Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 1.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. motiną D. M., o būtent: dešinės rankos kumščiu sudavė nemažiau 4 smūgių nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę – lūpas, skruostą, akį, kaktą, taip pat koja spyrė gulinčiai ant lovos nukentėjusiajai vieną smūgį į pilvą, padarydamas D. M. kaktos, kairės akies vokų, nosies nugarėlės ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, sukėlusius nukentėjusiajai D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

5.1. Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

5.2. Nors apeliantas teigia, kad jam skirta bausmė per griežta ir prašo bausmę švelninti, tačiau bylos duomenys nurodo, jog apeliantas nuo 2015 metų buvo sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 95–101) ir teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš savo motiną ir tėvą. Apeliantas teismo baudžiamuoju 2018 m. kovo 15 d. įsakymu už tris veikas dėl smurtavimo prieš savo motiną ir tėvą buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, tačiau teismo skirti įpareigojimai, draudimai baudžiamojo poveikio priemonės tikslų nepasiekė, ir apeliantas vėl nusikalto bei buvo nuteistas 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu už sunkesnę smurtinę veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. už nesunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymą. Minėtu nuosprendžiu apeliantui laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas ir skirti įpareigojimai bei draudimai – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, apeliantas buvo supažindintas su nuosprendžio vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tačiau naują analogišką tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos keturiolikai dienų po minėto nuosprendžio paskelbimo. Visiškai teisingai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus – jam nustatytas 3,30 promilės alkoholio girtumas, nors 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu apeliantui buvo skirtas draudimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, E. V., dar būdamas nepilnametis, 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, jog jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, nes savo gyvenimo būdo nekeičia, teismo taikomos švelnesnės poveikio priemonės savo tikslų nepasiekia, o jis toliau daro smurtines nusikalstamas veikas.

5.3. Pagrįstai byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ir sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už nesunkų nusikaltimą skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė mažesnę nei šios bausmės vidurkis. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme, šią bausmės rūšį ir jos trukmę pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui švelninti bausmę, nėra, tokiomis nelaikytinos ir apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, jog žada gyventi atskirai nuo tėvų bei lankyti alkoholikų kursus. Apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Juolab, kad bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrintos apeliantui palankesniu bausmių bendrinimo būdu – iš dalies jas sudedant, t. y. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik trys mėnesiais laisvės atėmimo bausmės, skirtos skundžiamu nuosprendžiu.

6. Tenkinti nuteistojo E. V. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.