Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. K., Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., taikant bausmių subendrinimą apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008-01-21 teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2009-06-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 nuosprendis pakeistas, pagal BK 129 str. 1 d. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė ir tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausmė bei bausmė paskirta Trakų r. apylinkės teismo 2008-01-21 baudžiamuoju įsakymu subendrinta apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009-09-09, bausmės pabaiga – 2018-08-24, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 10 mėnesių 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-09-29).Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-03 nutarimu Nr. 93-699 nutarta taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 2 d. 3 punktą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-11-11 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-10-03 nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. K., motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, jog jis faktiškai yra atlikęs ¾ bausmės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo teigimu teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, jog jis yra du kartus pažeidęs vidaus tvarkos ir rėžimo taisykles, tačiau neįvertino tai, jog jis yra 23 kartus skatintas ir paskatinimo metu paskirtos nuobaudos panaikintos. Nuteistasis taip pat nurodė, jog bausmės atlikimo metu jis įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes. Specialybių spektras rodo, kad nuteistasis turi didelę bazę įsitvirtinant darbo rinkoje, tai patvirtina jo norą gyventi iš darbinių pajamų. Skunde pažymi, jog yra sukūręs šeimą, žmona laukiasi naujagimio, jo socialiniai ryšiai labai stiprūs, tėvas yra invalidas. Nuteistojo teigimu būdamas laisvėje ir įsitvirtinęs darbo rinkoje jis galės prisidėti prie civilinio ieškinio dengimo, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir pergyvena. Taip pat nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatai pagal OASys vertinimo metodiką yra žemi (23 balai), smurto vertinimo rezultatas pagal HRC-20 taip pat žemas. Nuteistojo nuomone teismo vertinti kriminogeniniai veiksniai, tai veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį, todėl jų vertinti nėra tikslinga, jie jau buvo įvertinti skiriant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu Komisija jau įvertino visas aplinkybes ir pritarė jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nuteistojo įsitikinimu Komisijos nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, todėl atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra neadekvatu ir netikslinga. Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis T. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 23 balai pagal „OASys“ metodiką, smurto rizikos vertinimo rezultatas: žema (pagal HCR-20), atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo baldžiaus bei staliaus specialybes, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. dirbo Pravieniškių VĮ prie pataisos namų kūriku, šiuo metu visuomeniniais pagrindais dirba meno ir kūrybos studijoje, kreipėsi dėl darbo į VĮ „Mūsų amatai“, kur dėl darbo vietų stokos nebuvo įdarbintas, dengia priteistą civilinį ieškinį iš gaunamų išmokų, dalyvavo projekte – „Nuteistųjų integracija Vilniaus regione“, palaiko socialinius ryšius su šeima, atlikdamas bausmę skatintas 22 kartus, du kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo taisykles, už kuriuos jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors T. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 23 balai pagal „OASys“ metodiką ir ji yra nežymiai sumažėjusi nuo 2016-04-18 atlikto vertinimo – 26 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka teisės pažeidimai; lėšų tvarkymas ir pajamos, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas 22 kartus, pataisos namuose mokėsi ir dirbo, palaiko socialinius ryšius, dengia civilinį ieškinį. Minėtos aplinkybės rodo, jog T. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, ankščiau buvo teistas. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pripažintina, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.