Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2020-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-284-795/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
AN2-284-795/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00087-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Kristina Kakurinė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-284-795/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00087-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) K. B. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. M. 2020 m. liepos 25 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A. surašė keturis administracinio nusižengimo protokolus už visuomenės sveikatos srities Europos sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį:

1.1 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) J. A. surašytas už tai, kad jis būdamas MB „R.“ darbuotoju, atsakingu už baro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklą, 2020 m. gegužės 24 d. 01.03 val. vykdė baro veiklą, t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6. punktą, kuriuo viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla leidžiama tik nuo 8 iki 22 valandos, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (t. 2, b. l. 3).

1.2 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) J. A. surašytas už tai, kad jis būdamas MB „R.“ darbuotoju, atsakingu už baro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklą, 2020 m. gegužės 29 d. 22.50 val. vykdė baro veiklą, t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6. punktą, kuriuo viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla leidžiama tik nuo 8 iki 22 valandos, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 3).

1.3. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) J. A. surašytas už tai, kad jis būdamas MB „R.“ darbuotoju, atsakingu už baro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklą, 2020 m. birželio 3 d. 01.30 val. vykdė baro veiklą, t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6. punktą, kuriuo viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla leidžiama tik nuo 8 iki 22 valandos, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 75).

1.4 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) J. A. surašytas už tai, kad jis būdamas MB „R.“ darbuotoju, atsakingu už baro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklą, 2020 m. birželio 5 d. 00.06 val. vykdė baro veiklą, t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6. punktą, kuriuo viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla leidžiama tik nuo 8 iki 22 valandos, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 148).

2. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena nutraukta, nesant J. A. veikoje nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Teismo nutartis motyvuojama tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išsiaiškinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. V-1141 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinųjų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 1.1.2 punkte vartojamos sąvokos „atvira erdvė“ reikšmę, kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, tačiau pastarųjų atstovai šios sąvokos išaiškinimo nepateikė. Šią aplinkybę teismas vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir padarė išvadą, kad baras „B.“ vykdė veiklą atviroje erdvėje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6. punkto nuostatų nepažeidė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: pripažinti J. A. kaltu padarius keturis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti įstatymo sankcijoje numatytas administracines nuobaudas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl atviros erdvės sąvokos išaiškinimo grindė įvairiomis nuomonėmis, kurias pateikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismas nesigilino į įstatymus ir teisės aktus, pats nesiekė išaiškinti atviros erdvės sąvokos šio administracinio nusižengimo kontekste.

3.2 Institucijos atstovas siūlo vadovautis Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-739-213-2020 pateiktu „atviros vietos“ išaiškinimu: „vieša vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu lankosi kiti asmenys, svarbu, kad būtų laisvas priėjimas ir bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Įstatymuose ar teismų praktikoje nėra detalizuota sąvokos „atvira viešoji vieta“ reikšmė, tačiau daroma išvada, kad tai yra įvairūs parkai, žaidimų aikštelės, gatvės, miškai, t. y. visos viešos vietos, kuriose nėra tam tikrų statinių, įrenginių ir konstrukcijų viduje“. Vadovaujantis minėtoje teismo nutartyje pateiktu atviros vietos išaiškinimu, baro „B.“ veiklos vieta negali būti laikoma atvira vieta. Baro veikla protokoluose nurodytais laikotarpiais buvo vykdoma patalpoje su stogu ir sienomis, esant atidarytoms vienerioms arba dvejoms durims (angoms), taip bandant imituoti atvirą erdvę. Lauke, prie baro nebuvo nė vieno staliuko ir klientai nebuvo aptarnaujami. Policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad patalpoje yra klientų, jie geria alkoholinius gėrimus. Baras „B.“ yra viešojo maitinimo įstaiga, veikia uždaroje patalpoje ir neorganizuoja prekybos išsinešimui, todėl baro veiklai turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkte numatytas darbo laiko ribojimas.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. atsiliepimu prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Institucijos atstovas E. D., bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, neatvyko į du teismo posėdžius, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teko vykti į teismą net iš (duomenys neskelbtini). Institucijos atstovas nurodė, kad aiškindami atviros erdvės sąvoką, pareigūnai vadovavosi vidiniu įsitikinimu, nes policijos pareigūnams nesuteikta teisė aiškinti teisės aktus. Vis tik Institucijos apeliaciniame skunde kitas atstovas ėmėsi aiškinti teisės aktus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo oficialiu įmonės elektroniniu paštu siuntė kompetentingoms institucijoms statinio nuotraukas, prašydamas įvertinti, ar toks statinys gali būti laikomas atvira erdve. Kompetentingų institucijų atstovai visapusiškai įvertino informaciją ir pateikė atsakymą, bei nurodė kad kilus ginčui, policija pati turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl atviros erdvės sąvokos išaiškinimo. Institucija, atliekanti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, į kompetentingas institucijas nesikreipė ir administracinių nusižengimų protokolus surašė remdamasi pareigūnų turimomis žiniomis.

4.2. Institucijos skunde cituojamos administracinio nusižengimo bylos Nr. A18-739-213/2019 faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios į šios bylos aplinkybes. Cituojamoje nutartyje pateiktas viešosios erdvės sąvokos išaiškinimas netinka sprendžiant maitinimo paslaugų teikimo atviroje erdvėje klausimą.

4.3. Institucijos skunde pateikiamas lingvistinis sąvokos atvira erdvė išaiškinimas prieštarauja (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) išaiškinimui, gautam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

4.4. Bylos duomenys patvirtina, kad Institucija laikosi pozicijos, kad baras, kuriame nėra prekiaujama maisto produktais, nėra viešojo maitinimo subjektas. Tokia Institucijos pozicija prieštarauja LR galiojantiems teisės aktams ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išaiškinimui. Tai patvirtina aplinkybė, kad už tokį, neva padarytą pažeidimą, vieno įmonės valdomo baro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o kito baro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakingam asmeniui protokolas surašytas nebuvo. Toks Institucijos pareigūnų elgesys prieštarauja valstybės tarnybos principams.

4.5. Institucija apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos parengtais teisės aktų projektais ir projektiniais siūlymais. J. A. pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai teikė jam išaiškinimus, kad baro vykdoma veikla atitinka veiklą, vykdomą atviroje erdvėje.

4.6 2020 m. balandžio 23 d. operacijų vadovo sprendime Nr. V-969 nurodyta, kad atviroje erdvėje veikla gali būti vykdoma, jeigu į ją patekimas yra net ir per viešojo maitinimo patalpą. Tokiu būdu leidžiama suprasti, kad atvira erdve laikomi ir vidiniai pastatų kiemai, kurie turi tik vieną plokštumą – stogą. Tai iš esmės paneigia Institucijos skundo argumentą, kad veikla vykdoma atviroje erdvėje tik tuo atveju, jeigu ji vykdoma lauke.

4.7 Nei viename teisės akte nėra apibrėžta atviros erdvės sąvoka. Prieš nustatant įmonės padalinių darbo laiką karantino metu, J. A. ir kiti įmonės darbuotojai skambino į „COVID-19“ oficialią konsultacijų verslui liniją. Jie gavo išaiškinimą, kad atvira erdve turėtų būti laikoma bet kokia erdvė, kuri turi nuolatinį sąlytį su lauku, nepriklausomai nuo plokštumų skaičiaus, todėl bare galima vykdyti veiklą nesilaikant darbo laiko ribojimo. Įmonės atstovai kreipėsi ir į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Nacionalinį sveikatos centrą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Policijos departamentą ir kitas kompetentingas institucijas, prašydami išaiškinti atviros erdvės sąvoką. Visos šios institucijos nurodė, kad joms nėra deleguota teisė aiškinti teisės aktus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymi, kad Operacijų vadovo sprendimais nustatytas teisinis reguliavimas yra naujas, dėl jo nėra jokios teisminės praktikos, kuria savo iniciatyva galėtų vadovautis verslo subjektai.

4.8 Tokia situacija, kai nei viena valstybinė institucija negali pateikti atviros erdvės sąvokos apibrėžimo ir negali išaiškinti Operacijų vadovo sprendimuose dėl viešojo maitinimo subjektų veiklos reguliavimo turinio ir apimties, o atsakomybę bando „permesti“ viena kitai, patvirtina, kad Vyriausybės nutarimu ir Operacijų vadovo sprendimais nustatytas viešojo maitinimo subjektų veiklos teisinis reguliavimas yra neaiškus, dviprasmiškas ir neatitinka konstitucinės valstybės principo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Institucijos skundas tenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar baro „B.“ veikla buvo vykdoma atviroje erdvėje, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkte numatytų apribojimų, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, subjektas ir ar jo veiksmuose yra šio administracinio nusižengimo sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio norminio akto ir kokius reikalavimus jis pažeidė. Visuomenės sveikatos srities apsaugos veiksmingas teisinis reguliavimas susiklosčius nepaprastai, pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai keliančiai situacijai yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus, todėl visuomenės sveikatos srities teisės aktuose vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, kurių esmė yra ta, kad fizinių asmenų elgesys ir juridinių asmenų veikla ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu griežtai reglamentuojamas, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o elgesio (veiklos) pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Kartu pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo teisės normų aiškinimo ribojimas.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), siekiant užtikrinti infekcinės ligos COVID-19 (koronaviruso) prevenciją, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas karantino režimas, kurio metu viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla buvo uždrausta, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams (Nutarimo 3.2.6. punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini) A. V. 2020 m. balandžio 21 d. pateikė LR Vyriausybei nutarimo pakeitimo projektą, kuriame siūloma švelninti veiklos ribojimo režimus karantino metu ir veikti lauko restoranams, kavinėms, barams ir kitiems subjektams, vykdantiems viešąjį maitinimą. 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 398 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ buvo sušvelnintas karantino režimas, nurodant, jog Nutarimo 3.6.2 punkte nustatytas viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiko ribojimas netaikomas, 1) kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams juridiniams asmenims kitais būdais (3.2.6.1. papunktis); 2) kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse (3.2.6.2. papunktis). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini) A. V. 2020 m. gegužės 13 d. LR Vyriausybei pateikė Nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlė dar labiau švelninti veiklos ribojimo režimus ir nuo 2020 m. gegužės 18 d. leisti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, ribojant jų darbo laiką nuo 8 iki 22 valandos, šio ribojimo netaikant, kai maistas teikiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams asmenims kitais būdais ir kai viešas maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse.“ 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla leidžiama nuo 8 iki 22 valandos (Nutarimo 3.2.6 punktas). Šis darbo laiko ribojimas netaikomas, 1) kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais (3.2.6.1. papunktis); 2) kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse (3.2.6.2 papunktis). Šis veiklos ribojimo pakeitimas įsigaliojo 2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 515 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija, kurios 4.2.2 punkte nustatyta, jog viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla gali būti vykdoma nuo 8 iki 23 valandos. Darbo laiko ribojimas netaikomas: 1) kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais (4.2.2.1.papunktis); 2) kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse (4.2.2.2. papunktis); 3) kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose (4.2.2.3. papunktis). Šis nutarimas įsigaliojo 2020 m. birželio 1 d. ir galiojo iki karantino pabaigos 2020 m. birželio 16 d. 24 val.

10. Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau minėtais LR Vyriausybės nutarimais 2020 m. kovo 16 d. įvedus visoje LR teritorijoje karantiną ir jį tęsiant iki 2020 m. birželio 16 d., bei nustačius maitinimo įstaigų veiklos ribojimus, MB „R.“ bare „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 24 d. 01.03 val., 2020 m. gegužės 29 d. 22.50 val., 2020 m. birželio 4 d. 01.30 val. (administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) suklysta, nurodant, kad nusižengimas padarytas 2020 m. birželio 3 d.,1.30 val.) ir 2020 m. birželio 5 d. 00.06 val., pažeidžiant Nutarimu nustatytą darbo laiko ribojimą, buvo vykdoma veikla, kurios metu klientams parduodami išpilstyti alkoholiniai gėrimai. 2020 m. gegužės 24 d. ir 2020 m. gegužės 29 d. administracinių nusižengimų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ nustatyta Nutarimo 3.6.2 punkto redakcija (įsigaliojusi 2020 m. gegužės 18 d.), leidžianti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų darbo laiką nuo 8 iki 22 val., o 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. birželio 5 d. nusižengimų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ nustatyta 4.2.2. punkto redakcija, leidžianti anksčiau minėtų maitinimo įstaigų veiklą nuo 8 iki 23 val.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. neginčija, kad administracinių nusižengimų protokoluose nurodytu metu bare „B.“ buvo vykdoma veikla ir prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tačiau tvirtina, kad Nutarime (skirtingose jo redakcijose) nustatyti darbo laiko ribojimai negalėjo būti taikomi, kadangi baro veikla buvo vykdoma atviroje erdvėje – lauko terasoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad Nutarime nėra atviros erdvės sąvokos išaiškinimo, skirtingos institucijos šią sąvoką traktavo remdamiesi specialistų vidiniu įsitikinimu, todėl konstatavo, kad baras protokoluose nurodytu laikotarpiu veiklą vykdė atviroje erdvėje. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą įvesti visoje LR teritorijoje karantiną. Taigi nagrinėjamu atveju yra būtina išaiškinti aptariamo teisės akto paskirtį, taikymo ypatumus bei įstatymų leidėjo tikrąją valią, įtvirtinant teisės akte anksčiau nurodytą draudimą.

11. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte apibrėžta karantino sąvoka – tai specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Teisė nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais, – paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, deleguota Vyriausybei (21 straipsnis). Kaip jau minėta, Vyriausybės nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir vėlesnėmis šio nutarimo redakcijomis viešojo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas karantino metu buvo įvestas siekiant užtikrinti infekcinės ligos COVID-19 (koronaviruso), perduodamos per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami ((duomenys neskelbtini) puslapis), prevenciją. Šių teisės aktų sisteminė analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad Vyriausybė, priimdama draudimą riboti viešojo maitinimo įstaigų, teikiančių paslaugas uždarose patalpose, darbo laiką, siekė sumažinti infekcinės ligos COVID-19 plitimą ir apsaugoti šių įstaigų lankytojus. Kitaip tariant, šia nuostata Vyriausybė siekė apsaugoti visuomenės gyvybę ir sveikatą, o ne reglamentuoti ūkio subjekto naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus. Vertinant nutarime ir LR SAM (duomenys neskelbtini) A. V. teikimuose Vyriausybei vartojamas sąvokas „atviros erdvės ir „lauko restoranai, kavinės, barai“, galima pagrįstai teigti, jog Vyriausybė, karantino metu įteisindama galimybę viešojo maitinimo įstaigoms neribotu laiku vykdyti veiklą, nustatė papildomą reikalavimą – kad ši veikla būtų vykdoma atviroje erdvėje (lauke). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog, aiškinant įstatymų leidėjo tikslą apsaugoti visuomenės sveikatos interesus ir apriboti infekcinės ligos plitimą, Vyriausybės nutarimu nustatytas viešojo maitinimo subjekto darbo laiko ribojimas netaikomas tik paslaugoms, kurios teikiamos lauke (erdvėje, neužstatytoje statiniais), o ne statinyje (patalpoje), kurio durys ir langai atidaryti, taip sukuriant atviros patalpos iliuziją.

12. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. duodamas paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad baras „B.“ veiklą vykdo lauko terasoje, kurios dvi sienos ribojasi su kitu pastatu, o dvi sienos yra atveriamos pakeliamomis žaliuzėmis, todėl šiai veiklai turi būti taikomos Nutarimo 3.6.2.2 punkte numatyta išimtis, kad darbo laiko ribojimas netaikomas, kai viešojo maitinimo įstaiga veiklą vykdo atviroje erdvėje (t. 1, b. l. 26–33, t. 2, b. l. 121–123). Tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją paneigia kiti įrodymai. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad reaguodami į pranešimą dėl bare „B.“ garsiai sklindančios muzikos, pareigūnai 2020 m. gegužės 24 d. 1.03 val. patikrino barą ir nustatė, kad jame prekiaujama alkoholiniais gėrimais (t. 2, b. l. 6). Pareigūnų naudojamu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 24 d. 1.20 val. baro viduje yra barmenė ir mažiausiai septyni lankytojai. Lankytojai stovi, sėdi ant baro kėdžių, geria gėrimus. Barmenė pareigūnams tvirtina, kad parduoda tik alkoholinius gėrimus, baras dirba tol, kol yra klientų. Barmenė teigia nežinanti, kad baras gali dirbti tik iki 22 val. ir pati savarankiškai, be vadovo nurodymo, negali uždaryti baro. Barmenė patikrinimo metu nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Baro durys atidarytos, vieno lango žaliuzė pakelta (CD Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) P. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad reaguodami į pranešimą dėl bare „B.“ garsiai sklindančios muzikos, pareigūnai 2020 m. gegužės 29 d., 22.50 val. nuvyko į pranešime nurodytą vietą ir nustatė, kad baras vykdo veiklą, baro viduje yra lankytojų, dirba darbuotojai (t. 1, b. l. 5). Pareigūnų naudojamu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 29 d. 23 val. baro viduje yra barmenė, kuri nedėvi veidą dengiančios apsaugos priemonės, pilsto gėrimus, ir mažiausiai trys lankytojai. Įėjimo į barą durys ir vienas langas atviri (pakeltos žaliuzės), tačiau kitas pastato sienas dengia stiklas. Lauke nėra staliukų ir kėdžių. Pareigūnai įspėja barmenę, kad po 22 val. barams ir restoranams draudžiama vykdyti veiklą (CD Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnai 2020 m. birželio 3 d. patruliavo (duomenys neskelbtini) g. 01.30 val. jie patikrino barą „B.“ ir nustatė, kad jis dirba po 23 val. Barmenas J. nurodė, kad baras dirba iki tol, kol jame yra klientų, prekiauja alkoholiniais kokteiliais, maistu neprekiauja (t. 1, b. l. 78–79). Pareigūnų naudojamu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2020 m. birželio 4 d. 1.35 val., baro „B.“ viduje yra keturi žmonės. Jie sėdi ant kėdžių, pastatytų prie langų. Baro durys ir dalis vienos sienos atidarytos (pakeltos žaliuzės). Kita dalis sienų uždengtos stiklu. Barmenas, prisistatęs vardu J., paaiškina, kad prekiauja alkoholiniais kokteiliais. Pareigūnai įspėja barmeną J., kad po 23 val. barams ir restoranams draudžiama vykdyti veiklą po 23 val. (CD Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnai 2020 m. birželio 5 d. 0.06 val. patikrino barą „B.“ ir nustatė, kad jis dirba po 23 val. Barmenė I. Ž. nurodė, kad ji išpilsto ir parduoda alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 151–152). Pareigūnų naudojamu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2020 m. birželio 5 d. 0.23 val., baro „B.“ viduje ant kėdžių sėdi du lankytojai ir geria gėrimus. Baro durys ir dalis vienos sienos atidarytos (pakeltos žaliuzės). Kita dalis sienų uždengtos stiklu. Barmenė paaiškino, kad prekiauja alkoholiniais kokteiliais, todėl direktorės nurodymu gali dirbti kaip maisto įstaigos (CD Nr. (duomenys neskelbtini)). Institucijos pareigūno 2020 m. birželio 5 d. darytoje baro „B.“ nuotraukoje (t. 1, b. l. 9) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktoje baro nuotraukoje (t. 2, b. l. 109) užfiksuotas pastato (statinio) vaizdas iš išorės: statinys galine siena blokuojasi su kitu pastatu, šoninė siena iki pusės uždengta kito pastato laiptais (mūriniais turėklais), kita pusė uždengta stiklo konstrukcija. Pastato išoriniame kampe suformuotos dvi įėjimo angos, atskirtos kolona, atidaromos pakeliamomis apsauginėmis žaliuzėmis. Kita statinio siena uždengta stiklo konstrukcija. Visas statinys uždengtas stogu. Visi šie duomenys patvirtina, kad baro „B.“ patalpos išorinių sienų bendras plotas gali būti maksimaliai atidarytas (atviras) tik 20 procentų visų patalpos sienų pločio. Tokioje patalpoje (statinyje) vykdoma veikla negali būti vertinama kaip paslaugų organizavimas atviroje erdvėje (lauke).

13. ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta specialaus subjekto – juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens administracinė atsakomybė. MB „R.“ juridinio asmens dalyvė, veikianti juridinio asmens vardu, yra direktorė V. R. Byloje yra MB „R.“ direktorės V. R. 2020 m. gegužės 15 d. įsakymas „Dėl pavaduojančio asmens paskyrimo“. Šiuo įsakymu įmonės darbuotojas J. A. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 20 d. direktorės atostogų metu paskirtas ją pavaduojančiu atsakingu asmeniu (t. 1, b. l. 7, 8). Taigi J. A. yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, specialusis subjektas – MB „R.“ atsakingas asmuo.

14. J. A., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tvirtino, kad jis buvo laikinai paskirtas įmonės direktorę V. R. pavaduojančiu asmeniu, tačiau už šios įmonės viešojo maitinimo objektų darbo laiko nustatymą buvo atsakingas kitas asmuo – teisinių žinių turintis M. I. (t. 2, b. l. 13). Šiai aplinkybei pagrįsti jis teismui pateikė keturis administracinio nusižengimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), surašytus dėl tų pačių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje, kitam už baro „B.“ veiklą atsakingam asmeniui M. I. (t. 2, b. l. 101–106). Kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas M. I. parodė, kad jis įmonėje teikė teisines paslaugas (t. 2, b. l. 123). Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad M. I. 2019–2020 m. MB „R.“ nedirbo, todėl jis negali būti atsakingas už šios įmonės veiklos organizavimą ir vykdymą. Institucija patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolai buvo anuliuoti ir administracinio nusižengimo teisena M. I. atžvilgiu buvo nutraukta, nustačius, kad šis asmuo nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, specialusis subjektas. Taigi administracinių nusižengimų protokolų surašymas dėl tų pačių nusižengimų, tačiau kitam asmeniui (subjektui) nėra procesinė kliūtis patraukti administracinėn atsakomybėn J. A.

15. Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas ir specialusis subjektas, bet ir jo kaltė, t. y., kad šią tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad MB „R.“ atstovas kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas išaiškinti atviros erdvės sąvoką, tačiau aiškaus išaiškinimo negavo. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl J. A. kaltės, konstatavo, kad visos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejonės dėl atviros erdvės sąvokos traktuojamos jo naudai ir bylą nutraukė nesant J. A. veiksmuose kiekvienam administraciniam nusižengimui būtinojo kaltės požymio. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, ši teismo išvada neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių viešojo maitinimo subjektų veiklos organizavimo tvarką karantino metu.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. nutarime „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesnėmis Nutarimo redakcijomis) aiškiai nurodyti viešojo maitinimo ūkio subjektų darbo laiko ribojimai, kurie netaikomi tuo atveju, jeigu viešojo maitinimo paslaugų teikimas organizuojamas atviroje erdvėje. Byloje nustatyta, kad baro „B.“ veikla buvo organizuojama patalpoje, atviroje tik iš dalies (apie 20 procentų). Policijos pareigūnai 2020 m. gegužės 24 d., 2020 m. gegužės 29 d., 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. birželio 5 d. patikrinimų metu įspėjo baro darbuotojus, taip pat ir J. A., kad viešojo maitinimo įstaigų darbo laikas karantino metu yra ribojamas ir, nesilaikant šio ribojimo, įmonės vadovui ar atsakingam asmeniui grėstų administracinė atsakomybė. Nepaisant šių policijos pareigūnų įspėjimų, baro veikla buvo vykdoma atitinkamai ir po 22–23 val. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarė tyčia: jis suvokė prieštaraujanti teisės normoms savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

17. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. birželio 8 d. MB „R.“ atstovas skambino (duomenys neskelbtini) ir policijos departamento karštąja linija, prašydamas išaiškinti, ar galima vykdyti veiklą lauko terasoje, kurios dvi sienos yra pakeliamos ir nėra jokių durų, yra tiesioginis kontaktas su lauku. Šių įstaigų konsultantai pasiūlė kreiptis raštu ir atsiųsti veiklos vietos nuotraukas. Tą pačią dieną MB „R.“ elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, prašydama paaiškinti, ar gali būti laikoma atvira erdve kavinė-baras, kuri yra laikiname statinyje (lauko terasoje), dvi sienos visiškai atidaromos (pasikelia), patekti į šią erdvę nėra jokių durų ir yra užtikrinamas minėtos erdvės nuolatinis tiesioginis kontaktas su lauku. Baro nuotraukos nesiuntė (t. 1, b. l. 15). Į šį paklausimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. Š. elektroniniu paštu atsakė, kad minima dengta terasa gali tapti uždara, nuleidus žaliuzes (t. 1, b. l. 14). To paties turinio elektroninį laišką 2020 m. birželio 9 d. išsiuntė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, Lietuvos policijos departamentui ir Sveikatos apsaugos ministerijai (t. 1, b. l. 20, 22, 24). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. V. 2020 m. birželio 19 d. elektroniniu paštu atsakė, kad „atviros erdvės apibrėžimo teisės aktuose nėra numatytas, todėl policija negali atsakyti, ar laiške minima lauko terasa pagal nurodytus požymius yra/nėra atvira erdvė, dėl to turi būti sprendžiama atlikus patikrinimą vietoje“ (t. 1, b. l. 11). Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. K. 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu atsakė, kad „pagal pateiktą statinio aprašymą, tokią vietą būtų galima laikyti atvira erdve ir viešąjį maitinimą organizuoti laikantis atviroms erdvėms keliamų reikalavimų“ (t. 1, b. l. 12). Visi šie duomenys patvirtina, kad įmonės atstovai įvairioms institucijoms teikė paklausimus, kuriuose sąmoningai nurodė informaciją apie darbo vietą, kuri tik teoriškai galėtų atitikti atviros erdvės sampratą. Atitinkamai gavo institucijų konsultantų atsakymus, kad paklausimuose nurodyta vieta galėtų būti laikoma atvira erdve. Apygardos teismo manymu, tokie institucijų atstovų atsakymai patvirtina, kad MB „R.“ atstovai nesiekė išsiaiškinti Vyriausybės nutarimo vykdymo tvarkos, bet spekuliatyviai (nurodydami tik sau naudingą informaciją) siekė susikurti palankius įrodymus administracinio nusižengimo byloje.

18. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, ir įvertindamas aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog J. A., būdamas atsakingas MB „R.“ asmuo, 2020 m. gegužės 24 d. 01.03 val., 2020 m. gegužės 29 d. 22.50 val., 2020 m. birželio 4 d. 01.30 val. ir 2020 m. birželio 5 d. 00.06 val., pažeisdamas Nutarimu nustatytą darbo laiko ribojimą, vykdė veiklą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. J. A. skirtina administracinė nuobauda.

19. Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2020 m. liepos 25 d. surašė keturis administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose J. A. veiką kvalifikavo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kaip administracinių nusižengimų daugetą. Apeliaciniame skunde Institucija prašo J. A. paskirti keturias administracines nuobaudas. Su tokia Institucijos pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Po kiekvieno policijos pareigūnų patikrinimo protokolai nebuvo surašomi, o pakartotinai atliekami vis nauji patikrinimai. Visi keturi administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti tą pačią dieną. Nusižengimai padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis, per trumpą laikotarpį, atskiri veiksmai nenutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito ir jungiami vieno sumanymo ir tikslo ( bendra tyčia), vertintini kaip tęstinis nusižengimas ir kvalifikuotini kaip viena priešinga teisei veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

20. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. yra labai (duomenys neskelbtini) amžiaus, nusižengimo padarymo metu dirbo UAB „R.“ darbuotoju ir tik laikinai pavadavo įmonės direktorę šios atostogų metu. Byloje nėra duomenų apie J. A. anksčiau paskirtas administracines nuobaudas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Padarytas tyčinis administracinis nusižengimas susidedantis iš keturių veikų (visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimų), sukėlusių pavojų išplisti pavojingai ligai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. A. skiriama ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, artima sankcijoje numatytam šios nuobaudos minimumui.

21. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Taigi, patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir priimti naują nutarimą – J. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Pripažinti J. A. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 2000 Eur dydžio baudą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė