- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2-19285-430/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12776-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-05-13 ieškovas bei atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 8000,00 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-05-12. Atsakovas nuo 2011-05-21 savo prievolės ieškovui nevykdė. Vadovaujantis sutartimi, ieškovas nutraukė sutartį su atsakovu. Ieškovas 2013-03-29 sutartį su atsakovu nutraukė. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10781,11 Lt skolą, kurią sudaro 5555,74 Lt nesugrąžintas kreditas, 1838,44 Lt priskaičiuotos palūkanos, 3386,93 Lt delspinigiai, priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 323,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2008-05-13 ieškovas bei atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 8000,00 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-05-12 (b.l. 9-13). Atsakovas nuo 2011-05-21 savo prievolės ieškovui nevykdė ir liko skolingas ieškovui 10781,11 Lt skolos (nesugrąžintas kreditas, palūkanos, delspinigiai) (b.l. 23). Remiantis sutarties bendrosios dalies 6.1. punktu, ieškovas 2013-03-29 nutraukė sutartį su atsakovu (b.l. 1, 22). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ieškovui nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).
Atsakovas vartojimo kredito sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.881 straipsniu, 6.71 straipsniu, iš jo priteistina 5555,74 Lt nesugrąžinto kredito, 1838,44 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ieškovo naudai.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3386,93 Lt delspinigių Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Vartojimo kredito sutartimi buvo sulygti 0,1 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos (Sutarties 5.3. punktas, 5.4. punktas, b.l. 12). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 1693,46 Lt. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3386,93 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1693,46 Lt delspinigių sumą.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9087,64) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-04-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 84,29 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 272,25 Lt bylinėjimosi išlaidų (323,00 Lt x 84,29 proc.).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,38 Lt), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB SEB bankas, j.a.k. 112021238, iš atsakovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 9087,64 (devynis tūkstančius aštuoniasdešimt septynis Lt 64 ct) skolos (negrąžintas kreditas, palūkanos, delspinigiai), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9087,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-04-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272,25 Lt (du šimtus septyniasdešimt du Lt 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.