Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pensininkas, nevedęs, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2017 m. kovo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventine N. P. metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė jai į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, tokiu būdu smurtaudamas tyčia sukėlė nukentėjusiajai N. P. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (83, 84, 89 b. l.), kad su sugyventine išgėrė litrą degtinės ir alaus. Dėl neaiškios priežasties tarp jų prasidėjusio konflikto metu N. P. pradėjo mėtyti į jį įvarius kambaryje buvusius daiktus. Tai jį sunervino ir jis tada jai sudavė smūgį į veidą. Dar kurį laiką pasikeikė ir nuėjo miegoti. Ji jautėsi normaliai, sąmonės nebuvo praradusi tikrai. Tada ryte jis atsikėlė ir pamatė, kad jai ties apatine lūpa matosi kraujas, veidas buvo pabalęs. Jis pagalvojo, kad ją ištiko epilepsijos priepuolis, kadangi ji serga epilepsija ir yra matęs anksčiau kaip ištinka ir priepuolio metu sukandžioja burną. Tada išsigandęs nuėjo pas kaimyną, kad šis iškviestų policiją, nes pats telefono neturi. Prisipažįsta, kad sudavė smūgius sugyventinei, taip jai sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi.

Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32) paaiškino, kad 2017 m. balandžio 2 d., 17.50 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moteriai kraujuoja iš burnos. Nuvykus pasitiko vyriškis. Moteris gulėjo lovoje, nekalbėjo, aplinka asociali. Pašalinių asmenų nebuvo. Apžiūrint moterį pamatė hematomas ant abiejų akių. Paklausė vyriškio, iš kur kraujosruvos, tai vyriškis neneigė prieš tris dienas moteriai sudavęs. Taip pat paaiškino, kad 2017 m. balandžio 2 d. kartu vartojo alkoholinius gėrimus.

Specialisto išvada (57 - 59 b. l.) nustatyta, kad N. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

N. P. nėra apklausta, ji nėra pripažinta nukentėjusiąja. Gauta informacija iš N. P. gydytojos (48 b. l.), kad po patirto smegenų insulto N. P. konstatuota kalbos sutrikimas, kraujagyslinė silpnaprotystė. Pacientė išlieka sutrikusios atminties, orientacijos laike, vietoje ir savyje, todėl parodymų tyrimo metu duoti negali.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis V. G. 2017 m. kovo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su kartu gyvenančia sugyventine N. P. metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė jai į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, tokiu būdu smurtaudamas tyčia sukėlė N. P. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, kartu gyvenančią sugyventinę, kas V. G. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (127 - 129 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis praeityje neteistas (101 b. l.), administracine tvarka baustas (102 b. l.), psichiatrinis gydymas – įskaita, gydėsi (106, 118 b. l.), specialistų išvadose nurodyta, kad skirti psichiatrinę ekspertizę į V. G. netikslinga, jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (105, 126 b. l.), duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra, pensininkas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant didesnį už šios bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose ir gydytis nuo alkoholizmo, su kuo kaltinamasis sutinka (127 - 129 b. l.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.