Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-207-318/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-22
Bylos Nr.
1-207-318/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-207/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.3.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.4.: 1.2.7.2.2.;1.2.7.6.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.2. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,sekretoriaujant Ivonai Starikovič, Kristinai Valickienei,dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, Violetai Mikutavičienei,nukentėjusiųjų atstovams pagal įstatymą T. K., S. S.,kaltinamajam A. G.,Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Ritai Aukštiejienei,vertėjai Ninai Švec, Tatjanai Černyš,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str., 150 str. 4 d., 153 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. seksualiai oraliniu būdu prievartavo mažametę E. K., gimusią 1997 m. (duomenys neskelbtini).

T.y., A. G. periodiškai: 2008 m. spalio 17d., laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 25 d., 2008 m. lapkričio 1 d., laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 4 d. iki 11 d., 2009 m. vasario 14 d. ir 2009 m. vasario 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tiksliai nenustatytą kartų skaičių – ne daugiau kaip aštuonis kartus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės E. K. būkle, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasiguldęs nukentėjusiąją be apatinių kelnaičių ant lovos ir pats nusimovęs apatines kelnaites, laižė pastarajai lytinius organus ir kišo savo lytinį organą E. K. į burną, liepdamas jį laižyti. Taip kaltinamasis tenkino savo lytinę aistrą.

Be to kaltinamasis A. G. laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2009 m. kovo 14 d. seksualiai oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu prievartavo mažametes: E. K., gimusią 1997 m. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusią 1995 m. (duomenys neskelbtini).

T.y., A. G., apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2009 m. kovo 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad E. K. ir A. S. yra mažametės, matant A. S., pasinaudodamas E. K. bejėgiška būkle dėl mažametystės, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasiguldęs nukentėjusiąją be apatinių kelnaičių ant lovos ir pats nusimovęs apatines kelnaites, tiksliai nenustatytą kartų skaičių – ne daugiau kaip tris kartus – laižė E. K. lytinius organus, kišo jai savo lytinį organą į burną, liepdamas jį laižyti, trynė savo lytinį organą į pastarosios lytinius organus. Po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu toje pačioje vietoje kaltinamasis A. G., matant E. K., pasinaudodamas A. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasiguldęs nukentėjusiąją be apatinių kelnaičių ant lovos ir pats nusimovęs apatines kelnaites, tiksliai nenustatytą kartų skaičių – ne daugiau kaip tris kartus – laižė nukentėjusiosios lytinius organus ir kišo savo lytinį organą pastarajai į burną, liepdamas jį laižyti, trynė savo lytinį organą į A. S. lytinius organus. Tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą ir atliko tvirkinamuosius veiksmus mažamečių atžvilgiu.

A. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltas prisipažino iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad jokių tyčinių prievartinių kaltinime inkriminuotų veiksmų, kuriais būtų siekęs patenkinti savo lytinę aistrą, E. K. ir A. S. atžvilgiu neatliko. Jau daugiau kaip metus laiko jis lytiniu atžvilgiu yra bejėgis, todėl to būti negalėjo. A. G. nurodė, jog yra priklausomas nuo alkoholio, ir laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio dažnai išgėrinėdavo, todėl gali daug ko neprisiminti, nes dėl girtumo būdavo lyg be sąmonės. Mano, jog nukentėjusiosios pačios galėjo pasinaudoti tokia jo būsena ir iš smalsumo jį seksualiai išnaudoti, o kaltinamasis dėl girtumo galėjo to nejausti. Tačiau ir tokių atvejų, jo manymu, negalėjo būti tiek daug, kiek nurodyta kaltinime. A. G. aiškina, jog nesupranta, kokiu būdu nustatytas įvykių laikas, nes jo girtumo faktų niekas nenustatinėjo.

Šalies argumentai

A. G. paaiškino, jog nuo 2003 ar 2004 metų jis gyveno su T. K. jos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su jos šešiamete dukra E. K.. Visi trys gyveno kaip šeima, jo ir E. K. santykiai buvo tik kaip tėvo ir dukros. Jis žinojo, kad E. K. ir A. S. yra mažametės.

2009 m. kovo 13 d. kaltinamasis buvo savo mirusios motinos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholinius gėrimus, o po to visą parą miegojo. Kovo 13 d. į šį butą ateidavo ir iš jo išeidavo E. K. ir A. S., kurioms jis buvo davęs buto raktus. Šiame bute mergaitės liko nakvoti. Kovo 14 d. jis dėl išgerto alkoholio kiekio miegojo, prabudo tik tuomet, kai pareigūnai įlipo per balkoną. Kad kas prieš tai būtų beldęs į jo buto duris, kaltinamasis negirdėjo. Kodėl buto durų niekam neatrakino ten buvusios mergaitės, jis nežino. Pats joms taip elgtis neliepė, jų į savo butą nekvietė ir jokių „žaidimų“ nesiūlė. Jau vėliau, t.y. 2009 m. kovo 16 d., kaltinamajam paklausus, kodėl atvyko policija, E. K. papasakojo, kad naktį iš kovo 13 d. į 14 d., kai ji su A. S. nakvojo pas jį bute, jos abi „pasižaidė“ tarpusavyje. Po to, matydamos, kad kaltinamasis guli be sąmonės, nutarė pažaisti su juo. Jos pačios buvo nuogos, jį taip pat išrengė, tačiau nevisiškai. E. K. tvirtino, kad ji pati nieko nedarė, o A. S. trynėsi jam į barzdą savo lytiniais organais, lietė jo lytinį organą, bučiavo. Jis pats nieko nejautė, buvo be sąmonės.

Kaltinamasis prisiminė, jog 2009 m. kovo 13 d. dienos metu, apie 15-18 val., kai jis prabudo, gulėjo ant nugaros. Tuo metu E. K. sėdėjo jam ant krūtinės, buvo jį apsikabinusi. A. S. sėdėjo jam ties juosmeniu ir rankomis lietė jo lytinį organą. Kaltinamasis jas abi nustūmė, užsitraukė kelnes, kurios buvo šiek tiek nuleistos, susitvarkė į viršų užtrauktus marškinius ir liepė mergaitėms eiti sau. Mano, kad savo veiksmais jokios žalos mergaitėms nepadarė, todėl prašo prokuroro pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (šie A. G. parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), A. G. parodė, kad nuo 2004 metų balandžio mėnesio jis gyveno kartu su T. K. ir jos 12-13 metų amžiaus dukra E. K. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2008 m. rudenį jis susipažino su E. K. drauge A. S., žino, kad ji yra 14 metų amžiaus.

2009 m. kovo 13 d. nuo 10 val. iki 16 val. A. G. buvo pas kaimyną ir išgėrinėjo. Po to grįžo į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Tuo metu E. K. ir A. S. buvo tame pačiame bute ir žiūrėjo televizorių. Kartą prabudęs A. G. pajuto, kad ant jo sėdi A. S.. Pastaroji buvo su drabužiais. E. K., kuri taip pat buvo su drabužiais, sėdėjo šalia. Sėdėdama ant kaltinamojo A. S. įkišo ranką jam po kelnėmis bei apatinėmis kelnaitėmis ir ranka lietė jo lytinį organą. Tuo metu E. K. rankomis lietė jo krūtinę, bučiavo jo krūtis ir lūpas, sakydama „užglamonėsim“. Tuomet A. G. paglostė E. K. per nugarą, bet į jos bučinius neatsakė. A. S. jis tuo metu nieko nedarė, nes nepasiekė. Po to jis juokaudamas pasakė mergaitėms, kad užteks, nustūmė nuo savęs E. K., o A. S. pamaigė per šonus, per krūtis, pasivoliojo su ja lyg žaisdamas, o po to nuėjo į tualetą. Tai buvo apie 21.00-21.30 val. Grįžęs jis vėl atsigulė ant žemės. Iš ryto pamatė, kad abi mergaitės miega ant sofos, jos buvo su marškinėliais ir kelnaitėmis. Jis jas pamaitino ir liepė išeiti, o pats išėjo išgerti. Daugiau jokių veiksmų nei jis, nei mergaitės neatliko, tik taip „pasižaidė“ ir viskas. Jis pats prie jų nesikabinėjo ir neprievartavo. Į butą tą dieną jis grįžo po pietų. Apie 15-17 val. atėjo ir A. S. su E. K. Ką bute veikė mergaitės, jis nežino, nes girtas miegojo. Prieš tai A. S. dar prašė neįleisti į butą jos senelio, jei šis ateitų. Kadangi kaltinamasis buvo girtas, jam visa tai buvo nesvarbu. Per miegus jis išgirdo stiprų beldimą į duris ir balkoną. Prabudęs pamatė, kad per balkono langą įlipo pareigūnai. Iki to momento jis jokio triukšmo negirdėjo, mergaitėms atidaryti durų nedraudė.

A. G. tvirtino, jog E. K. jam sakė, kad A. S. jį įsimylėjo ir nori „pažaisti“. Paklausus, ką reiškia šis žodis, pastaroji atsakė, jog „ne kaip iš tikrųjų santykiauti, o iš išorės, pasibučiuoti“. Kaltinamasis taip pat paaiškino, jog yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau labai retai būdavo taip, kad būdamas girtas neprisimintų, kas su juo vyksta (t. 2, b. l. 10-15). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patikslino, jog toks pokalbis tarp jų buvo jau po įvykio.

Mažametės nukentėjusiosios E. K. parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. kartu su A. S. nuėjo pas jos patėvį A. G., nes A. S. norėjo su juo pažaisti. Ji pati su patėviu žaidžia tokius žaidimus, kad jis jai laižo makštį, o ji jam laižo lytinį organą. Nuėjusi pas patėvį ji ir A. S. atsigėrė arbatos, pažiūrėjo televizorių, o po to A. S. atsigulė pas A. G. ant grindų ir pradėjo ten su juo išsidirbinėti, žaisti. E. K. tuo metu sėdėjo ant fotelio ir žiūrėjo televizorių. Vėliau A. S. pasiūlė ir jai, tačiau nukentėjusioji atsisakė, nes jau vieną kartą tai darė ir jai užteko, o A. S. darė A. G.. Pastarasis A. S. nedarė. Prieš tai jos dar kartą buvo užėjusios pas A. G. ir užtruko pas jį. Tuo metu jos gulėjo ant lovos, nukentėjusioji laižė kaltinamojo lytinį organą, o jis jai laižė makštį. A. S. taip pat laižė A. G. lytinį organą, ir tai darė daugiau kartų, nei E. K. Po antrojo karto jos nuėjo miegoti, tačiau A. S. miegojo neramiai, vėliau ji nuėjo pas A. G. ant grindų. Ką jie ten darė, nukentėjusioji nematė, nes miegojo ant lovos. Kai atsikėlė ryte, A. S. vėl paprašė pažadinti patėvį ir su juo trumpai pažaidė, apie 5-7 minutes. Po to ji su A. S. išėjo į baseiną. Joms grįžus A. S. vėl žaidė su patėviu, kaip ir anksčiau, o ji žiūrėjo televizorių, vėliau prigulė. Po kiek laiko kažkas pradėjo belstis į buto duris, tačiau A. S. įtikino A. G., kad tai ne jos teta, ir pastarasis vėl atsigulė miegoti. Kai atvyko policija, ji labai išsigando, tačiau A. S. sakė, jog nereikia atidaryti durų. Vėliau gaisrininkai užlipo kopėčiomis ir tada pažadino A. G..

Šalies argumentai

E. K. paaiškino, jog ji su patėviu tokius žaidimus žaidė nuo 2008 metų liepos mėnesio, du tris kartus per savaitę, išskyrus 2008 m. gruodžio mėnesį, nes ji buvo išvykusi pas senelę. Kai sugrįžo, žaidė su patėviu 2009 m. sausio 3 d.

Kai tokį žaidimą nukentėjusioji su patėviu žaidė pirmą kartą, tai tik A. G. jai laižė, o nuo 2009 m. pradžios ne tik jis jai, bet ir nukentėjusioji laižė A. G. lytinį organą. Visa tai vykdavo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o kai prisijungė ir A. S., jos su A. G. žaidė tame pačiame name esančiame bute Nr. 24. Žaidžiant tiek ji, tiek patėvis nusirengdavo kelnes ir apatines kelnaites. Ji atsiguldavo ant nugaros, o patėvis susiriesdavo gale lovos ir laižydavo jos lytinius organus. Po to tėtis gulėdavo ant nugaros, o ji susiraitydavo ir laižydavo jo lytinį organą, įsidėdavo jį į burną. Kitokių veiksmų nei ji, nei jos patėvis neatliko, patėvis jai daugiau nieko nesiūlė (t. 1, b.l. 80-90).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad pirmą kartą tokius žaidimus su A. G., kurių metu laižė vienas kito lytinius organus, pradėjo žaisti 2008 metais, sekančią dieną po tėčio gimtadienio, t.y. 2008 m. spalio 17 d. Tėtis tą dieną buvo šiek tiek išgėręs, tačiau nebuvo toks girtas, kad ko nors nesuprastų. Vasarą su patėviu ji tokių žaidimų nežaidė, buvo stovykloje. Antrą kartą tokį patį žaidimą su A. G. žaidė praėjus maždaug savaitei laiko, t.y. spalio mėnesio pabaigoje, iki lapkričio 1 d. Po to – lapkričio 1 dieną. Tos pačios dienos vakare ji išvažiavo pas močiutę. Pasibaigus atostogoms ji grįžo namo, tačiau nei lapkričio, nei gruodžio mėnesį su patėviu šių žaidimų daugiau nežaidė. Per žiemos atostogas ji vėl buvo išvykusi, o į namus grįžo 2009 m. sausio 4 d. ir, praėjus maždaug savaitei, vėl su A. G. žaidė tą žaidimą. Po savaitės vėl žaidė. Dar prisimena, kad šį žaidimą su kaltinamuoju žaidė 2009 m. vasario 14 d., t.y. per Šv. Valentino dieną, ir dar po savaitės. Šiuos žaidimus su patėviu ji žaisdavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dienos metu, kai namuose nebūdavo mamos. Sekantį kartą su patėviu žaidė 2009 m. kovo 13-14 dienomis bute Nr. 24, kai buvo ir A. S..

Tokio atvejo, kad A. S. sėdėtų ant A. G. ir pakišusi rankas po kelnėmis ir kelnaitėmis, liestų jo lytinį organą, nebuvo. A. S. A. G. tik laižė lytinį organą ir šis jai darė tą patį. Nukentėjusioji kaltinamajam rankomis krūtinės taip pat nelietė ir nebučiavo. Visų šių žaidimų tiek su ja, tiek su A. S. metu, kaltinamasis nemiegojo, dažniausiai jis būdavo išgėręs, bet visuomet suprasdavo, kas vyksta.

2009 m. kovo 13 d. apie 20 val. ji ir A. S. su A. G. žaidė šį žaidimą. Iš pradžių kaltinamasis jai laižė lytinius organus, po to ji jam laižė. Visa tai matė A. S.. Po to ji pati žiūrėjo, o A. G. laižė A. S. lytinius organus, o vėliau – A. S. laižė A. G. lytinį organą. Daugiau tą dieną šio žaidimo jie nežaidė. Kitą dieną su patėviu pažaidė apie 18 val. Iš pradžių A. G. laižė jos lytinius organus, o po to nukentėjusioji laižė jo. Tai matė A. S.. Po to E. K. matė, kaip kaltinamasis laižė A. S. lytinius organus, o vėliau – A. S. laižė A. G. lytinį organą. Po šių žaidimų kaltinamasis išgėrė ir užmigo. Apie 20 val. ji su A. S. pažadino tėtį ir paprašė pažaisti. Pastarasis vėl pirma palaižė jos lytinius organus, po to ji laižė kaltinamojo lytinį organą. Tai matė A. S.. Po to, nukentėjusiajai matant, A. G. laižė A. S. lytinius organus, o A. S. – kaltinamojo. Maždaug po pusvalandžio į duris pradėjo belstis A. S. senelis ir teta. A. G. miegojo ir atsibudo tuomet, kai policijos pareigūnai ėmė rakinti durų spyną. Kodėl kaltinamasis neatidarė durų, ji nežino. Tuo metu, kai pareigūnai pateko į butą per langą, pastarasis gulėjo ant žemės, bet nemiegojo. Patėvis liepė apie šiuos žaidimus niekam nepasakoti, sakė, kad po to tiek nukentėjusiosios, tiek jis gali turėti nemalonumų su policija (t. 1, b. l. 91-94).

Šalies argumentai

E. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2009 m. kovo 13 d., apie 18 val., ji su A. S. nuėjo pas tėtį. Ten tėtis su A. S. pasižaidė, o ji pati nesutiko ir žiūrėjo televizorių. Kai jie baigė žaidimus, ji su A. S. atsigulė į lovą žiūrėti televizoriaus, o vėliau užmigo. 2009 m. kovo 14 d. ryte ji atsikėlė ir nuėjo pažadinti tėčio, „pažaidė“ su juo. Po pusryčių ji su A. S. išėjo į lauką. Kai grįžo pas tėtį apie 18 val., A. S. su juo vėl pažaidė, o vėliau žaidė ir ji. Žodis „žaidėme“ reiškia netikrą seksą, t.y., kai daro ne iš tikrųjų, tik vienas kitam laižo. Ji patėviui čiulpė lytinį organą, o jis jai laižė lytinius organus (t. 1, b. l. 75).

Mažametės nukentėjusiosios A. S. parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. apie 13 val. ji nuėjo į svečius pas E. K.. Pastaroji jai pasakojo, kad ji jau apie tris metus su patėviu žaidžia tokius žaidimus: iš pradžių patėvis laižydavo jos lytinius organus, o po to ji laižydavo patėvio lytinį organą. Vėliau E. K. patėvis atsiguldavo ant jos ir savo lytiniu organu trindavo jai prie lytinių organų. Kai E. K. papasakojo apie tuos žaidimus, jos abi nuėjo pas A. G. į namus. Ten E. K. pasiūlė, kad pirmiausiai patėvis pažaistų su ja. Tuomet kaltinamasis pasakė joms abiems nusiprausti lytinius organus, po to pats nuėjo praustis. Nukentėjusioji buvo su maikute, E. K. buvo nuoga, A. G. buvo su maikute, be kelnaičių. Jos abi atsigulė ant vienos lovos ir kaltinamasis pirmiausia žaidė su E. K., jai laižė. Po to laižė nukentėjusiajai, po to E. K. jam palaižė, po to nukentėjusioji jam laižė. Po to kaltinamasis trynė savo lytinį organą E. K., o vėliau ir nukentėjusiajai. Visa tai truko iki 15 val. A. G. tuo metu nebuvo girtas. Po žaidimo jos apsirengė, pasėdėjo, pavalgė, tvarkė kaltinamojo butą. Vėliau jos išėjo. Į A. G. butą jos abi grįžo apie 20 val. ir liko jame nakvoti. Kaltinamasis, kuris jau buvo girtas, dar siūlė pakartoti tuos žaidimus, bet ji nenorėjo, nes pirmą kartą apsivėmė. Kitos dienos rytą nukentėjusioji kartu su E. K. išėjo į baseiną. Grįžo apie 16 val., tuo metu A. G. buvo stipriai girtas. Nukentėjusioji paklausė E. K., ar ši nori pažaisti su savo patėviu. Pastaroji atsakė, kad nori, ir pasiūlė A. G. pažaisti. Tuomet jos nusiprausė ir atsigulė. Kaltinamasis iš pradžių laižė jai, po to – E. K.. Po to ji atsisėdo ant jo ir ėmė jam laižyti, vėliau jam laižė E. K. Tai truko apie pusvalandį, t.y. žymiai trumpiau nei 2009 m. kovo 13 d. Pabaigus žaidimą, ji kartu su E. K. nuėjo pirkti maisto. Grįžusios pavalgė. A. G. tuo metu miegojo. Apie 18 val. E. K. pažadino kaltinamąjį ir nukentėjusioji pasiūlė jam pažaisti. Pastarasis sutiko ir jie vėl žaidė. Viskas buvo kaip ir antrą kartą – buvo laižymas, tačiau nebuvo trynimo. Tuo momentu, kai A. G. laižė E. K., kažkas pasibeldė į duris. Nukentėjusioji nubėgo pažiūrėti pro durų skylutę ir pamatė savo senelį su teta. Tuomet A. G. liepė joms apsirengti. Iki pasibeldimo kaltinamasis palaižė joms abiems, ir ji jam palaižė, o E. K. nespėjo jam palaižyti. Durų jos neatidarė, nes taip liepė kaltinamasis. Be to jis liepė sakyti nukentėjusiajai, kad ją muša senelis, o E. K. mama girtuokliauja ir neduoda valgyti, todėl jos abi būna pas kaltinamąjį. Po šių žodžių A. G. atsigulė ant čiužinio, bet užmigęs nebuvo. Nukentėjusiosios senelis beldėsi vis garsiau, grasino iškviesti policiją. Tai truko apie pusvalandį, vėliau atvyko policija. Kaltinamasis liepė neatidaryti durų. Po to atvyko gaisrininkai ir A. G. atidarė jiems balkono duris.

Nukentėjusioji nurodė, kad 2009 m. kovo 13 d. ji A. G. pasakė, kad jai trylika metų, mokosi septintoje klasėje (t. 1, b.l. 32-35).

Mažametės nukentėjusiosios E. K. atstovė pagal įstatymą T. K. paaiškino, jog kaltinamasis A. G. yra jos sugyventinis. Kartu jie gyveno apie 7 metus, vedė bendrą ūkį. Kaltinamojo A. G. santykiai su E. K. geri. Kad nuo 2008 m. spalio mėnesio jų tarpusavio santykiai būtų pasikeitę, pastaroji nepastebėjo. Apie tai, kad A. G. seksualiai prievartavo dukrą, ji sužinojo tik po kaltinamojo sulaikymo. E. K. jai pripažino, kas vyko 2009 m. kovo 13-14 dienomis su A. G., tačiau pasakė, kad anksčiau nieko tarp jų nebuvo, ji tik prisifantazavo. Atstovė pagal įstatymą patvirtino, kad priekaištavo dukrai, jog pastaroji išardė jos šeimą.

Šalies argumentai

T. K. nurodė, jog 2009 m. kovo 13 d. vakare E. K. prašė leisti eiti pas A. G. žiūrėti filmų, ir ji leido.

Mažametės nukentėjusiosios atstovė paaiškino, jog su kaltinamuoju A. G. 2008 – 2009 metais gyveno pilnavertį lytinį gyvenimą. Nors tai vykdavo tuomet, kai E. K. miegojo, tačiau pastaroji galėjo tai matyti, nes jie visi trys gyveno ir miegojo viename kambaryje. Jokių patalpas skiriančių pertvarų kambaryje nebuvo. Teisiamojo posėdžio įrodymų tyrimo stadijoje T. K. prašė prokuroro pareikštą civilinį ieškinį atmesti, nes tiek ji, tiek jos dukra kaltinamajam atleido, tačiau baigiamosiose kalbose patvirtino, jog jos dukra buvo traumuota, todėl sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme ir palaiko prokuroro civilinį ieškinį.

Mažametės nukentėjusiosios A. S. atstovas pagal įstatymą S. S. paaiškino, jog kaltinamąjį A. G. pažįsta kaip kaimyną, tarpusavyje nesipyko, tik priekaištaudavo, kad pastarasis į namus priima mergaites, o jos tuo naudojasi ir nelanko mokyklos. Taip buvo ne vieną kartą. Kaltinamasis pasiaiškindavo, kad jam gaila vaikų, tačiau vis vien kilo įtarimas, ką kaltinamasis gali veikti su mergaitėmis. 2009 m. kovo 13 d. A. S. negrįžo namo nakvoti, o 14 d. A. G. eilinį kartą neatidarė durų. S. S. baigėsi kantrybė ir jis iškvietė policiją. Kai pateko į butą, mergaitės buvo išsigandusios, ėmė verkti. A. G. buvo stipriai išgėręs, bet sėdėdamas už stalo, suprato, kas vyksta. Po įvykio A. S. lankėsi pas psichologus. Apie tai, ką veikė pas A. G., pastaroji jam nepasakojo, ji daugiau šnekasi su senele ir teta, nes ir jam pačiam nepatogu su anūke apie tai kalbėti. Pareikštą civilinį ieškinį atstovas prašė tenkinti pilnai, prašo kaltinamajam skirti prokuroro pasiūlytą bausmę.

Liudytoja O. S. paaiškino, kad yra mažametės A. S. teta. 2009 m. kovo 14 d., po to, kai A. S. negrįžo nakvoti į namus, ji su savo tėvu pastarosios ėmė ieškoti pas A. G., nes tai buvo ne pirmas kartas. Agata pas kaltinamąjį pradėjo eiti nuo 2009 m. pradžios. Kai A. G. neatidarė buto durų, buvo iškviesta policija. S. S. išėjo į lauką pasitikti pareigūnų, o liudytoja liko laukti prie kaltinamojo buto durų. Jai belaukiant, iš buto Nr. 24 išėjo A. G., tačiau, pamatęs ją, tuoj pat grįžo į butą ir vėl užsirakino. Kalinamasis lyg tai buvo išgėręs, tačiau nesvirduliavo.

Liudytoja patvirtino, jog po 2009 m. kovo 13-14 d. d. įvykių nukentėjusioji A. S. tapo agresyvi, nervinga, visko bijo, visiškai nebesimoko, lankosi pas psichologus. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad A. G. jai ir E. K. liepė čiulpti savo lytinį organą, kad kaltinamasis savo lytinį organą dėjo prie E. K. lytinių organų, o su ja pačia santykiavo oraliniu būdu ir tai buvo vieną kartą. Mergaitė apie įvykį pasakoja nenoriai, iš karto susinervina, verkia. Po įvykio jokių fizinės prievartos požymių liudytoja ant nukentėjusiosios nepastebėjo.

Liudytojas P. M. (P. M.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinkinėje. 2009 m. kovo 14 d. buvo gautas pranešimas, kad bute per prievartą laikomos dvi nepilnametės mergaitės. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vienos iš mergaičių globėjas ir paaiškino, jog butas, kuriame laikomos mergaitės, priklauso A. G.. Pasibeldus į buto duris, jų niekas neatidarė. Tuomet buvo iškviesti priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie į butą pateko per balkoną. Įėjęs į butą liudytojas pamatė ant kėdės sėdintį A. G.. Viena mergaitė sėdėjo ant kėdės šalia kaltinamojo, o kita – ant sofos. Jos abi buvo išsigandusios ir verkė. Kaltinamasis buvo neblaivus. Jis nieko nesakė, kodėl neatidarė durų, tik kažką murmėjo. Po to jis pasakė, kad jam buvo gaila mergaičių. A. G. buvo susijaudinęs, išgėręs, tačiau galėjo suvokti, ką daro.

Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. K. gimė 1997 m. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 119).

Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) tvirtina, jog A. S. gimė 1995 m. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 25 d. sprendimo matyti, jog A. S., gim. 1995 m. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa, jos globėju paskirtas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 46-47).

Specialisto išvada Nr. G 1128/09(01) tvirtina, jog sužalojimu žymių A. S. kūne, tame tarpe ir lytinių organų srityje, nenustatyta, nukentėjusiosios mergystės plėvėje pažeidimų nėra. A. S. mergystės plėvės anatominė sandara neleidžia atlikti lytinio akto nepažeidžiant mergystės plėvės (t. 1, b.l. 29-30).

Specialisto išvada Nr. G 1390/09(01) tvirtina, jog E. K. kūne objektyvių sužalojimų nekonstatuota. E. K. mergystės plėvė nepažeista. Objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad su E. K. buvo lytiškai santykiauta, nėra (t. 1, b.l. 69-70).

Specialisto išvada Nr. 90TPK-44 tvirtina, kad šiuo metu A. G. lėtinės psichikos sutrikimo požymių nėra, vyrauja priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kuris nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus analizuojant pastarajam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus (t. 2, b.l. 55).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išrašo iš E. K. ligos istorijos, matyti, jog mažametei nukentėjusiajai diagnozuota: neigiami įvykiai vaikystėje, emocijų sutrikimas vaikystėje, kiti blogo elgesio sindromai. Vaiko raidos centro specialistai konstatavo, jog E. K. aktyviai siekia aplinkinių dėmesio, stokoja socialinių, bendravimo įgūdžių. Stiprus poreikis priklausyti bendraamžių grupei, todėl yra didelė tikimybė užmegzti nesaugius santykius. Apie seksualinę prievartą kalba nenoriai, lyg stengtųsi apsaugoti jai artimus asmenis. Eugenija tai traktuoja kaip savanorišką sutikimą santykiauti. Mergaitei rekomenduotina tolesnė psichologinė pagalba, mažinanti traumuojančio įvykio neigiamas pasekmes (t. 1, b. l. 101-102).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-42 matyti, kad A. S. nagrinėjamo įvykio metu, t.y. 2009-03-13 – 2009-03-14 laikotarpiu bei po įvykio nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu jai konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas.

A. S., atsižvelgiant į jos psichologinius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, turimų žinių apimtį, jai būdingus individualius ypatumus, galėjo teisingai suvokti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir šiuo metu negali suprasti jų reikšmės, ko pasekoje ji negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su ja atliktiems veiksmams.

Šiuo metu A. S. konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Jos emocinėje būsenoje stebimas išliekantis byloje nagrinėjamo įvykio psichiką traumuojantis poveikis, dėl ko jai rekomenduojama intensyvi stacionari psichologinė pagalba. Dalyvauti apklausose, teismo posėdyje A. S. nerekomenduojama (t. 3, b. l. 64-68).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. 103MS-46 išvados matyti, kad E. K. nagrinėjamų įvykių metu bei po jų nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu jai konstatuojami neigiami įvykiai vaikystėje, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas.

E. K., atsižvelgiant į jos turimų žinių apimtį, jai būdingus individualius psichologinius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, galėjo teisingai suvoktu su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir šiuo metu negali suprasti jų reikšmės, ko pasekoje ji negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams.

Šiuo metu E. K. emocinėje būsenoje stebimas išliekantis byloje nagrinėjamo įvykio psichotraumuojantis poveikis, dėl ko jai rekomenduojama psichologinė pagalba.

E. K. dalyvauti apklausose, teismo posėdžiuose nerekomenduojama (t. 3, b.l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino, jog A. G. seksualiai prievartavo mažametes E. K. ir A. S., t.y. tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu, ir jas tvirkino.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė, jog jis žinojo, kad nukentėjusiosios A. S. ir E. K. yra mažametės. Šis jo aiškinimas neprieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, kad jis gyveno su T. K. nuo to laiko, kai pastarosios dukrai Eugenijai buvo šešeri metai. Taigi jis be jokios abejonės žinojo, jog mergaitė gimusi 1997-021-04, t.y. mažametė. Iš A. S. parodymų (t. 1, b.l. 32-35) matyti, jog pastaroji jam pasisakė esanti 13 metų amžiaus. Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog kaltinamasis A. G. žinojo ir suprato, kad abi mergaitės yra mažametės. Taigi jis, laižydamas jų lytinius organus, kišdamas joms į burnas savo lytinį organą ir liepdamas jį laižyti, trindamas savo lytinį organą į E. K. ir A. S. lytinius organus, fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu prievartavo mažametes, suprasdamas, kad jos dėl to yra bejėgiškoje būklėje. Todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., nes jis pasinaudojo dėl mažametystės jų bejėgiška būkle, o demonstravimas seksualinio prievartavimo veiksmų, matant vienai iš mažamečių, vertinamas kaip pastarųjų tvirkinimas ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str.

Ikiteisminio tyrimo metu kiekvienas lytinės aistros tenkinimas A. G. buvo inkriminuotas kaip atskiras nusikalstamos veikos epizodas.

Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog A. G. seksualinio prievartavimo veiksmus savo sugyventinės dukros E. K. atžvilgiu atlikdavo bute, kuriame jis pats gyveno, periodiškai, laipsniškai ją prie to pripratinęs. Tai patvirtina, jog jis E. K. buvo pasirinkęs faktiškai pastoviam savo lytinės aistros tenkinimui. Todėl jo tyčia E. K. atžvilgiu buvo vieninga, nukreipta į savo lytinės aistros patenkinimą vis toje pačioje vietoje ir tokiu pačiu būdu. Taigi kaltinamojo nusikalstami veiksmai pastarosios atžvilgiu nuo 2008-10-17 iki 2009-02-20 buvo tęstiniai. Todėl jie kvalifikuojami pagal vieną baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. – kaip vienas nusikaltimas, o ne kaip nusikaltimų daugetas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu jau kitame bute buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai. Kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, kaltinamasis seksualiai prievartavo mažametes pakaitomis tuo pačiu metu ir abi toje pačioje vietoje. 2009 m. kovo 13-14 dienomis kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į savo lytinės aistros tenkinimą pakaitomis su abiem mažametėm, vienos tvirkinimo metu, kitą seksualiai prievartaujant. Todėl teismas seksualinio prievartavimo veiksmus vienos ir kitos mergaičių atžvilgiu vertina kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir kvalifikuoja juos pagal vieną baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. -, vertindamas kaip antrą jo nusikalstamos veikos epizodą.

Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, demonstruojant seksualinio prievartavimo veiksmus vienai, o paskui kitai mažametei, teismas vertina taip pat kaip tęstinius, nes juos A. G. padarė veikdamas vieninga tyčia. Šie nusikalstami veiksmai kvalifikuotini iš sutapties su seksualiniu prievartavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., kaip vienas tvirkinamųjų veiksmų epizodas.

Kaip seka iš nukentėjusiųjų E. K., A. S. parodymų, kaltinamojo paaiškinimų teisme, mergaitės pačios buvo iniciatyvios, nesipriešino kaltinamojo norams ir veiksmams.

Iš tiesų, lytinės aistros tenkinimas sudaro Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiosios valią, t.y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių tenkinant lytinę aistrą. Tai turi suvokti kaltininkas. Šiuo konkrečiu atveju A. G. vieną iš mergaičių – E. K. – augino, turėjo jos pasitikėjimą, suprato, jog nukentėjusioji bręsta, pas jį ieško užuovėjos, švelnumo, ir tuo pasinaudojo savo lytiniams poreikiams tenkinti. Kaip seka iš pačios nukentėjusiosios E. K. aiškinimo, pradžioje tik jis jai laižė lytinius organus, o vėliau ir ji jam pradėjo laižyti (t. 1, b.l. 80-90). Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis elgėsi su mergaitėmis lyg pasižaisdamas (t. 2, b.l. 10-15). Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados (t. 3, b. l. 64-68, 69-72) rodo, jog tiek nukentėjusiosios E. K., tiek A. S. asmenybė nebrandi, jų gyvenimiška patirtis maža, nesugeba numatyti tolimųjų pasekmių, yra išreikšti jų psichologinės šilumos, pripažinimo, dėmesio iš aplinkinių poreikiai. Nukentėjusiosios E. K. žinios apie intymius prievartinius santykius neišsamios, fragmentiškos. Asmenybė pagal amžių nebrandi.

E. K. galėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir negali) suprasti tų veiksmų reikšmės, pavojingumo, jai daromos žalos ir tolimesnių pasekmių bei su ja atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Todėl ji negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su ja atliktiems veiksmams.

Taigi teismas, vertindamas šiuos faktinius duomenis, daro išvadą, jog E. K., nors aktyviais veiksmais ir neišreiškė pasipriešinimo A. G. nusikalstamiems veiksmams, tačiau dėl mažametystės buvo bejėgiškoje būklėje.

Šiai teismo išvadai neprieštarauja ir E. K. aiškinimas ekspertams, kad ji nenorėdavo laižyti kaltinamojo lytinį organą, nes jai buvo bjauru, tačiau tai darė iš baimės, nes pastarasis jau kartą ją už pakarpos buvo išmetęs iš namų (t. 3, b.l. 69-72). Šis pastarosios aiškinimas dar kartą patvirtina, jog A. G. lytinio prievartavimo veiksmus nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu atliko prieš pastarosios valią.

Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. 103Ms-42 išvadų (t. 3, b.l. 64-68), nukentėjusiosios A. S. asmenybė pagal amžių taip pat yra nebrandi, jos gyvenimiška patirtis maža, nesugebanti kritiškai vertinti nei kitų, nei savo elgesio. Jos žinios apie intymius santykius gausios, tačiau paviršutiniškos, intelektualiniai gebėjimai žemesni už amžiaus tarpsnio normas. A. S., nors teisingai suprato jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir šiuo metu negali suprasti jų reikšmės, t.y. jų pavojingumo, jai daromos žalos, tolimesnių pasekmių, su ja atliekamų nusikalstamų veiksmų kryptingumo ir tikslų, nusikalstamo pobūdžio. Tai, kad įvykio metu nukentėjusioji nesuvokė su ja atliekamų veiksmų esmės, patvirtina ir jos psichologinė gynybinė reakcija – apsivėmimas, ko pasekoje ji kaltinamojo pradėjo vengti. Taigi, nusikaltimo įvykio metu ir A. S., tuo metu buvusi trylikos metų amžiaus, veikdama pagal savo suvokimo lygmenį, t.y. faktiškai nesugebėdama suvokti situacijos esmės, negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su ja A. G. atliekamiems veiksmams.

Vertindamas šiuos faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog A. S., nors aktyviais veiksmais neišreiškė pasipriešinimo A. G. nusikalstamiems veiksmams, tačiau vien todėl, kad dėl mažametystės buvo bejėgiškoje būklėje.

Šiai teismo išvadai neprieštarauja ir A. S. aiškinimas ekspertams, jog prieš tai A. G. jai davė gerti vyno, įtikinėjo (t. 3, b.l. 67). Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis atėjusioms mergaitėms duodavo maisto, leisdavo žiūrėti televizorių, nors tam prieštaravo A. S. senelis, kuris pastebėjo, jog kaimynas, būdamas su mergaitėmis, užsirakina. Šiuo konkrečiu atveju tai rodo, jog kaltinamasis, žinodamas A. S. sunkias socialines gyvenimo sąlygas, tuo naudojosi, siekdamas palaužti jos valią ir savo lytinių poreikių tenkinimui prisitraukti ir antrą mažametę. Šią išvadą patvirtina byloje nustatytas jo paties nusikalstamas elgesys 2009 m. kovo 13-14 dienomis jau su abiem mažametėm. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis, naudodamasis abiejų nukentėjusiųjų dėl mažametystės bejėgiška būkle, veikė prieš jų valią.

Nors A. G. neigia seksualiai prievartavęs mergaites ir jas tvirkinęs, tačiau tai patvirtina nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys. Netikėti E. K. ir A. S. parodymais apie įvykio aplinkybes teismas neturi pagrindo. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai konstatavo, jog abiems joms nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, jos gali teisingai atpasakoti įvykio aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių aplinkybių, kad A. G. įvykio metu kartais būdavo išgėręs, tačiau suprato, kas vyksta, kokius jis nusikalstamus veiksmus ir kiek kartų su jomis atliko, yra nuoseklūs. Be to jie neprieštarauja tai byloje nustatytai aplinkybei, kad policijos pareigūnams į kaltinamojo butą, kur jis buvo užsidaręs su dviem mažametėmis, pavyko patekti tik gaisrininkų pagalba.

Nors A. G. tvirtino, jog jis 2009 m. kovo 13-14 dienomis buvo labai girtas ir nesuprato, ką mergaitės su juo daro, negirdėjo, kad beldžiasi į duris, tačiau tai prieštarauja jau minėtiems nukentėjusiųjų parodymams, kad pastarasis viską suvokė, įkalbinėjo nukentėjusiąsias, liudytojos O. S. aiškinimui, kad ji matė, jog tuo metu, kai policija jau buvo iškviesta, kaltinamasis buvo išėjęs iš savo buto, tačiau, pamatęs ją, iš karto vėl jame užsidarė. Be to tiek E. K., tiek A. S. patvirtino, jog kaltinamasis mokino jas, ką pastarosios turi sakyti atvykusiems pareigūnams. Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog A. G. suvokė savo veiksmų mažamečių E. K. ir A. S. atžvilgiu nusikalstamą pobūdį ir siekė kurti sau gynybinę situaciją.

Kaltinamojo parodymai dėl jo nusikalstamų veiksmų E. K. atžvilgiu 2008-2009 metais iki kovo mėnesio 13 d., kaltinime nustatytais laikotarpiais, yra nenuoseklūs. Teisiamajame posėdyje pastarasis iš pradžių teigė, jog 2008-2009 metais jis dažnai būdavo labai girtas, dėl to pati E. K. galėjo, jam nesuvokiant, juo pasinaudoti, o paskui jau tvirtino, kad jo girtumas nebuvo nustatytas, mergaitė prisifantazavo, nes matydavo jį gulintį su savo motina. Šias aplinkybes, jo manymu, patvirtina ir tai, kad E. K. niekam dėl jo veiksmų nesiskundė, rašo jam laiškus, be to ant mergaičių nebuvo rasta jo spermijų. Toks kaltinamojo aiškinimas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad A. G. seksualiai prievartavo E. K. nuo 2008 m. spalio 17 d. ir tai patvirtinantiems faktiniams duomenims. Nukentėjusioji E. K. nuosekliai aiškino, kad A. G. su ja žaisdavo tokius žaidimus: pradžioje jis jai laižydavo lytinius organus, o paskui – ji jo varpą. Kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo netikėti pastarosios nuosekliu aiškinimu, nes ji neturi polinkio fantazuoti, gali nuosekliai atpasakoti nusikaltimo įvykio aplinkybes. Kad taip iš tiesų vyko patvirtina tai, jog pastaroji 2009 m. kovo mėnesį papasakojo savo draugei A. S., jog ji tokio pobūdžio „žaidimus“ su patėviu žaidžia jau daugiau kaip pusę metų. Tam neprieštarauja ir paties kaltinamojo aiškinimas teisiamojo posėdžio pradžioje, jog galėjo taip būti, nes jis tuo metu labai dažnai gerdavo. Be to, kaip matyti iš A. S. parodymų, 2009 m. kovo 13 d. A. G. „žaidimą“ pirmiausiai pradėjo „žaisti“ su E. K., kuri ją kvietė ateiti prie jų. Tai rodo, kad pastarajai tokio pobūdžio žaidimai su patėviu nebuvo naujas dalykas. Nors kaltinamasis aiškino, jog tuo metu dar buvo gyva jo motina, todėl prievartauti E. K. jis neturėjo kur, tačiau nukentėjusioji E. K. patvirtino, jog viskas vyko ne A. G., o jos motinos T. K. bute, kai pastaroji išeidavo į darbą. Be to psichologinis–psichiatrinis nukentėjusiųjų E. K. ir A. S. tyrimas parodė, jog kaltinamojo jų atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai pastarosioms sukėlė neigiamas psichologines pasekmes, dėl kurių E. K. būtina ambulatorinė, o A. S. net stacionari psichologo pagalba.

Šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad A. G. nuo 2008 m. spalio 17 d., kaltinime nustatytu laiku, seksualiai prievartavo E. K., o 2009 m. kovo 13-14 dienomis ne tik E. K., tačiau ir A. S..

Todėl teismas, įvertinęs tai, kas pirmiau nuosprendyje išdėstyta, kaltinamojo parodymus, kad jis taip elgtis galėjo tik dėl girtumo, nesuvokdamas savo veiksmų, kad iš viso mergaičių neprievartavo, jog jos pačios juo pasinaudojo, vertina kaip pastarojo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Spręsdamas A. G. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, teismas vadovaujasi byloje esančių, teisiamajame posėdyje ištirtų, nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Nustatydamas seksualinio prievartavimo datas bei jų aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiųjų E. K. ir A. S. parodymais, kurie dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir neprieštarauja nukentėjusiųjų psichologinio-psichiatrinio tyrimo duomenims.

Nors kaltinamasis tvirtina, kad jokios prievartos jis nenaudojo, kad E. K. jam rašo laiškus ir laukia sugrįžtant, tačiau tai nepaneigia jo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo, o patvirtina, jog nukentėjusioji, duodama parodymus, nėra suinteresuota apkaltinti A. G. nepagrįstai, pati, kaip patvirtina ekspertai, ir šiuo metu negali suvokti kaltinamojo jos atžvilgiu padarytų seksualinio tvirkinimo, prievartavimo veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir pavojingumo.

T. K. teisme patvirtino, jog dukra jai pripažino, kas vyko 2009 m. kovo 13-14 dienomis su A. G., tačiau pasakė, kad anksčiau nieko tarp jų nebuvo ir ji prisifantazavo. Tokie T. K. parodymai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie A. G. seksualinio pobūdžio veiksmus E. K. atžvilgiu iki 2009 m. vasario 20 d. Kaip matyti iš nukentėjusiosios motinos parodymų, ji priekaištavo savo dukrai, kad pastaroji išardė jos šeimą, nepalaikė. Todėl, teismo manymu, tokia mergaitės reakcija, siekiant sumažinti paaiškėjusių patėvio nusikalstamų veiksmų laikotarpį, yra adekvati motinos reakcijai į pačią nukentėjusiąją.

Kaltinamojo aiškinimas, kad jis jau kurį laiką yra lytiškai nepajėgus, todėl negalėjo tenkinti savo lytinės aistros, prieštarauja jo sugyventinės T. K. parodymams, jog jie abu 2008-2009 metais turėjo pilnaverčius lytinius santykius.

Be to, seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali, todėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės, ar kaltinamajam pavyko pasiekti norimą rezultatą.

Kaltinamojo A. G. aiškinimas, kad abi nukentėjusiosios verčiasi prostitucija, nes turėjo daug pinigų, prieštarauja jo paties parodymams, kad jis jas maitino, ir teismo medicinos specialistų išvadoms, kad E. K. ir A. S. lytiniuose organuose nėra tokių pažeidimų, kurie tvirtintų, jog jos būtų turėję lytinius santykius (t. 1, b.l. 29-30, 69-70).

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų E. K. ir A. S. parodymų, kaltinamasis A. G., seksualiai prievartaudamas mergaites, ne visuomet būdavo girtas. Be to, kaip jis ir pats teigia, kiekvieną kartą nebuvo nustatytas jo girtumo laipsnis. Nors bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog tęstinių nusikalstamų veiksmų metu jis gerdavo alkoholį, tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, nėra pagrindo tvirtinti, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui, nes pastarasis taip elgdavosi ir būdamas blaivus. Taigi, teismo manymu, nėra pagrindo girtumą pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmes A. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir dėl jo veiksmų atsiradusias pasekmes. A. G. padarė vieną nesunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad šių nusikaltimų padarymo metu mažametės fiziškai nebuvo sužalotos, bet joms dėl nusikalstamais veiksmais padaryto psichotraumuojančio poveikio ir šiuo metu reikalinga specialisto-psichologo pagalba. Kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, tačiau anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. A. G. nusikalstamus veiksmus padarė būdamas pakankamai brandaus amžiaus, mažamečių vaikų atžvilgiu, kaip tvirtina bylos duomenys, kartais net būdamas blaivus, nors, kaip jis pats tvirtina, turi savo jau suaugusius vaikus. Tai, teismo manymu, patvirtina, jo asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam A. G. už abu seksualinio prievartavimo nusikaltimus skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijoje, šių bausmių trukmę skaičiuojant nuo vidurkio. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę už kiekvieną nusikaltimą, teismas atsižvelgia ir į A. G. aktyvumą šių nusikaltimų padaryme, jo nusikalstamų veiksmų apimtis. Pirmo nusikaltimo metu jis seksualiai prievartavo vieną mažametę, tačiau pakankamai ilgą laiko tarpą. Antras seksualinis prievartavimas truko trumpiau, tačiau jo metu buvo didesnė apimtis kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukreiptų jau į dvi mergaites, kurios tuo pačiu metu buvo tvirkinamos, siekiant jas palenkti kaltinamojo seksualinių poreikių tenkinimui.

Taigi, nesant kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam skirtinos bausmės trukmė nustatytina už pirmą labai sunkų nusikaltimą – artima, o už antrą labai sunkų nusikaltimą – kiek didesnė nei vidurkis.

Parenkant bausmės rūšį už tvirkinamuosius veiksmus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatytos be laisvės atėmimo ir kitos alternatyvios bausmės, teismas įvertina ne tik tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, bet ir tai, kad prieš tai jis buvo padaręs labai sunkų nusikaltimą – E. K. seksualinį prievartavimą ir kad jo tvirkinamieji veiksmai buvo nukreipti į antros mažametės įtraukimą savo seksualinių poreikių tenkinimui. Todėl kaltinamajam už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytam vidurkiui.

Kadangi seksualinio prievartavimo du nusikaltimai pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, todėl bendrinant už juos paskirtas bausmes, teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą. Tvirkinamieji veiksmai labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo padarytų labai sunkių nusikaltimų, be to, sudaro idealią sutaptį su seksualiniu prievartavimu, padarytu abiejų mažamečių atžvilgiu, todėl bendrinant bausmes taikomas ir apėmimo principas (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d.).

Prokuroras nukentėjusiųjų interesais pareiškė civilinius ieškinius (t. 2, b.l. 106-109), prašydamas A. S. priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir E. K. 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų mažametės nukentėjusiosios patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurios pasekmes gali jausti visą gyvenimą.

Prokuroro civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Dėl A. G. padarytų seksualinių prievartavimų ir tvirkinimo abi mažametės neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir psichologinę traumą, kurios pasekmės iki šiol neišnykusios. Taigi, abiems mažametėms buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Spręsdamas priteistinos žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosioms nusikalstamais veiksmais fizinio pobūdžio sužalojimai padaryti nebuvo. A. G. mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris mažametės E. K. atžvilgiu tęsėsi pakankamai ilgą laiką, tačiau sukėlė lengvesnes pasekmes, nei A. S., kuriai reikalinga stacionari psichologinė pagalba. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai padaryti nukentėjusiųjų brandos ir vystimosi laikotarpiu, todėl jų pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Todėl iš kaltinamojo A. G. E. K. priteistina 15000 Lt, o A. S. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus dar ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirbo, neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas žalos išieškojimas, teismo manymu, priteistinos sumos atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl veiksmų E. K. atžvilgiu) ir nuteisti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimu,

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl veiksmų E. K. ir A. S. atžvilgiu) ir nuteisti 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu,

pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (dėl veiksmų E. K. ir A. S. atžvilgiu) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena – 2009 m. gruodžio 22 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Priteisti iš kaltinamojo A. G. 15000 Lt nukentėjusiajai E. K. ir 10000 Lt nukentėjusiajai A. S. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Regina Pocienė