė ne pagal minėto CK 6.930¹ straipsnio eiliškumą, tačiau tiek teisme, tiek rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pagal finansines galimybes dengė mokesčių nepriemoką, kuri susidarė VMI atlikus operatyvų patikrinimą ir nustačius neteisingą PVM deklaravimą. Vykdyta finansinė operacija dėl įrenginio pirkimo neįvyko, pardavimo pajamos negautos, o pinigai grąžinti pirkėjui ir kreditoriui, kas rodo, jog atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas realiai (faktiškai) nebuvo pažeistas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 10 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 48 642,92 Eur, o 2021 m. balandžio 20-22 dienomis mokestinė nepriemoka buvo 48 064,24 Eur, t. y. mokestinė nepriemoka sumažėjo 578,68 Eur. Tai patvirtina, kad buvęs Bendrovės vadovas M. I. stengėsi pagal galimybes mažinti susidariusią mokestinę nepriemoką VMI. Vertinant atliktus tuo laikotarpiu mokėjimus kitiems kreditoriams nustatyta, kad 200 Eur mokėjimas už buhalterines paslaugas buvo būtinas Bendrovės teisėtai veiklai, o kiti mokėjimai tik patvirtina, kad Bendrovė siekė įvykdyti pirkimo sandorį ir taip užsidirbti pinigų, o sandoriui nepavykus, visoms su sandoriu susijusioms šalims buvo sugrąžinti pinigai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė ar jos buvęs vadovas neturėjo tikslo nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir nesiekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Be to, dėl COVID-19 ligos pandemijos ir paskelbto šalyje karantino esant sudėtingai verslo situacijai buvo ieškomi būdai ir priemonės, kaip suteikti pagalbą mokesčių mokėtojams, dėl to buvo priimti VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymai. Tai galėjo suklaidinti buvusį direktorių M. I. tikint, kad atsiskaitymus su VMI Bendrovė vykdo tinkamai, tokiu būdu neturint tyčios nesilaikyti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. I. vadovavimas Bendrovei pasibaigė 2021 m. liepos 26 d., o mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 6 d. jau kito Bendrovės vadovo. Ši sutartis nebuvo vykdoma (nemokamos įmokos pagal sutartą grafiką), todėl VMI priėmė 3 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką ir sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, o galiausiai 2022 m. balandžio 7 d. ši sutartis buvo nutraukta. Dėl to, teismas mano, kad byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina M. I. nurodytas aplinkybes, kad sunkiu finansiniu laikotarpiu trūko lėšų vykdant Bendrovės veiklą ir atsiskaitant su kreditoriais, tačiau neįvykęs sandoris, neturėtų būti traktuojamas kaip pažeidžiantis eiliškumą ir VMI interesų pažeidimą, nes Bendrovė negavo jokių pajamų.

Taigi, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, nėra pagrindo pripažinti, kad M. I. veiksmai atitiko nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, sudėtį, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį M. I. nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.