Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7004-982/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
A2.6.-7004-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05923-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
D. O.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7004-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05923-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. O., jos atstovui advokatui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 22 d., 18.30 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), D. O., vairuodama automobilį V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kapinių tvorą, ją apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir atsiradus žalai, bei nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais D. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. O. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi. Pripažino, kad nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės žvyruoto kelio vingyje, išvengdama susidūrimo su stovėjusia transporto priemone, tačiau įvažiavo į kapinių tvorą. Ketino susisiekti su už kapinių priežiūrą atsakingu asmeniu, seniūnija ir, susiradusi asmenį, kuris galėtų suremontuoti tvorą, ją atstatyti. Vėliau buvo nuvažiavusi į seniūniją, kurios teritorijoje ji gyvenanti jau 20 metų, ir sutarė, kad sutaisys tvorą. Atlygino žalą, kuri buvo įvertinta 15 Eur.

ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pažeidimų faktą ir D. O. kaltę, be jos pačios prisipažinimo visiškai įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti kapinių tvoros stovėjimo vieta, bei jos apgadinimai (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad buvo gautas pranešimas apie apgadintą Rožių kapinių tvorą, jį apgadinusi automobilio V. P. vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo rastas išverstas metalinių vartelių stulpas su tvora. Įvykį matęs G. Č., teigė, jog aiškiai matė, kaip atvažiavęs minėtas Volkswagen automobilis atsitrenkė į kapinių tvorą ir pasišalino. Automobilį vairavo šviesių plaukų moteris (b. l. 3; 4), foto nuotraukos, iš kurių matyti kapinių tvorai ir automobiliui V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 5-7), D. O. paaiškinimas (b. l. 11), Domeikavos seniūnijos raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad apgadinant kapinių tvorą padaryta 15 Eur žala atlyginta (b. l. 12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kurioje padaryta išvada, jog D. O. vairuoto automobilio apgadinimo mastas ir pobūdis sutampa su tiriamo eismo įvykio aplinkybėmis (b. l. 16).

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. O. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldžiusi vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kapinių tvorą, kurią apgadino, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais D. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

D. O. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog D. O. neneigė apgadinusi kitam asmeniui priklausančią turtą, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, iš karto jiems tai pripažino, su jais bendradarbiavo. Netrukus po eismo įvykio pati atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o nukentėjusysis jokių pretenzijų jai nereiškia. Padaryta žala itin nedidelė, t.y. 15 Eur. D. O. darbdavio charakterizuojama teigiamai, nurodant, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. D. O. vairavimo stažas daugiau kaip 20 metų, vienintelė nuobauda jai buvo paskirta prieš septynerius metus už leistino greičio viršijimą 15 km/h, todėl teismas daro išvadą, kad D. O. yra itin preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikanti vairuotoja, o jos padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Be to, ji remia užsienyje studijuojančią dukrą, rūpinasi neįgalia savo motina, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga nei protinga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje paprastai tokios aplinkybės pripažįstamos pakankamomis švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (žr. LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.).

Teismas mano, kad D. O. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., - 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).