Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Byla Nr. ATP-127-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
ATP-127-634/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08762-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-127-634/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08762-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1.1; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. surašytas už tai, kad jis 2014-11-14, apie 13.03 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t.y. atsisakė pateikti savo anketinius duomenis, kategoriškai atsisakė prieiti bei sėsti į tarnybinį automobilį ir tik policijos pareigūnams panaudojus kovinius imtynių veiksmus, A. L. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Santakos PK. Šiais savo veiksmais A. L. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimu A. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 350 Lt (101 Eur) bauda. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog policijos pareigūno reikalavimas nurodyti anketinius duomenis iš esmės buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau administracinės atsakomybės taikymas už atsisakymą pateikti tokius duomenis būtų nesuderinamas su administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymu garantuojamomis teisėmis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-02 nutartis Nr. N-575-1540/2006). Atsižvelgiant į tai, iš A. L. veikos kvalifikavimo pašalino aplinkybę, kad jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų pasakyti savo anketinius duomenis. Kiti policijos pareigūnų reikalavimai A. L. – prieiti ir sėstis į tarnybinį automobilį siekiant nustatyti jo asmenybę bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo teisėti, tačiau A. L. jiems nepakluso, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimą pakeisti ir jo atžvilgiu paskirtą baudą panaikinti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas ignoravo kelių eismo taisyklių pėstiesiems suteiktas teises pereiti gatvę sankryžoje, lygiagrečiai prisijungiančios gatvės linijoms, kadangi Kaune beveik nėra sankryžų, kur perėjos būtų nupieštos visose sankryžos pusėse. Pažymėjo, kad suėmimas įvyko labai staigiai, t.y. vienam policininkui iššokus iš automobilio ir pradėjus smurtauti, keikiantis, neišsakant jokių reikalavimų, tačiau išlipus pareigūnui M. V. ir pakvietus važiuoti į policijos komisariatą apeliantas nedelsdamas sutiko. Nepripažįsta policijos pareigūnų reikalavimų teisėtais, kadangi kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atkreipė dėmesį, kad teismo proceso metu buvo pareiškęs nepasitikėjimą teisėja V.Miceikiene, kurios sprendimą jau kartą buvo apskundęs, tačiau teisėja nuo nagrinėjamos bylos nenusišalino. Mano, kad jo teisės buvo grubiai pažeistos, neatsižvelgta į 2014-12-01 prašyme išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

A. L. skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. L. kaltės padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, A. L. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 187 str. 2 d. įrodo liudytojų M. Z., M. V. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 18-20), bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-11-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), pareigūnų M. Z., M. V. tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5), bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. L. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prieiti ir sėstis į tarnybinį automobilį.

Kaip matyti iš vyr. patrulių M. Z. ir M. V. tarnybinių pranešimų, juose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog patruliuojant Kauno mieste, Jotvingių g. prie 12 namo pamatė kelių eismo taisykles pažeidžiantį vyrą, kuris ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo ribose buvo pėsčiųjų perėja. Pažeidėjui buvo paaiškinta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimus, paprašyta prisistatyti, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kadangi bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pastarasis atsisakė tai padaryti ir pradėjo eiti tolyn nuo tarnybinio automobilio. Vyriškio kelis kartus buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio, tačiau pilietis kategoriškai atsisakė, įsikabino į elektros stulpą rankomis ir pradėjo šaukti, kad jį užpuolė banditai ir nori nužudyti. Bandant piliečio rankas atkabinti nuo stulpo asmuo muistėsi, stumdė pareigūną petimi, priešinosi uniformuotam policijos pareigūnui, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, kurių dėka pastarasis buvo patrauktas nuo stulpo ir atvestas prie tarnybinio automobilio. Į tarnybinį automobilį nesėdo, muistėsi, laikėsi į dureles, ir tik abiejų policijos pareigūnų pagalba buvo įsodintas į automobilį (b. l. 4-5). Minėtas aplinkybes, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūnas M. Z. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, papildomai pažymėdamas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmeniškai nepažįsta, tačiau asmeniui pažeidus kelių eismo taisykles kelis kartus buvo išsakytas reikalavimas prieiti prie tarnybinio automobilio, pastarasis atsisakė, nurodydamas, kad nieko nesakys, dokumentų neturi ir pradėjo eiti tolyn nuo tarnybinio automobilio (b. l. 18-19). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoju pirmos instancijos teisme apklaustas pareigūnas M. V., kuris taip pat buvo supažindintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pastarasis nurodė, kad pilietis kategoriškai atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, pateikti asmens duomenis būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir pradėjo eiti tolyn nuo automobilio (b. l. 19-20). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Nors apeliantas iš esmės nepripažįsta, jog policijos pareigūnų reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato policijos pareigūno teisę pagrįstai įtariant, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Vadovaujantis 2 punkto nuostatomis pareigūnas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Taigi kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti. Nagrinėjamu atveju, A. L. privalėjo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus prieiti ir sėsti į tarnybinį automobilį siekiant nustatyti jo asmens tapatybę bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau šio reikalavimo nevykdė, bandė pasišalinti, dėl ko policijos pareigūnams administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį reikėjo jėga vesti į tarnybinį automobilį, tokie A. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.

Apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių išdėstytų jo 2014-12-01 prašyme Kauno apylinkės teismui atmestini kaip nepagrįsti. Minėtame prašyme apeliantas pateikia savo įvykio versiją, iš esmės neigdamas kaltę bei pabrėždamas nederamus policijos pareigūnų veiksmus. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas A. L. dėstomos aplinkybės vertintinos kaip jo pasirinkta gynybos taktika bei siekis išvengti administracinės atsakomybės, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti būtent A. L. neteisėtus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykdymu.

Apelianto skundu taip pat bandoma įtikinti, kad pastarasis buvo pareiškęs nepasitikėjimą teisėja V.Miceikiene, tačiau ji nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo nenusišalino. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK nėra įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai, todėl vadovaujantis įstatymo analogija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d., 59 str., teisėjas turi nusišalinti, jeigu jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teisėjui ir jis šia teise nepasinaudojo, priešingai, nurodė, jog nušalinimo nereiškia (b. l. 18). Tai, kad apeliantas reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančios teisėjos atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais kitose bylose, nėra pagrindas savaime abejoti šios teisėjos nešališkumu. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo teisėjos išankstinis nusistatymas nebuvo nustatytas, o apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių faktą, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, todėl pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, nėra. Ta aplinkybė, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, ir priėmė jam nepalankų procesinį sprendimą, nerodo teismą buvus šališku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. L. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą jog jis administracinio teisės pažeidimo (ATPK 187 str. 2 d.) nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis