Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. P., jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014-11-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 63P-21000596-14 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. už tai, kad jis 2014-10-14 apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) pavogė sodų bendrijai „Girelė“ priklausančią asmens skaldą, kuri buvo išpilta ant kelio (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas sodų bendrijai „Girelė“ 130,00 Lt turtinę žalą, t.y. galimai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad skaldos nevogė, jam jos nereikėjo, pas jį sutvarkyta, yra plytelės, žolė. Gyvena sodų bendrijoje, keliai labai duobėti. Buvo atvežta skalda, vieną vakarą norėjo pasilyginti kelią. Pasiėmė karutį ir vežė skaldą, kad užtaisytų bendrą kelią prie savo sklypo. Jam vežant, atėjo S. su A. ir pradėjo šaukti, kad skaldą pirko jie ir jis neturi teisės prie jos liestis. Supylė du karučius, bevežant trečią, atėjo A. ir pradėjo šaukti. Matydamas, kad vėl bus konfliktas, norėdamas jo išvengti, jis paspaudė automatinį pultelį, vartai atsidarė ir jis įvažiavo. Paaiškino, kad konfliktai su kaimynais yra iš anksčiau ir kaimynas vėl norėjo išprovokuoti konfliktą. Bandė tai aiškinti policijai, tačiau vienas jų – C. yra geras A. draugas. Policijai pasakė, kad nieko nepasirašys. Kai jam pasakė, kad viskas perduota į teismą, manė, kad viską paaiškins teismui. Policija netyrė, nes jie jau turėjo savo aiškią nuomonę. Skalda priklauso sodų bendrijai. Ji atvežta kelių tvarkymui prieš tris mėnesius iki įvykio. Atvežta skaldos apie 3x4 m., turbūt sunkvežimis. Skalda išpilta nuo jo sklypo apie 10 m. atstumu. Bendrijos pirmininkas žino, kad skaldą jis pylė ant bendro kelio. Po šio įvykio per dvi dienas skaldą išlygino, nors prieš tai 3 mėn. gulėjo. Skalda pirkta iš visų bendrijos narių lėšų. Jis moka tik sodo mokestį ir kelių mokestį, todėl nieko negalvodamas pamanė, kad reikia patvarkyti. Žino, kad skalda nupirkta iš bendrijos narių lėšų, ją atvežė bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininkui moka grynaisiais pinigais už jo sodą jo tėvai. Sodų bendrijos pirmininkas yra D. R.. Paaiškino, kad, kai atėjo vežti skaldos, jau buvo kažkieno kažkiek semta ir kažkiek atvežta papildomai. Kelią visą laiką tvarko, kaip ir kada tai daro, sprendžia bendrijos pirmininkas. Prie savo sklypo šalikeles susitvarko kiekvienas sau. Kiek pasako, tiek jis sumoka, bendrijai neturi jokių skolų. Apklaustas paaiškino, kad jo terasa jau prieš tai buvo pabaigta, todėl apie terasą neturi ką paaiškinti. Su. R. A. konfliktuoja, jis tuos du konfliktus yra pralaimėjęs, tai dabar keršija. Jis nepylė skaldos terasoje, bet kadangi nenorėjo eilinio konflikto, kai R. A. jį visaip vadino necenzūriniais žodžiais, tai ir įvažiavo su tuo karučiu pro vartus ir juos užsidarė. Kai viskas nurimo, policija išvažiavo, karutį su skalda išvežė atgal į bendrą krūvą ir išpylė. Pareigūnai atvažiavę pas jį neatėjo, jei jis būtų juos išsikvietęs, būtų ir ėjęs kalbėtis su jais. Papildomai paaiškino, kad S. viską matė, iškvietė A., kadangi žino, kad jis su manim konfliktuoja. Konfliktas prasidėjo prieš 8 metus, kai jis pirmas pradėjo statyti namą ir tverti tvorą. Jis išbetonavo stulpus, kuriuos jam sulaužė, neva jie buvo per arti kelio. Tada prasidėjo konfliktai. Vėliau pradėjus ten jau gyventi, žmona ėjo su šuniu, A. atidarė vartus paleido šunį jo žmonai. Ji grįžo visa purvina. Parašė pareiškimą policijai ir A. gavo įspėjimą dėl šuns nepriežiūros. Po kiek laiko sugalvojo už tai atkeršyti. Jie ėjo su šuniu pasivaikščioti, tada sugalvojo juos pafotografuoti. Priėjo prie pat jo gal per metrą, atkišo savo telefoną pradėjo fotografuoti. Jis išmušė jam iš rankų telefoną. Tada A. parašė pareiškimą, kad jis spyrė jam į galvą, šuo užpuolė jo vaiką, išgąsdino. Tyrimas truko metus laiko, bet nutraukė, nes nebuvo jokių įrodymų, jokių muštynių nebuvo. Tai dabar jau čia trečias toks atvejis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė nurodė, kad tikslių skaldos kiekio matavimų niekas neatliko ir iš akies surašė policijai pareiškimą, apytiksliai apskaičiavę, kad bendrija patyrė 130 Lt žalą. Svarbi aplinkybė ta, kad visi paaiškino, kad buvo tikslinė rinktų pinigų paskirtis - kelio remontui. P. už skaldą taip pat sumokėjo. Kyla ginčas kur ta skalda buvo panaudota. P. nurodė, kad jis naudojo kelio taisymui, o valdybos narių pozicija, kad skalda buvo išpilta jo sklype po terasą. Įrodinėjimo našta tenka institucijai surašiusiai protokolą. Šiuo atveju PK atvykęs atliko vienintelį veiksmą, t.y. apžiūrėjo krūvą ir konstatavo 2014-10-14 apžiūros protokolu, kad viena pusė yra nesimetriška, dešinėje matosi nužerta skalda 1x1 m. Vertinant A., S. parodymus, darytina išvada, kad tai buvo tie asmenys, kurie pasitiko policiją, nurodė aplinkybes. A. nurodė, kad skalda buvo papilta po terasą, tai darytina išvada, kad visas aplinkybes turėjo nurodyti ir policijai. Tačiau D. P. nurodė, kad policijos pareigūnai tą vakarą į jį nesikreipė, paaiškinimo neėmė. Apie tai, kad P. skaldą panaudojo savo reikmėms nėra jokių duomenų. Policijos pareigūnai savo pareigų iki galo neatliko, nepaėmė iš P. paaiškinimo, neapžiūrėjo jo namų. Vertinant A. parodymus, kuris vienintelis teisme paaiškino, kad P. skaldą pylė po terasą, teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad buvo iškelta bylų ir jų santykiai su D. P. yra konfliktiški, ir jis turi pagrindą apkalbėti P. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad D. P. pasinaudojo turtu kaip savo nuosavu. Objektyvių įrodymų, fotonuotraukų, vaizdo įrašų nepridėta, įvykio vietos apžiūra nepadaryta. Yra padarytos nuotraukos, kai D. P. stovi prie krūvos, bet neįrodyta, kur ta skalda padėta. Šios kategorijos bylose, pagal LR ATPK 50 str. pažeidimą inkriminuojant turi būti įrodyta ir padaryta žala. To nėra. PVM sąskaita faktūra, kad pirkta 15 t. skaldos už 1200 Lt, nepagrindžia aplinkybės, kad padaryta žalos už 130 Lt. Jie paskaičiavo apytikslę sumą, kiek nužerta skaldos spalio 14 d., bet pagal liudytojo S. parodymus akivaizdu, kad skalda buvo nužerta jau iki tol. Padarytos žalos dydis yra įrodinėjimo dalykas ir turi būti konkretus. Žmogus turi žinoti nuo kokios žalos gintis. Šiuo atveju konkrečių duomenų nėra, remtis abejonėmis teismas negali. Be to vertinant D. R. parodymus, kuris nurodė, kad buvo nužerta 1/10 dalis nuo krūvos, nors rašo pareiškimą, kad žala 130 Lt, o pagal sąskaitą – faktūrą, jei sumokėta 1200 Lt, tai turėtų būti 120 Lt. P. yra bendrijos narys, už sklaidą mokėjo, pinigai buvo tikslinės paskirties, ir P. pats nelaukdamas paremontavo kelią, jo versija nepaneigta. Protokolas surašytas nepagrįstai. Prašė bylą D. P. atžvilgiu pagal LR ATPK 50 str. nutraukti, kaip nepadarius pažeidimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. R. paaiškino, kad skalda buvo atvežta ir stovėjo ilgą laiką, o paskui kažkas dalį jos nukasė. Buvo atvežta 1 mašina, 15 t. skaldos bendrijos kelio taisymui. Už skaldą mokėjo sodininkų bendrija. Bendrija moka iš surinktų pinigų, iš nario mokesčio, tikslinių mokesčių. D. P. moka ir nario, ir tikslinius mokesčius. Skaldos per metus perka daug. Kad netrukdytų judėjimui, skalda buvo išpilta šalimais, kitoje gatvėje. D. P. gyvena šalimais. Kur D. P. vežė skaldą, jis nematė, jam sakė, kad tas įvykis yra nufotografuotas, sakė, kad P. vežė skaldą pas save į sklypą. Visa tai matė A., S., o S. nufotografavo. Jis ten vietoj per langą matė. buvo nuimta. Jis pats iki spalio 10 d. gulėjo ligoninėje, o 14 d. buvo tas įvykis. Nurodė, kad skaldą atvežė rugpjūčio mėn. gal apie 22 d. Iki jam gulant į ligoninę, skaldos niekas neėmė. Jis ten kasdien važinėja, todėl matė. Žalą paskaičiavo iš akies, kadangi mano jog trūko apie dešimtadalio skaldos krūvos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja G. P. paaiškino, kad D. P. yra jos sūnus. Jis nuolat gyvena Girelės soduose. Ji taip pat dažnai ten būna, išleidžiu juos atostogauti. Tiek jai, tiek vyrui teko mokėti mokesčius už sūnų. Žino, už ką sūnus moka: nario mokestį ir tikslinius mokesčius. Į tikslinius mokesčius daugiausia įeina keliai, galbūt ir pirmininkui kažkiek priklauso, to nežino. Ji manė, kad tai stambaus žvyro krūva. Netoli jų ta krūva guli išpilta nuo vasaros. Kas ją išpylė nežino, manė, kad ta krūva skirta bendrijos keliams. Kol buvo sausa, tai nieko, o kai palijo ir šlapia, prie tvoros taškosi, visa jų tvora aptaškyta. Ji pati pasakė sūnui „jei tu negali susitvarkyti su ta krūva, tai aš paimsiu ir pati sutvarkysiu tą kelią“. Jis ilgai po to pokalbio su ja nieko netvarkė, tačiau po kiek laiko vieną vakarą pasakė, kad einu atsivežti to žvyro, kad išpiltų ant kelio ir išvažiavo. Tvarkėsi, kai išgirdo kažką rėkaujant, išėjo ant kelio pažiūrėti. Pamatė, kad atvažiuoja sūnus su tuo žvyru į kiemą. Ji išsigando, kas čia atsitiko ir pamatė, kad link jų vartų ateina du vyrai – A. ir S. Sūnus susinervinęs nesakė jai kas atsitiko. Atvažiavo policija. Po kiek laiko tada nuvežė tą žvyrą atgal ir išpylė ant to kelio. Pas juos net nėra kur jį pilti, nes žolytė, trinkelės. Sūnus nenaudojo žvyro savo poreikiams. Du karučius nuvežė ir išpylė ant bendro kelio prie jų tvoros. Vėliau ta krūva buvo išstumdyta prie S. ir A.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. paaiškino, kad įvykis buvo spalio 14 d. apie 18 val. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pas tėvus į šalia esantį sklypą, pastebėjo D. P. važiuojantį su karučiu. Pažiūrėjo, kad jis kraunasi bendrijai priklausančią skaldą ir vežasi į savo sklypą. Palaukė kol jis nuvažiavo į savo sklypą, užsidarė vartus, nusivežė tą skaldą, atvažiavo dar kartą, vėl pradėjo krautis, tada išėjo kaimynas G. S.. Dviese nuėjo iki D. P. ir paklausė, ką jis daro, jis atsakė – „vežuosi į sklypą skaldą, kadangi ji priklauso ir man“. T. S. savo telefonu nufotografavo. D. P. pabaigė krautis karutį, nuvažiavo į sklypą, užsidarė vartus. Nurodė, kad prie jo du kartus vežė su standartiniu vieno rato karučiu. Prieš tai pravažiuojant matė, kad krūva buvo pilna. Skalda nupirkta iš bendrijos lėšų ir turėjo būti paskirstyta ant kelio. Jis yra valdybos narys ir tai žino. Tą dieną matė D. P. vieną kartą. Jis yra bendrijos narys, bet ne valdybos narys. Skalda nupirkta iš bendrijos narių lėšų ir skirta bendrijos keliams, bet ne sklypams. Kiekvienais metais daromas bendrijos narių susirinkimas, nustatomi mokesčiai, valdyba patvirtina ir padaroma sąmata, kiek kam skiriama lėšų. Šiuo konkrečiu atveju buvo nutarta nupirkti skaldos keliams. Buvo nupirkta viena mašina, po to antra. Čia buvo antra mašina. Nuvežta buvo apie 1/10 skaldos. Niekas nematavo, tik vizualiai matėsi. Ir kiti bendrijos nariai yra nepatenkinti dėl tokio elgesio. Nuo tos skaldos D. P. gyvena apie 9-10 m. atstumu. Skalda priklauso kelių remontui, bet ne sklypui. Jis buvo nuėjęs prie tvoros, matė, kad terasai išklota kažkokia medžiaga, dar nesudėtos lentos, buvo pilamas pagrindas. Paskui sudėjo lentas. Po to grįžęs jo tėvas iškvietė policiją. Apklaustas paaiškino, kad su D. P. nei konfliktuoja, nei draugauja, tačiau nesisveikina ir juo labiau nekalba, yra jam kėlęs bylų. Jo neapkalba, sako tik tiesą. Pas D. P. kiemas filmuojamas, tai jis vaizdine medžiaga gali parodyti, kur išpylė skaldą. Jie neturi teisės filmuoti jo kiemo. Policijos pareigūnams paaiškino, ką jie darė, nežino. Taip pat nežino, ar prie D. P. ant kelio yra duobių. Pats asmuo gali savo kelią tvarkyti, bet jis to nedaro. Kur buvo žvyras išpiltas ir paskirstytas, negali pasakyti, reikia žiūrėti dokumentus pas pirmininką. Pats D. P. naudoti skaldą kelio remontui galėtų tik suderinęs su valdybos nariais. Jis atsakingas už kelio remontą, bet ne už mašinų atvažiavimą ir išvažiavimą. D. P. pats negalėjo tvarkytis be valdybos narių leidimo. Jei D. P. išvežė dalį skaldos, tai ta krūva ir tirpo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad yra D. P. kaimynas, jis važiuoja iš kito galo. Išėjęs į gatvę, pasisukęs į dešinę, mato visą kelią, visą jo sklypą. Tądien grįždamas iš darbo matė, kad D. P. stovi su pilnu karučiu skaldos, ir kai jis įvažiavo į savo kiemą, D. P. nuvažiavo į savo kiemą. Datos, kada tai buvo, tiksliai nepamena. Jis su P. gyvena kaimynystėje per tvorą. Jis matė, kad D. P. skaldą karutyje vežė į kiemą, nematė, kur ją naudojo, gal naudojo terasai. Kol atvažiavo policija, sutemo. Jis matė, kad vežė vieną karutį. Ant kelio jis nepylė. Jis yra valdybos narys ir mato, kur kas yra padaryta. Už šią skaldą yra kažkokia dalis ir D. P. mokėta. Ji skirta vienai kelio atkarpai, yra pas juos išvardinta, nes ten seniausiai buvo tvarkytas kelias. Yra valdyba, pirmininkas ir jie sprendžia, kur tas lėšas skirti. Jis iki to įvykio, apie savaitę laiko matė, kad skalda nukasinėjama, bet neužfiksavo, kas kasa. Negali pasakyti, kas tai darė, bet ant kelio jos nebuvo pripilta. Jo žmona matė per langą, kiek buvo vežta. Bendrijos narys savo kelią, jei nori pasilyginti ties savo namais, turi kreiptis su prašymu į valdybą ir tik tada, jeigu jam leistų, jis galėtų taip daryti. Mano, kad taip yra numatyta nuostatuose, kad bendrijos narys taip turėtų elgtis. Nurodė, kad duobių prie D. P. kažkiek buvo, bet ta atkarpa geriausiai prižiūrima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, jog pripažįstant asmenį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą ir skiriant jam nuobaudą, būtina nustatyti jo veikoje visus administracinio teisės pažeidimo sudėties, kuri šiuo atveju įtvirtinta Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., požymius.

Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 178, 182, 183, 184 str. numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Ši veika objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. ir jo atstovės, liudytojų G. P., D. R., R. A. ir R. S. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014-11-03 D. P. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-21000596-14 (b.l. 4); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjo R. K. 2014-10-14 tarnybinį pranešimą (b.l. 5) bei to paties tyrėjo 2014-10-14 surašytą apžiūros protokolą (b.l. 6-9); 2014-10-14 liudytojo – P. A. A. apklausos protokolą (b.l. 10); Sodų bendrijos „Girelė“ valdybos pirmininko D. R. 2014-10-14 prašymą (b.l. 12); Sodų bendrijos „Girelė“ pateiktą 2014-08-12 PVM sąskaitos faktūros BUH Nr. 0073469 kopiją (b.l. 13); fotonuotraukas (b.l. 14-16); G. S. 2014-10-29 paaiškinimą (b.l. 17); Sodų bendrijos „Girelė“ 2014-06-25 ir 2014-08-20 pinigų priėmimo kvitus (b.l. 33-34), iš kurių matyti, kad D. P. SB „Girelė“ sumokėjęs atitinkamai 103,84 Lt ir 112,34 Lt, teismas laiko, kad byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, kad D. P. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. neginčijo, kad skaldą iš bendros nupirktos krūvos jis kasė ir vežė bei pylė ją ant kelio, taisydamas bendro naudojimo kelią ties įvažiavimu prie savo sklypo, tačiau nurodė, kad skaldos savo reikmėms nepaėmė, nenaudojo jos terasai ar kitoms savo asmeninėms reikmėms. Kadangi jis yra sodų bendrijos narys ir yra sumokėjęs visus mokesčius - nario mokestį ir tikslinius mokesčius, tai manė, jog ta skalda tam tikra dalimi priklauso ir jam ir, kadangi jau ilgą laiką niekas tos atvežtos skaldos netvarkė, neskirstė ir kelio nelygino, gera valia norėjo patvarkyti bendrą kelią, pro kurį važinėja ne tik jis, tačiau ir kiti gyventojai. Tokia D. P. versika nepaneigta byloje jokiais duomenimis. Be to, teismas netiki liudytojų D. R., R. A. ir R. S. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes šių liudytojų parodymai nors ir yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys jų nurodomą įvykių seką, tačiau teismui nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių nurodyti asmenys galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. P., t.y. šie asmenys yra ne kartą konfliktavę, pažįstantys vienas kitą ir todėl laikytina, jog jie galimai šališki ir suinteresuoti šios bylos baigtimi, ir suinteresuoti , kad nepagrįstai administracinėn atsakomybėn būtų patraukats D. P.. Teismas tiki D. P. paaiškinimais ir jį patvirtinančiais G. P. paaiškinimais, kad jis nevogė ir nenaudojo skaldos savo reikmėms, nepylė jos savo sklype, o ją naudojo išimtinai bendro kelio remontui, duobių užpylimui, nepaneigtas jokiais neginčijamais objektyviais įrodymais. Šiuo metu administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma surinkti kokių nors papildomų duomenų, kad patvirtintų ar paneigtų aukščiau nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūnas prieš surašant protokolą tinkamai neištyrė įvyko, neapžiūrėjo įvykio vietos, nenustatinėjo skaldos kiekio trūkumo, to niekaip neįformino, iš karto atvykęs nei vėliau neapžiūrėjo D. P. namų valdos, o apsiribojo tik kelių sodo bendrijos narių paaiškinimų paėmimu. Visos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimimo padarymo ar nepadarymo turi būti vertinamos traukiamo administracinėns atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atvejų administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis prielaidomis, kad D. P. galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str. Be to, charakterizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. P., matyti kad jis nuo 2005 m. gegužės mėn. nėra padaręs jokių administracinės teisės pažeidimų. Todėl vertinant visas abejones šioje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena priš jį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 2 d., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš D. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.