- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-390-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00271-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. M. 721,00 EUR negrąžinto kredito, 177,56 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 719,49 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo G. M. 721,00 EUR negrąžinto kredito, 177,56 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 259,56 EUR mokėjimo palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1158,12 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 14 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti sutarties priedai ir iš viso atsakovui buvo suteiktas 749,95 EUR vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, liko skolingas ieškovui 721,00 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 177,56 EUR bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo. 2017-06-29 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutarties nevykdė bei vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.250 str., 6.205 str., priteisė ieškovei 721,00 EUR negrąžinto kredito ir 177,56 EUR bendros vartojimo kredito kainos.
6. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.37 str. 3 d. bei atsižvelgdamas, jog atsakovas yra vartotojas konstatavo, jog prašomos priteisti mokėjimo palūkanos 719,49 EUR laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl mažintinos iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.) ir priteistinos už metus. Atsižvelgdamas į tai, ieškovei iš atsakovo priteisė 259,56 EUR palūkanų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3812-675/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. M. 719,49 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 719,49 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo. Pažymėjo, jog nors teismas ir teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais.
9. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti LR CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, LR CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka.
10. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta, kad apeliantė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydama ne 110,00 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 76,52 proc. metine palūkanų normą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantė, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo, taikant 76,52 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo geranoriškai tik už 476 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. birželio 6 d. sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti beveik (tris) metus.
11. Pirmosios instancijos teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., kai tuo tarpu, net ir šiuo metu galiojančio LR VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų. Sutarties sudarymo metu galiojusioje LR VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje (Suvestinė redakcija 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Taigi, sutartyje įtvirtinta 116,30 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 79,68 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
12. Atsakovas G. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta pilna apimtimi tenkinti reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nustatyta, kad 2015 m. kovo 14 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai buvo sudarytas vartojimo sutarties priedas, atsakovui iš viso buvo suteiktas 749,95 EUR vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas sutartyje nurodytais terminais neatsiskaitė su kreditoriumi. 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio perdavimo sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovo 721,00 EUR negrąžinto kredito, 177,56 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 719,49 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 721,00 EUR negrąžinto kredito, 177,56 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 259,56 EUR mokėjimo palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo ir 84,40 EUR bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių dalyje, kuria ieškovės prašyta priteisti 719,49 EUR mokėjimo palūkanų suma sumažinta iki 259,56 EUR.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
18. Remiantis CK 6.870 straipsniu paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
19. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė palūkanas aiškiai per didelėmis. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 110 proc. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį susideda iš visų išlaidų, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Vienas iš bendros vartojimo kredito kainos elementų yra palūkanos, kurių metinė norma pagal Specialiąsias sąlygas yra 79,68 proc. Ieškiniu prašoma priteisti 719,49 EUR suma paskaičiuota taikant palūkanų normą 79,68 proc.
21. Skundžiamu sprendimu už akių sumažinta buvo mokėjimo palūkanų dalis, kurią prašyta priteisti po sutarties nutraukimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir sutartį. Sutarties nuostatos ir CK 6.872 straipsnio 2 dalis patvirtina pareigą mokėjimo palūkanas mokėti iki kredito grąžinimo. Kadangi atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažinti.
22. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228⁴ straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
23. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Taigi, konkrečiu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
24. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi, būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 476 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15 EUR žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu , 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 721,00 EUR (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą) negrąžinto kredito, 177,56 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 56 centus) bendros vartojimo kredito kainos, 719,49 EUR (septynis šimtus devyniolika eurų 49 centus) mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1618,05 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,40 EUR (aštuoniasdešimt keturis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.