Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad neteisėtas administracinis sulaikymas sukėlė realių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Neteisėto sulaikymo metu, areštinėje sąlygos buvo nepatenkinamos ir neatitiko higienos normos reikalavimų. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai, skiriant administracinį sulaikymą iki 48 valandų už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str., yra savavališki ir neteisėti, tuo pačiu pažeidžiantys jo teisę į laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. VPK 3PK VP Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės postinis tarnybiniu pranešimu informavo šio komisariato viršininkę, jog į Vilniaus m. VPK 3PK budėtojų dalį pristatytas pil. B. P. pradėjo elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais, bandė pasišalinti iš policijos komisariato bei išprovokuoti muštynes, o į daugkartinius perspėjimus nutraukti tokius savo veiksmus nereagavo (prijungtos ATP b. l. 4). Vilniaus m. VPK 3PK tyrėjas 2007–09–22 pareiškėjui surašė administracinio sulaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2007–09–22 apie 21.00 val. B. P., būdamas Vilniaus m. VPK 3PK budėtojo dalyje, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, bandė sukelti muštynes, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, tuo B. P. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnyje (b. l. 6). Pareiškėjui 2007–09–22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. P 378405 (b. l. 15–16, prijungtos ATP b. l. 2–3) ir administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 6). Remiantis Vilniaus m. VPK VP VTT Areštinės ir konvojaus skyriaus pateikta informacija, B. P. Vilniaus m. VPK areštinėje buvo laikomas nuo 2007–09–22 23.30 val. iki 2007–09–24 13.20 val., t. y. apie 42.50 val. (prijungtos b. l. 7). Vilniaus m. 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs B. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis bei subendrinus nuobaudas 2007–09–24 nutarimu galutinai jam skirta 200 Lt bauda (b. l. 7, 17).

Pareiškėjas 2007–10–01 Vilniaus m. 3 apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti Vilniaus m. VPK 3PK 2007–09–22 jam skirtą administracinį sulaikymą, kol apylinkės teismo teisėjas įstatymo nustatytais terminais išnagrinės bylą (iki 48 val.) už administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymą, neteisėtu (prijungtos b. l. 1–2). Vilniaus m. 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs šį skundą 2007–10–19 nutartimi pripažino B. P. skirtą administracinį sulaikymą neteisėtu. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad administracinis sulaikymas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnyje (pasipriešinimas policijos pareigūnui, jo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat garbės ir orumo įžeidimas), negalėjo trukti apie 42.50 val. Tuo tarpu B. P. nurodytam laikui buvo sulaikytas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 264 straipsnio 1 dalies, 267 straipsnio 1 dalies, 267 straipsnio 3 dalies reikalavimus (b. l. 8–9).

Lietuvos Respublikos ATPK XIX skirsnis „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimas“ skirtas minėtų priemonių reglamentavimui, kuris nustato jų taikymo pagrindus, terminus, tvarką ir kitas sąlygas. Tarp šių priemonių nurodytas ir administracinis sulaikymas. Administracinės teisės teorijoje administracinis sulaikymas apibrėžiamas kaip trumpalaikis asmens laisvės apribojimas, kad būtų nutraukti jo daromi neteisėti veiksmai ir užtikrintos sąlygos patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Administracinis sulaikymas taikomas administraciniam teisės pažeidimui nutraukti, pažeidėjo asmeniui nustatyti, pažeidimo aplinkybėms išaiškinti, administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti ir kitiems reikalavimams užtikrinti, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 265 straipsnio 1 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1260 redakcija), dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole.

Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Vilniaus m. VPK 3PK pareigūnų veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybines funkcijas, t. y. taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones (administracinį sulaikymą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2008–04–17 nutartyje (adm. byla Nr. A442–330/2008) yra pažymėjęs, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalis)). To paties kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija" reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas" reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Kadangi Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17–822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17–1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A14–751/2007).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Nors administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, konstatuotina, jog valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Lietuvos Respublikos Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų - ir taikant jos užtikrinimo priemones, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4 (14), psl. 109–124)).

B. P. patirtą žalą grindžia tuo, jog neteisėtas administracinis sulaikymas jam sukėlė realių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Pareiškėjas anksčiau niekad nebuvo teistas, neturėjo jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu, todėl neteisėtas administracinis sulaikymas sumenkino jo kaip verslininko reputaciją, kadangi jis yra UAB „El Grand“ direktorius ir akcininkas. Be to, apie jo sulaikymą sužinojo verslo partneriai, taip pat bendradarbiai, šeima, kaimynai. Dėl neteisėto sulaikymo pareiškėjas 2007–09–24 negalėjo atvykti į darbą, neįvyko iš anksto planuoti svarbūs susitikimai su klientais. Neteisėto sulaikymo metu areštinėje sąlygos buvo nepatenkinamos: kamerose buvo nešvaru, jautėsi pastovi drėgmė, kamerose nėra sanitarinių mazgų ir tinkamos ventiliacijos, į bendrą tualetą pareigūnai išveda 5–6 kartus per parą, kameroje pastatyti naktipuodžiai gamtiniams reikalams atlikti, maistas atnešamas į kameras, kur vyrauja antisanitarinės sąlygos. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė pažeminimą ir kančias, išgyveno emocinę depresiją, nežinojo kaip į šį sulaikymą reaguos šeima, verslo partneriai. Taip pat nurodo, kad dvasinę skriaudą sąlygojęs šis neteisėtas administracinis sulaikymas nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinis, kadangi iškart po sulaikymo darbe sumažėjo klientų skaičius, tarp kaimynų ir giminaičių sklido kalbos apie sulaikymą, kas realiai pablogino jo reputaciją tiek kaip vyro ir tėvo, tiek kaip verslininko.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas žalos dydis, įtvirtina Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad valstybės institucijos padarytas pažeidimas nebuvo ilgalaikis: jis truko nuo 2007–09–22 23.30 val. iki 2007–09–24 13.20 val. Pareiškėjas nepagrindė, kokius kitus išgyvenimus ar neigiamas emocijas jis patyrė, kokie iš anksto planuoti svarbūs susitikimai su klientais ir potencialiais klientais neįvyko dėl neteisėtai taikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos priemonės – administracinio sulaikymo. Taigi jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų B. P. teismui nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į gydytojus ar psichologų tarnybą bei jog 2007–09–24 neįvyko iš anksto planuoti svarbūs susitikimai verslo klausimais. Teismas taip pat abejoja ir kitu pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, t. y. kad apie jo sulaikymą sužinojo verslo partneriai, kaimynai. Atsižvelgdama į valstybės institucijų padaryto pažeidimo trumpalaikiškumą, taikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės esmę bei pobūdį ir į tai, kad nepateikti duomenys ir įrodymai apie kitokius pareiškėjo išgyvenimus, sukrėtimus, pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui ir jo plėtojamam verslui, taip pat vertindamas bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą vertina 500 Lt. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, vadinasi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių konkrečių sumų bei faktinių duomenų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu. Nesant paskaičiavimų dėl išlaidų atlyginimo, neaišku, kokio dydžio finansinių nuostolių turėjo B. P.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo B. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjui B. P. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.