Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-30 · Byla Nr. A2.6.-4985-827/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
A2.6.-4985-827/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03512-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
S. Ž.
Nukentėjusysis
M. Z.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A 2.6.-4985-827/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03512-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.;2.14.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. Ž.- P., nukentėjusiajai M. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje S. Ž.- P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž.- P. 2016 m. kovo 4 d., apie 18.35 val., Tyzenhauzų g. 16, Vilniuje, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,91 promilių girtumas) ir vairuodama automobilį MINI ONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama į priekį nepaliko tarpo iš šono ir kliudė sustojusi automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais S. Ž.- P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat ji, 2016 m. kovo 4 d., apie 18.35 val., Tyzenhauzų g. 16, Vilniuje, vairuodama automobilį MINI ONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tokiais veiksmais pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Ž. – P. 2016-03-30 teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau nesutinka su kaltinimu sukėlus eismo įvykį. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nes jis pavogtas 2015 m. gruodžio mėnesį. Jos nuomone, dėl eismo įvykio kaltos abi vairuotojos. Nurodė, kad įvykio dieną jos automobilis buvo paliktas prie namų šalia parduotuvės, nes neužsivedė. Grįžusi po darbo namo, ji išgėrė taurę vyno, nes buvo labai prasta diena. Tačiau vėliau pagalvojusi, kad rajonas nėra saugus, o prie namų yra garažas, nutarė automobilį pervaryti į garažą, kuris yra vos per kelis namus. Nuėjusi prie automobilio, galvojo kad jis neužsives, ir ji tik susirinks daiktus, tačiau automobilis užsivedė. Ji važiavo nuo parduotuvės tiesiai namo. Bevažiuojant ją aplenkė vienas automobilis, automobiliai kelyje prasilenkė. Ji matė, kaip kitas automobilis Toyota (vairuojamas Z.) važiuoja atbulas ir manė, kad jis nori ją praleisti, tačiau vėliau jis pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį Mini One. Jos nuomone automobilis Toyota į ją atsitrenkė, o ne ji, nes ji važiavo tiesiai, o kitas automobilis išsukinėjo iš kiemo. Kontaktas buvo į jos automobilio bamperį kito automobilio bamperiu. Tikslindama įvykio aplinkybes nubraižė įvykio schemą bei nurodė, kad viskas vyko Tyzenhauzų gatvėje, ji važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, o kitas automobilis iš gatvės atbuline eiga įsuko į kiemą, ir jo išsuko ir trenkėsi priekine dalimi į jos automobilį. Taip pat nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėrusi 2 taures vyno, vieną darbe (apie 16.00 val.), kitą jau grįžusi namo, alkotesteriu tikrino praėjus apie 10 min. nuo taurės vyno išgėrimo namie. Taip pat nurodė, kad jos tėvai išvykę į Angliją, ir ji globoja senelius, kiekvieną savaitgalį važiuoja pas juos į Klaipėdą, nors oficiali globa ir nėra paskirta. Jos darbas susijęs su automobiliu, renginių organizavimu, teisė vairuoti jai būtina. 2016-05-26 teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta tik vairavimo faktą išgėrus, kaltės dėl sukelto eismo įvykio nepripažįsta. Nurodė, kad buvo prie posūkio, ir kad jis praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, jai būtų reikėję važiuoti apie 500 metrų atbuline eiga. Ji suprato, kad priešais važiuojantis automobilis, kuris išsukinėjo iš kiemo, ją praleidžia, todėl ji ir važiavo, ir ji nekalta, kad po to kitas vairuotojas nutarė jos nepraleisti, ir važiuodamas trenkėsi į jos automobilį. Taip pat nurodė, kad automobiliai susitrenkė dešiniais šonais, vėliau, kad vairuotojo pusėmis, o jei eismo įvykio schemoje ne taip nurodyta, schema neteisinga. Ji ten gyvena ir gali patvirtinti, kad toje gatvėje galima prasilenkti, net jei viena gatvės pusė užstatyta. Kadangi ji buvo išgėrusi, buvo apkaltinta ir sukėlus avariją. Nurodė, kad netekus teisės vairuoti, neteks darbo, o turi finansinių įsipareigojimų bankams. Prašė neatimti teisės vairuoti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta nukentėjusioji M. Z. paaiškino, jog ji važiavo namo, ir pamačiusi gatvėje prasilenkiančius automobilius, sustojo, po ko važiavo savo eismo juosta. Kadangi avariją sukėlusios vairuotojos eismo juostoje buvo daug pristatyta automobilių, ji buvo per daug įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo M. Z.. ji pasitraukė jai iš kelio į nišą, tačiau priešais važiavęs automobilis vis judėjo, ji dar pasitraukė į šoną, tačiau automobiliai nepasilenkė ir kitas automobilis kliudė jos automobilį. Susidūrimo metu ji (M. Z.) stovėjo savo judėjimo juostoje, o S. Ž.- P. važiavo priešpriešiais, t.y. jos judėjimo juosta. Susidūrus automobiliams, ji iškvietė pareigūnus, tai buvo apie 18.30 val., tačiau patruliai atvažiavo tik po pusvalandžio, t.y.19.00 val. , ir tik po to atvažiavo kelių policijos pareigūnai, kurie formino įvykį, paėmė paaiškinimus. Eismo įvykį matė du liudytojai (M. ir N.). Įvykio metu buvo nežymiai apgadintas, nubraižytas jos automobilis, draudimo bendrovė žalos dar neįvertino. Tikslindama eismo įvykio aplinkybes, nubraižė įvykio schemą ir nurodė, kad automobilių kontakto metu, jos automobilis stovėjo vietoje, kad kitas automobilis galėtų prasilenkti, o kitas automobilis į jos automobilį atsitrenkė judėdamas. Taip pat nurodė, kad po įvykio priėjusi moteris, minėjo, kad avarijos kaltininkei prieš tai būnant parduotuvėje, viskas krito iš rankų, ji vos paėjo, kad ji atrodė apsvaigusi. Įvykio metu S. Ž.- P. atrodė kaip neblaivi, akys keistai atrodė, plaukai buvo sutaršyti, tačiau alkoholio kvapo nejuto, tačiau pareigūnai jai nustatė girtumą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. C. parodė, kad paties eismo įvykio fakto nematė. Įvykio vakarą važiavo link gimdymo namų, Tyzenhauzų gatvėje buvo kamštis ir išlipęs pamatė avariją. Buvo susidūrę 2 automobiliai, automobilis Mini Cuper važiavo nuo gimdymo namų pusės, kitas stovėjo priešpriešiais. Susidūrę automobiliai stovėjo priešpriešai. Automobilio vairuotoja, į kurią įvažiavo automobilis Cuper, skambino vyrui, policijai. Toje gatvėje dvipusis eismas, tačiau jis nepažymėtas juostomis. Abiejose kelio pusėse prie šaligatvio bordiūrų stovėjo automobiliai, ir jis negali tiksliai pasakyti kieno iš susidūrusių automobilių šiuo atveju buvo pirmumas. Liudytojas nubraižė eismo įvykio schemą, bei nurodė, kad dėl abiejuose pusėse pristatytų automobilių, nebuvo galimybės automobiliams prasilenkti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. L. S. parodė, kad apie 18.00 val. gavo pranešimą, kad įvyko avarija ir vairuotoja galimai neblaivi. Pareigūnams atvykus į vietą, nukentėjusioji pasakė, kad į ją atsitrenkė kitas automobilis, kurį vairavo moteris, t.y. S. Ž.-P.. Priėjusi prie kaltininkės, ji pasakė, kad automobilio nevairavo, o jį vairavo šalia stovėjęs vaikinas. Taip pat nurodė, kad nuo patrulių atvykimo iki atvyko kelių policijos pareigūnai praėjo apie 20 min., o jie pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį atvyko per 10 min. automobiliai gatvėje stovėjo susitrenkę priekiais, abi vairuotojos buvo vietoje, nukentėjusioji sėdėjo savo automobilyje, avarijos kaltininkė šalia savo automobilio. Nuo kaltininkės sklido stiprokas alkoholio kvapas, ji atrodė vidutiniškai išgėrusi, prisipažino vartojusi alkoholį (alų), nes buvo svečiuose pas draugę. Apibūdinant avarijos vietą nurodė, kad toje gatvėje laisva tuo metu buvo tik viena juosta, nes kairėje kelio pusėje buvo priparkuoti automobiliai. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo savo eismo juostoje. Patikslino, kad automobiliai priparkuoti stovėjo tik kairėje kelio pusėje, nes jei būtų priparkuoti abiejuose kelio pusėse, per vidurį būtų neįmanoma pravažiuoti. Liudytoja nubraižė eismo įvykio schemą, bei nurodė, kad pasak eismo įvykio liudytojos, kaltininkė važiavo automobiliu neįjungusi šviesų.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad pamena Tyzenhauzų gatvėje įvykusią avariją. Parodė, kad iki atvykstant Kelių policijos pareigūnams, įvykio vietoje jau buvo patrulių rinktinės pareigūnai. Avarijos kaltininkė buvo neblaivi, eismo įvykio metu apgadinti automobiliai. Patvirtino, kad eismo įvykio schema (b.l. 11) atitinka tikrovę, visi atstumai buvo išmatuoti. Automobiliai gatvėje buvo priparkuoti tik vienoje pusėje, nes jei būtų abiejose kelio pusėse, tai automobiliai iš vis nepravažiuotų. Automobiliai susidūrė taip, kaip pavaizduota eismo įvykio schemoje. Nustatant kaltininką rėmėsi vairuotojų, liudytojų paaiškinimais. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į kelio plotį (6,20 m), jame stovinčius automobilius, automobilis Mini cuper galėjo apsilenkti su kitu automobiliu, nes yra mažas. Avariją sukėlusio automobilio vairuotoja buvo neblaivi, buvo alkoholio kvapas, kalba nerišli, girtumas buvo nustatytas alkotesteriu, kurį jį bandė daug kartų pūsti, iš pirmo karto nepavyko.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. M. nurodė, kad budint naktinėje pamainoje, buvo gautas pranešimas, kad Tyzenhauzų gatvėje eismo įvykis, viena vairuotoja galimai neblaivi. Nuvykus į įvykio vietą, jame jau buvo patrulių rinktinės ekipažas. Pagal vairuotojų paaiškinimus, suprato, kad automobiliai negalėjo prasilenkti gatvėje, po susidūrimo automobiliai apgadinti nežymiai. Mini cuper vairuotojai buvo duotas alkotesteris pūsti, tačiau ji bandė gal 15-20 kartų pūsti, kol jai pavyko įpūsti, vairuotojai nustatytas girtumas. Eismo įvykio vietoje buvo ir liudytojai, kurie sakė, kad automobilis mini cuper keistai manevravo, atsitrenkė į kitą automobilį. Gatvėje iš abiejų pusių buvo pristatyta automobilių, automobiliai negalėjo prasilenkti. Nuotraukoje matyti, kad automobiliais užstatyta tik viena gatvės pusė. Nukentėjusioji aiškino, kad ji sustojo, o Mini cuper į jos automobilį atsitrenkė. Liudytojo nuomone, šioje situacijoje negalima remtis pirmumo teise. Pradžioje avarijos kaltininkė viską neigė, vėliau pasakė, kad gal ir įvažiavo į kitą automobilį, pasak jos, tai smulkmena, nieko baisaus nenutiko, nebuvo būtina pareigūnų kviesti. Nurodė, kad eismo įvykio schemoje nurodyti atstumai teisingi.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. Ž.-P. padarė jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. Ž.-P. kaltę dėl protokole nurodytų pripažino iš dalies, t.y. kad transporto priemonę vairavo būdama neblaivi bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nepripažino kaltės dėl sukelto eismo įvykio, nes pasak jos dėl avarijos kalta ne tik ji, tačiau ir kito automobilio vairuotoja. Tokius jos parodymus teismas vertina kaip nepagrįstus byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. S. Ž.- P. pripažino, kad važiuojant Tyzenhauzų gatve, viena jos pusė buvo užstatyta automobiliais, todėl jai teko važiuoti išsikušus į priešingos krypties eismo juostą. Pamačiusi, kad priešais manevruojantis automobilis sustojo, pagalvojusi, kad jis ją praleidžia tęsė judėjimą, tačiau priešais važiuojantis automobilis taip pat pradėjo važiuoti ir trenkėsi į jos automobilį. Teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis dalimis automobiliai kontaktavo, nurodė, kad automobiliai susidūrė dešiniais šonais, vėliau kad vairuotojo pusėmis, tačiau iš eismo įvykio schemos matosi, kad automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis, bamperiais (b.l. 11,12). Iš eismo įvykio schemos matyti, gatvės plotis 6,2 metro. Dešinėje kelio pusėje (automobilio „Mini One“) judėjimo kryptimi priparkuoti automobiliai, kas sąlygojo jos važiuojamosios kelio dalies sumažėjimą, dėl ko minėtas automobilis važiavo likusia gatvės dalimi (tame tarpe ir priešingos krypties eismo juosta). Nors KET 119 punkte nurodyta, kad Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iš byloje esančios schemos matyti, kad kontaktas tarp automobilių įvyko, kai automobilis Toyota stovėjo 0,9-1 m atstumu nuo ratų iki šaligatvio, o atstumas nuo priešpriešai važiavusio automobilio „Mini One“ vairuotojo pusės iki šaligatvio sudarė 0,7-0,8 m. Todėl daryti išvada, kad „Mini one“ vairuotoja S. Ž.- P., esant užimtai jos važiuojamai kelio juostai, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinės kelio važiuojamosios dalies krašto, važiavo priešingos krypties eismo juosta, nesugebėjo prasilenkti buvusiame tarpe tarp automobilio Toyota ir gatvėje priparkuotų automobilių, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Teismo posėdžio metu S. Ž. –P. nurodė, kad ji minėta gatve dažnai važiuoja, ir buvo galimybė prasilenkti, minėtas aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio schema, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento eismo organizavimo skyriaus pateiktos eismo įvykio vietos nuotraukos, kuriose matyti, kad net stovint vienoje gatvės važiuojamojoje dalyje automobiliams, likusioje kelio dalyje 2 automobiliai gali prasilenkti, jei būtų laikomasi KET 119 punkto reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Ž. –P. taip pat nurodė, kad ji nesutinka su eismo įvykio schema, tačiau pažymėtina, kad eismo įvykio schema pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų, pastabų dėl eismo įvykio schemos nepareikšta. Juolab, kad teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad eismo įvykio schema atitiko eismo įvykio metu nustatytas aplinkybes. S. Ž. –P. teismo posėdyje taip pat teigė, kad automobilis į kurį ji atsitrenkė manevravo – atbuline eiga įsuko į kiemą, tada išsuko iš kiemo ir trenkėsi į jos automobilį. Ji nesuprato Toyotos automobilio vairuotojos veiksmų, galvoj, kad ją praleidžia ir atsitrenkė. Tačiau vertinant byloje esančią schemą matyti, kad susidūrimas įvykio ne ties pačiu įvažiavimu, bet už įvažiavimo ir ten Toyota automobiliui manevruoti nėra kur. Vertinant schemą ir kitus bylos duomenis matyti, kad toje vietoje gatvė turi dvi eismo juostas – po juostą abiem kryptim, kelio ženklinimo ar ženklų toje vietoje nėra, S. Ž. –P. tuo metu važiavo iš esmės ne savo juosta, kadangi M. Z. eismo juosta nebuvo užimta (joje nebuvo kliūties), kliūtis (priparkuoti automobiliai) buvo S. Ž. –P. eismo juostoje, todėl būtent M. Z. turėjo pirmumą, o S. Ž. –P. privalėjo praleisti M. Z. šioms prasilenkiant šioje gatvės atkarpoje.

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei paaiškinimais, nes policijos pareigūnai asmeniškai S. Ž.-P. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas. Todėl vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. Ž.- P. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga: tiek pačios pažeidėjos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek nukentėjusiosios M. Z. duotais paaiškinimais bei kita byloje surinkta medžiaga: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 9), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės G. L. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 11,12), nukentėjusio automobilio savininkės M. Z. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 13), liudytojos N. P. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 14), alkotesterio duomenimis (b.l. 16), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog S. Ž.-P. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 3 dalyje bei 124¹ straipsnio 8 dalyje.

S. Ž.-P. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus (vairavimą neblaiviam ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimą), gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: asmuo vairavo automobilį neblaivus ir padarė eismo įvykį, eismo įvykio metu nežymiai apgadino 2 automobilius, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 33 metų amžiaus, išsiskyrusi (b.l. 18), bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3-5), duomenų apie teistumą nepateikta.

Vertinant pažeidėjos prašymą taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį, teismas daro išvadą, kad S. Ž. – P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai. Byloje nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, t.y. ji gailisi dėl padarytų pažeidimų, tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, taip pat nustatyta ir sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių. Kitos nurodytos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjai yra reikalinga darbe atliekant darbines funkcijas, taip pat prižiūrint šeimos narius vertinant teismų praktikos nuostatas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas vertina, kad atsižvelgiant S. Ž.- P. asmenybę, padarytų pažeidimų aplinkybes, nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. Ž.- P. už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą skirtina nuobauda - įspėjimas, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 124¹ str. 8 d.,127 str. 3 d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutarė:

S. Ž.- P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

S. Ž.- P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16055864595).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė