Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-232-468/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
AN2-232-468/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02566-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
V. K.
Advokatai
Nikolajus Kuznecovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-232-468/2017Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02566-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.1.7; 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (V. K.) atstovo advokato Nikolajaus Kuznecovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutarties, kuria netenkintas V. K. atstovo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo V. T. 2017-09-04 nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskr. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas V. T. 2017-09-04 priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2017-07-20 09.49 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išbėgo į kitą važiuojamosios dalies, kur yra skiriamoji juosta, pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį keliu važiavusiam automobiliui, dėl ko eismo įvykio metu jis buvo partrenktas ir sužalotas, o automobilis – apgadintas.

Šalies argumentai

V. K. atstovas advokatas Nikolajus Kuznecovas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio atitinkamą dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-16 nutartimi netenkino V. K. atstovo skundo, paliko nepakeistą Vilniaus apskr. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2017-09-04 nutarimą.

Vilniaus apygardos teisme gautas V. K. atstovo advokato Nikolajaus Kuznecovo (toliau – apeliantas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį ir Vilniaus apskr. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2017-09-04 nutarimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti V. K. skundą ir panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai vertino ir aiškino faktines bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintose rekomendacijose Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo yra nurodyti atvejai, kada ikiteisminis tyrimas pradedama ir kokie yra ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdai. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs faktą, kad eismo įvykio dalyvis buvo sunkiai sužeistas, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apeliantas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybės bei duomenys dėl kaltų asmenų nustatymo buvo renkami nepilna apimti ir kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje vyko, šiurkščiai pažeidžiant žinybingumo taisykles. Apelianto tvirtinimu, teismas visiškai nenagrinėjo autoįvykio mechanizmo. Apelianto teigimu, autoįvykio mechanizmas yra sudėtingas, todėl neįmanoma administracinių nusižengimų kodekso procesinėmis priemonėmis nustatyti pagrindinių dalykų – greičio viršijimo, vairuotojo galimybių laiku pastebėti kliūtį (pėstįjį) ir sustabdyti transporto priemonę. Apelianto vertinimu, teismas padarė esminius ANK 591 straipsnio 1 punkto ir 592 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepasisakė dėl priežastinio ryšio, taip pat neįvertino autoįvykio padarinių, atskirdamas administracinio nusižengimo požymius nuo nusikalstamos veikos požymių.

Apeliantas pažymi, kad teismas savo iniciatyva įrodymų nerinko ir vadovavosi netinkamoje teisenoje - administracinių nusižengimų bylų teisenoje - surinktais įrodymais, kas rodo, kad šie įrodymai negali būti priskiriami prie teisėtais būdais surinktų įrodymų.

Šalies argumentai

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vairuotoja B. P. savo paaiškinime nurodė, jog važiavo 75 km/h greičiu, nors šioje atkarpoje toks kelio greitis neleistinas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei teismas šios aplinkybės netyrė. Apelianto teigimu, turėjo būti atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nustačius straipsnio dispozicijoje numatytus požymius.

Atsiliepimas

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, priimdamas nutartį, neturėjo teisės remtis specialisto išvada, kurioje buvo nustatytas etilo alkoholio kiekis V. K. kraujyje. Teismas sutiko su atsiliepime į skundą pateiktu ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškinimu, jog aplinkybės, kuriomis buvo paimtas kraujas, galėjo sąlygoti netikslumą dėl nukentėjusiojo vardo nurodymo. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo išspręsti tokio įrodymo leistinumą, nustatydamas, ar buvo laikomasi atsargumo priemonių, paimant kraujo mėginį, ar mėginys buvo tinkamai pažymėtas ir saugomas iki pateikimo specialistui tirti, ar mėginio indas neturėjo pažeidimų bei ar mėginys buvo tinkamas identifikacijai.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl V. K. kaltės, įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje.

Pagal ANK 428 str. 3 d. administracinė atsakomybė numatyta už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, kai dėl nurodytų asmenų padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs faktą, jog eismo įvykio dalyvis buvo sunkiai sužeistas, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenys, dalyvavę eismo įvykyje, gali būti traukiami tiek administracinėn, tiek ir baudžiamojon atsakomybėn tik nustačius, kad jų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, kitaip tariant, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir, šiuo atveju, ANK 428 str. 3 d. dispozicijoje numatytų padarinių, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei išanalizavus joje esančius rašytinius įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aptariamą eismo įvykį sukėlė būtent pėsčiasis V. K., o ne automobilio VW Golf vairuotoja B. P.. Todėl net ir tuo atveju, jeigu B. P. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pastaroji aplinkybė V. K. atsakomybės dėl padarytų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) pažeidimų nepašalintų ir juolab jo kaltės pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nepanaikintų.

KET 42 punkte nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. O KET 48.1. punkte nurodoma, kad pėstiesiems draudžiama eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas).

Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje ant viaduko, vedančio virš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad viaduko šaligatvis yra atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies betoniniu atitvaru, o priešingos krypties eismo juostos yra atskirtos skiriamosiomis juostomis ir tarp jų einančia salele su veja. Byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad būtent V. K. padarytas KET pažeidimas – ėjimas kelio važiuojamąja dalimi, kur pėstiesiems eiti draudžiama, buvo pagrindinė eismo įvykio (ir dėl jo kilusių padarinių, t. y. transporto priemonės apgadinimo) sąlyga. Administracinio nusižengimo bylos duomenys tvirtina, jog V. K. VW Golf automobilio buvo partrenktas važiuojamojoje kelio dalyje, kur pėstiesiems eiti yra griežtai draudžiama. Kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniame paaiškinime nurodė pats V. K., jis nutarė pereiti per (duomenys neskelbtini) gatvę, užėjo ant tilto virš (duomenys neskelbtini) gatvės ir pradėjo bėgti per gatvę (b.l. 24). B. P. savo paaiškinime nurodė, kad pėsčiasis stovėjo dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje ir nežadėjo eiti, jai prisiartinus su automobiliu, jis pradėjo bėgti link jos. Ji bandė sustoti, tačiau susidūrimo išvengti niekaip negalėjo (b.l. 21). Pažymėtina, jog nurodant įvykio aplinkybes nei pats V. K., nei B. P., nenurodė, kad prieš pereidamas gatvę jis būtų apsidairęs, tam, kad įsitikintų, jog galima saugiai kirsti kelio važiuojamąją dalį, neleistinoje vietoje, nors ne tik turėjo tokią galimybę, bet ir pareigą. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 10ANN-116037325-17, V. K. su padarytu nusižengimu sutiko (b.l. 11). Taigi, jeigu V. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykio, t.y. susidūrimo su automobiliu nebūtų įvykę ir B. P. vairuojamas automobilis nebūtų apgadintas. Tokiu būdu, tarp V. K. padarytų KET 42 ir 48.1. punkto reikalavimų pažeidimų ir dėl to kilusių padarinių – automobilio VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo – yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog V. K. veiksmuose yra ANK 428 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Kaip matyti B. P. savo paaiškinime nurodė, kad ji važiavo apie 75 km/h greičiu, iš byloje esančių nuotraukų iš eismo įvykio vietos matyti, kad toje kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h (b.l. 7). Tokiu būdu, net, jei B. P. ir viršijo leistiną greitį kelyje, tačiau tik nežymiai. Skunde minimas 5 km/h greičio viršijimas, pėsčiajam laikantis KET reikalavimų, ne tik, kad nesukeltų tokių sunkių padarinių – V. K. sveikatos sužalojimo bei transporto priemonės apgadinimo, bet ir dėl tokio nežymaus greičio viršijimo, aptariamas eismo įvykis apskritai nebūtų įvykęs. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad matomumas į abi puses eismo įvykio vietoje yra geras, kelias eismo įvykio vietoje yra tiesus, kliūčių, kurios trukdytų pėsčiajam matyti transporto priemonių judėjimą, nėra.

Kvalifikuojant, asmens veiksmus pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, tai ar asmuo minėto nusižengimo padarymo metu buvo blaivus, jokios reikšmės neturi. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nėra būtinas ANK 428 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis. Tokiu būdu dėl skundo argumentų, susijusių su V. K. apsvaigimo aplinkybių nustatymu, nepasisakytina.

Nesutiktina su skundo argumentais, jog eismo įvykio aplinkybės bei duomenys dėl kaltų asmenų nustatymo buvo renkami nepilna apimti ir kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje vyko, šiurkščiai pažeidžiant žinybingumo taisykles, dėl ko buvo pažeisti ir ANK 591 straipsnio 1 punktas ir 592 straipsnio 1 dalis. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų patikimumą, jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Vien tai, kad nustatytų aplinkybių vertinimo pasėkoje buvo priimtas apeliantą netenkinantis sprendimas, nereiškia, jog buvo pažeistos ANK nuostatos. Jokių procesinių teisės pažeidimų bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

Kaip teisingai pažymima skunde, ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Taigi nukentėjusysis ar jo atstovas, vadovaudamiesi BPK nuostatomis, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat apskųsti priimtą procesinį sprendimą BPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojanti institucija. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas skundą dėl tyrėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo išnagrinėjo jo ribose. Apygardos teismas taip pat patikrino skundžiamo apylinkės teismo nutartį, neperžengdamas savo kompetencijos ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. (V. K.) atstovo advokato Nikolajaus Kuznecovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė