Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. I. apeliacinį skundą dėl Kupiškio r. apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžio, kuriuo T. I. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. areštu 50 parų, pagal 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinus šias bausmes paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėjus Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nubaustas galutine 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. I. nuteistas už tai, kad 2012 metų pavasarį, Kupiškio mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nepažįstamo asmens nupirko šaunamąjį ginklą, t.y., neturėdamas leidimo įgijo, šaunamąjį ginklą-dujinį pistoletą, pramoninės (Vokietija) gamybos, RECK MIAMI Mod 92F, 9 mm kalibro, skirtą šaudyti dujiniais, garsiniais šoviniais ir signalinėmis raketomis, kurį laikė (duomenys neskelbtini) kambaryje, nešiojo Kupiškio miesto gatvėmis, iki 2013-04-14, kai, apie 15:40 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Kupiškyje, Gedimino gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pastato Nr. x, rankoje turėtu šaunamuoju ginklu - dujiniu pistoletu apgadino stovintį Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį automobilį Ford Tranzit valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį sulankstė, tuo tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2080 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis T. I. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas. Turi psichinės sveikatos problemų, aptemsta sąmonė, negali paaiškinti, kodėl nusikalto. Gydytas psichiatrinėje ligoninėje. 2013-05-23 Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje jam buvo nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų. Jam taip pat diagnozuotas priklausomybės sindromas vartojant alkoholį. Vaikystėje buvo sužalotas eismo įvykyje, buvo komos būsenoje. Panevėžio priklausomybių ligų centras jį nukreipė į Panevėžio respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrių, nes gali sirgti ne tik priklausomybe, bet ir šizofrenija. Mano, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti dėl patologinio girtumo. Prašo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jei būtų nustatyta, kad veiką padarė nepakaltinamas, o jeigu tokia būklė jam nebūtų nustatyta, prašo atsižvelgti į sveikatos būklę, kad būdamas blaivus elgiasi tinkamai, gerai charakterizuojamas ir skirti švelnesnę bausmę, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, paskirti įpareigojimus gydytis nuo alkoholizmo ir tęsti mokslą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas T. I. skundą, surinko papildomus įrodymus.

Liudytoja V. I. parodė, jog artimųjų rate nuteistasis T. I. elgiasi tinkamai, jų akivaizdoje alkoholio nevartoja. Nuteistasis turi draugę, vėl mokosi, siekia įgyti specialybę. Jos nuomone, T. I. nusikaltimus padarė dėl priklausomybės nuo alkoholio. Nuteistąjį tikslinga gydyti nuo priklausomybių, o laisvės atėmimas jam teigiamos įtakos neturės.

Apeliacinės instancijos teismas paskyrė T. I. teismo psichiatrinę ekspertizę, kurią atlikus teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog T. I. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo psichikos ir elgesio sutrikimu – priklausomybės sindromu vartojant alkoholį, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ir šiuo metu T. I. serga tuo pačiu psichikos sutrikimu, tačiau savo veiksmų esmę gali suprasti ir veiksmus gali valdyti. T. I. priverstinis gydymas nereikalingas (b.l. 140-142). Šios ekspertų išvados motyvuotos, abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija bei nešališkumu nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiomis išvadomis kaip įrodymu.

Pagal BK 17 str. 1 d. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Toks asmuo pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Tačiau T. I. nors ir buvo nustatytas psichikos sutrikimas - priklausomybės sindromas vartojant alkoholį, bet nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat gali ir šiuo metu. Kitokių psichikos sutrikimų T. I. nenustatyta nei veikos padarymo metu, nei dabar. Todėl pripažinti jį nepakaltinamu nėra pagrindo ir už padarytas veikas jis turi atsakyti vadovaujantis bendrais baudžiamosios atsakomybės pagrindais. Nuteistasis T. I. padaręs veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neginčija. Jo kaltė įrodyta byloje surinktų, ištirtų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

Bausmė nuteistajam paskirta tinkama ir ją švelninti nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. I. bausmes, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytas veikas bei asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą. T. I. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas - apysunkis, kitas – nesunkus, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgta, kad T. I. teistas, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Toks asmuo pagal BK 27 str. nuostatas yra recidyvistas, nes nusikalto turėdamas teistumą už tyčinius nusikaltimus. Recidyvistui pagal BK 56 str. nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Nors nuteistasis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jam pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus, ar asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors bylos duomenimis nuteistasis T. I. mokosi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, mokslo įstaiga jį gerai charakterizavo, pagal liudytojos V. I. parodymus nuteistasis gerai elgiasi būdamas tarp artimųjų, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog jis aiškiai linkęs daryti teisės pažeidimus – teistas, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, be to, piktnaudžiauja alkoholiu. Dabartinė jo sveikatos būklė taip pat sąlygota paties nuteistojo netinkamo elgesio vartojant alkoholį. Teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės akte konstatuota, jog T. I. asmenybė neatvira, jis nekritiškas juridinės situacijos atžvilgiu, išryškėja jo orientacija delinkventiniam elgesiui. Visuma šių aplinkybių neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai T. I. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

Pagal BK 253 str. 1 d. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, pagal BK 284 str. 1 d. - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 253 str. 1 d. T. I. iš alternatyvių parinkta švelnesnė bausmės rūšis - areštas, kurio trukmė nustatyta artima šios bausmės vidurkiui, o pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė už sankcijos vidurkį. Įvertinus nuteistojo padarytas veikas bei asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, nustačius vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią, labiau švelninti šias bausmes nėra pagrindo. Bausmės nuteistajam subendrintos tinkamai, ir švelninti subendrintąją bausmę taip pat nėra pagrindo.

Panaikinti nuosprendį ar jį keisti skunde nurodytais motyvais pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo T. I. apeliacinį skundą atmesti.