Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00343-12 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1970 m. rugsėjo 10 d. Tauragės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1991-11-05 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis LR BK 47' str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 1992-06-16 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., subendrinus su 1991-11-05 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m.;

3) 1994-09-19 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m., subendrinus su 1992-06-16 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 m. Pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo Nr. 1-182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos priėmimą“ 3 str. bausmė sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių;

4) 1995-04-20 Šiaulių m. apyl. teismo pagal 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., subendrinus su 1994-09-19 nuosprendžiu galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m.;

5) 1997-01-30 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., subendrinus su 1995-04-20 nuosprendžiu galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m., pritaikius LR BK 26 str. 1 d. 3 p. pripažintas pavojingu recidyvistu;

6) 1997-04-28 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m., subendrinus su 1997-01-30 nuosprendžiu galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 2000-03-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pagal LR BK 271 str. 2 d. paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 1997-01-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2002-04-29 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., LR BK 16 str. 2 d., LR BK 271 str. 2 d., LR BK 287 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. 2003-03-12 Marijampolės r. apyl. teismo nutartimi paleistas lygtinai 3 mėn. 9 d.

2004-02-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-29 nuosprendžio veika perkvalifikuota iš LR BK 271 str. 2 d. į LR BK 178 str. 2 d., iš LR BK 16 str. 2 d., LR BK 271 str. 2 d. į LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. paskirta bausmė sumažinta 1/6;

8) 2004-02-12 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn., subendrinus su 2002-04-29 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. 2005-06-15 Marijampolės r. apyl. teismo nutartimi paleistas lygtinai 2 mėn. 27 d., teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2012 m. liepos 5 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, virve smaugė D. L. priklausantį mišrūnų veislės šunį, t. y. kankino gyvūną.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi neturi pastovaus darbo, todėl kartais darbuojasi O. B. ūkyje. Tame pačiame kaime gyvena ir D. L., kuri turi labai didelį mišrūnų veislės šunį. Minėtas šuo dažnai palaidas laksto po kaimą, dažnai atbėga ir į O. B. ūkį, kas jam labai nepatinka. 2012 m. liepos 5 d. apie 22 val., kai minėtą šunį vėl pamatė palaidą lakstantį po kaimą, jam trūko kantrybė, todėl jis supykęs. Tuo metu jis buvo neblaivus. Iš O. B. priklausančio tvarto pasiėmė virvę, pagavęs tą šunį, virvę užrišo jam ant kaklo, sumanė šunį nuvesti prie tame pačiame kaime esančių buvusių fermų pastatų ir ten jį pririšti. Virve už kaklo pririštas šuo bandė nuo jo pabėgti, pradėjo muistytis, todėl jis, kad šuo nusiramintų, kelis kartus stipriai patempė virvę, kuri šunį prismaugė, šuo sustojo, pradėjo krenkšti, dusti. Kadangi jis buvo perpykęs ant šuns, tam įtakos turėjo ir jo išgertas alkoholio kiekis, jis dar kartą smarkiai patraukė virvę, kuria šuo buvo pririštas už kaklo, virvė visiškai užveržė šuniui kaklą ir šis nugriuvo ant žemės, gulėjo nejudėdamas. Jis išsigandęs to ką padarė, priėjo prie ant žemės gulinčio šuns ir atrišęs virvę nuėmė ją nuo kaklo. Jam atrišus virvę šuo pradėjo alsuoti, krenkšti, bandė kelti galvą, bet atsistoti nepajėgė. Nuėmęs virvę nuo šuns kaklo, jis šunį paliko gulėti šalikelėje, o pats su virve rankose nuėjo. Nuo šuns paėjęs apie 10-15 metrų pamatė automobiliu atvažiuojančią minėto šuns šeimininkę D. L.. Sustabdžiusi automobilį D. L. jo pasiteiravo, kur jos šuo ir kam ta virvė, kurią jis tuo metu laikė rankose. Jis D. L. paaiškino, kad jos šunį kiek tolėliau paliko prie kelio ir nuėjo. Parėjęs į O. B. ūkį jis O. B. prasitarė, kad prismaugė D. L. priklausantį šunį ir paliko jį gulėti ant kelio, kad visi galvotų, jog jį partrenkė automobilis. Savo kaltę jis pilnai pripažįsta, dėl to ką padarė jis nuoširdžiai gailisi, šuns pasmaugti tikrai nenorėjo, jei būtų buvęs blaivus taip su šunimi pasielgęs tikrai nebūtų (20 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame vienkiemyje ir turi didelį juodos spalvos mišrūnų veislės šunį. Tame pačiame kaime, maždaug apie pusę kilometro atstumu nuo jos namų, gyvena O. B., pas kurią ūkyje dirbo Artūras. 2012 m. liepos 5 d. vakare apie 21 val. 15 min. jos šuo nutrūko ir pabėgo, todėl ji savo automobiliu išvažiavo jo ieškoti. Bevažiuodama susitiko dviračiu važiuojančią kaimynę Z. G., kuri jai pasakė mačiusi, kad šunį per Kražantės tiltą nusivedė Artūras. Važiuodama link Užmedžių kaime esančių buvusių fermų pastatų, ji pamatė su virve rankose keliu ateinantį Artūrą, sustojusi prie jo pasiteiravo, kur padėjo jos šunį. Ją pamatęs Artūras, rankose turėtą virvę bandė slėpti už nugaros, iš pradžių aiškino, kad jos šuns nematęs, vėliau pasakė, kad šunį kažkur paleido. Pavažiavusi keliu, arčiau link buvusių fermos pastatų, tarp žolių šalia kelio ji rado ant žemės gulintį savo šunį. Pajutęs ją šuo pakėlė galvą, tačiau atsistoti nepajėgė, jis buvo vos gyvas. Išlipusi iš automobilio ir priėjusi prie savo šuns ji pamatė, kad jam iš nasrų bėga kraujas ir suprato, kad šunį nuskriaudė Artūras. Kadangi šuo pats nepajėgė atsistoti, todėl ji įsikėlė jį į automobilį ir parsivežė į namus. Namuose šuniui sugirdė vaistų nuo skausmo, tačiau veterinarijos gydytojo nekvietė, šuo po truputį atsigavo, o rytojaus dieną buvo visai žvalus. 2012 m. liepos 6 d. ryte apie 7.30 val. pas ją į namus atvažiavo kaimynė O. B., kuri papasakojo, kad Artūras jai pasipasakojęs, jog šunį pakorė ar pasmaugė ir paliko gulintį ant kelio, kad visi galvotų, jog jį partrenkė automobilis. Dėl A. K. veiksmų jos šuns atžvilgiu ji patyrė neturtinę žalą, tačiau jos pinigine išraiška nereiškia. Kadangi kitokio pobūdžio žalos ji nepatyrė, todėl civilinio ieškinio ji nereikš. Po sulaikymo policijos komisariate A. K. buvo pas ją atvykęs, dėl savo veiksmų jos šuns atžvilgiu atsiprašė, todėl ji jam jokių pretenzijų nebeturi (5, 6 b. l.).

Liudytoja Z. G. parodė, kad 2012 m. liepos 5 d. vakare, apie 21-22 val. ji, važiuodama dviračiu į namus, matė per Kražantės upės tiltą link Užmedžių kaime esančių fermos pastatų einantį ir D. L. priklausantį šunį už virvės besivedantį Artūrą (9 b. l.).

Liudytoja O. B. parodė, kad 2012 m. liepos 6 d. ryte pas ją į namus atėjęs A. K. pasakė, kad D. L. šuo palaidas daugiau nebelakstys, nes jis šunį pasmaugė ir paliko prie kelio, jog visi galvotų, kad šunį partrenkė automobilis (10 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis A. K. suprato, kad atlieka prieš gyvūną būtinumu nepagrįstus žiauraus pobūdžio veiksmus, numatė, kad dėl to šuo gali žūti ar būti suluošintas, šių padarinių, nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. A. K., šunį pririšdamas lengvai užsiveržiančia virve, užverždamas ja šuns kaklą, tokiu būdu smaugdamas šunį, demonstravo nepateisinamą negailestingumą ir savivalę gyvūno atžvilgiu, kankino šunį. Toks A. K. žiaurus elgesys su gyvūnu sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio sudėtį.

Kalinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl girtumas laikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (23-31 b. l.), padarė nesunkų nusikaltimą, nukentėjusioji nurodė, kad A. K. jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamasis A. K. neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (61 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kitą kaltinamąjį A. K. charakterizuojančią medžiagą – jis niekur nedirba (55 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (56 b. l.), darbingas, prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti, be to, prokurorės nurodytas viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius (6 mėn., įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 val. visuomenės labui) yra BK 46 str. 2 d. numatytas vidurkis, todėl jo mažinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos BK 46 str., 54 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.