Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P. (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos D. Š. pareiškimas „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“, kuriuo prašoma MB „X“ vadovui K. P. iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad jis būdamas MB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. sausio 19 d. ir žinodamas apie MB „X“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kai 2024 m. kovo 12 d. duomenimis vien skola VMI sudarė 19 801,11 Eur, tai yra žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d., turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl MB „X“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo MB „X“, taip savo neveikimu pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM interesus ir prašoma jam skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje nepripažino padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jis nurodė, kad savo poziciją pateikė 2024 m. balandžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Tapęs vadovu, jis įmonės dokumentus gavo dalimis iš notariškai įgaliotos MB „X“ buhalterės, nes buvęs įmonės vadovas gyveno Prancūzijoje. Vos gavęs įmonės apskaitos dokumentus jis juos perdavė ikiteisminį tyrimą dėl MB „X“ veiklos atliekantiems pareigūnams. 2023 m. kovo mėnesį visi dokumentai buvo perduoti, todėl jis neturėjo galimybės parengti metinės finansinės atskaitomybės už 2022 m. iki 2023 m. balandžio 1 d. ir matyti realią įmonės finansinę situaciją. Jis ėmėsi veiksmų atkurti įmonės mokumą, siekė atgauti skolas iš įmonės skolininkų UAB „R.“ ir Prancūzijos įmonės. Paaiškėjo, kad UAB „R.“ bankrutavo (b.l. 77).

Į teismo posėdį 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.00 val., būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko, proceso dalyviai pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla po pertraukos baigta nagrinėti jiems nedalyvaujant ANK 629 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, jog MB „X“ (toliau -ir Bendrija) Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2018 m. kovo 12 d. Bendrovės vadovas nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. sausio 19 d. buvo K. P.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra MB „X“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2024 m. kovo 12 d. bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 19 801,11 Eur, kurią sudarė 3 057,74 Eur pelno mokesčio avansas ir delspinigiai, 16 743,37 Eur pridėtinės vertės mokesčio, jo avanso ir delspinigių. Bendrijos mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių, taip pat dėl paskirtos baudos. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka yra susidariusi nuo 2020 m. spalio 27 d., teisė išieškoti yra nuo yra nuo 2022 m. liepos 1 d.; pelno mokesčio nepriemoka yra susidariusi nuo 2020 m. gruodžio 16 d., teisė išieškoti yra nuo 2022 m. birželio 28 d. VMI prie FM su bendrija 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-2107 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuri VMI prie FM 2022 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-21310 buvo nutraukta, kadangi bendrija nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus: 2022 m. liepos 7 d. priėmė nurodymą nurašyti 22 559,11 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. rugpjūčio 19 d. priėmė turto arešto aktą 3 090,00 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą išieškoti 26 223,18 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, 2022 m. spalio 19 d. priėmė nurodymą nurašyti 191,84 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

VMI pareiškime nurodoma, kad bendrija nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI prie FM nuo 2022 m. liepos 7 d., priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrijos vardu registruoto ir priklausančio nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrijos vardu registruota 1 transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrijoje dirbančių asmenų nėra, paskutinis darbuotojas buvo atleistas 2022 m. rugpjūčio 11 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš Bendrijos buvo vykdomas priverstinis išieškojimas VMI prie FM bei kito kreditoriaus naudai. Bendrija nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2021 m. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad Bendrijos finansinė apskaita yra tvarkoma netinkamai. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 3 d. nutartimi pagal kreditoriaus VMI pareiškimą bendrijai yra iškelta nemokumo byla. Pareiškėjo kreditoriaus vertinimu bendrijos vadovas K. P., nuo tapimo vadovu momento 2022 m. rugsėjo 8 d. turėjo susipažinti su įmonės finansine padėtimi ir žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. K. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, tuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus (b.l. 2-4).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodytos faktinės aplinkybės dėl MB „X“ susidariusių mokestinių nepriemokų (PLN, PVM mokesčių) dydžio pagrįstas VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b.l. 8, 19).

2024 m. balandžio 10 d. rašytiniame paaiškinime K. P. nurodė, kad jis pradėjo eiti MB „X“ direktoriaus pareigas tik 2022 m. rugsėjo 8 d. Bendrijos apskaitos dokumentai jam buvo perduoti dalimis iš MB „X“ buvusios buhalterės ir notariškai įgalioto asmens E. M. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. liepos mėn. Jam tapus bendrijos vadovu, paaiškėjo, kad dėl bendrijos veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tiriami jos buvusio vadovo veiksmai. Vykstant šiam tyrimui tyrėjo 2022 m. lapkričio 17 d., 2023 m. vasario 21 d. reikalavimais buvo jo pareikalauta pateikti MB „X“ apskaitos dokumentus visa apimtimi ir jis abu kartus juos pateikė tyrimui. Kadangi visi bendrijos apskaitos dokumentai buvo pateikti ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-2-00386-22 pareigūnams, jis neturėjo objektyvios galimybės sudaryti įmonės metinės finansinės atskaitomybės už 2022 m., kuria remiantis būtų galėjęs konstatuoti bendrijos nemokumo būseną ir inicijuoti nemokumo procesą. Jam reikalinga buvo sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, kuriame atliekama bendrovės ūkinės veiklos analizė, kad matytų realią bendrijos turto ir įsipareigojimų masę. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis neabejotinai žinojo, kad MB „X“ objektyviai keltina nemokumo byla. Net jei jis kaip vadovas ir numanė prastą bendrijos situaciją, jo galimybės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo esmingai apsunkintos. Galiausiai, tapęs vadovu, jis ėmėsi veiksmų pagerinti MB „X“ finansinę būseną – t.y, atgauti lėšas iš MB „X“ skolininkų UAB „R.“ ir SAS „B“ (po 20 000 Eur), kuriomis galėtų padengti VMI kreditorinį reikalavimą. Dėl minėtų aplinkybių teigtina, kad jis dėjo pastangas, kad VMI prie FM turtiniai interesai būtų patenkinti ateityje (b.l. 46).

MB „X“ Juridinių asmenų registrui balansą paskutinį kartą teikė už 2021 m. laikotarpį, jame nurodyta, kad Bendrovė turto turi už 72 373 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis siekia 68 951 Eur (b.l. 20). Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis MB „X“ 2021 m. turėjo 96 144 Eur nuostolio (b.l. 21).

VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė turi vieną transporto priemonę „Volkswagen Pssat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b.l. 22).

Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš bendrijos vykdomas 26 223,18 Eur išieškojimas kreditoriaus VMI prie FM naudai, 14 347,32 Eur išieškojimas kreditoriaus UAB „D.“ naudai (b.l. 23).

Sodros duomenimis 2024 m. kovo 8 d. MB „X“ apdraustųjų asmenų nebuvo (b.l. 10).

Iš mokesčių mokėtojų registro išrašo ir Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad MB „X“ Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2018 m. kovo 12 d. Nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. sausio 19 d. įmonės vadovas buvo K. P. (b. l. 5, 34-36).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1266-803/2024, kopijos matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „X“ iškelta bankroto byla, kartu konstatuota, jog įmonė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Nutartyje konstatuota, jog duomenų, kad bendrijos finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, t.y, kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles būtų laikinas, byloje nepateikta. Nors MB „X“ turi du debitorius, kurių bendra skola įmonei sudaro 46 300 Eur, šių sumų išieškojimo tikimybė maža. Tuo tarpu bendrija turi penkis kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 101 559,11 Eur (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų nemokumo procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Iš JANĮ 5 straipsnio 1 punkto matyti, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024, išaiškino, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, nes ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo; pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Reaguojant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką bylą nagrinėjant teisme MB „X“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios reikalavimu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena K. P. atžvilgiu, 2024 m. liepos 11 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į gautą informaciją, Institucija nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-516-369/2024.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 120 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo pradedama gavus šioje normoje nurodyto asmens pareiškimą. Taigi administracinio nusižengimo teisena tokiu atveju yra pradedama ir vyksta pareiškėjo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta teisme gavus Institucijos pareiškimą. Nekyla abejonių, kad subjektas, pateikęs teismui pareiškimą, turi diskrecijos teisę atsisakyti savo pareiškimo ir prašyti administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Šiuo atveju Institucija, pateikusi pareiškimą, pateikė prašymą, kuriame prašoma administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Taigi, Institucija atsisakė kaltinimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų ir ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos išaiškinimų, konstatuotina, kad K. P. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes K. P. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.