Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3366-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
e1-3366-369/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35735-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3366-369/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35735-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, dirbti, ar registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 21.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 90 val. per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21.11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, tai yra žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja motina I. M. dešine ranka griebė jai už kaklo ir suspaudęs smaugė 5 sekundes, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo mama I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir broliu V. M.. Šiuo metu dirba, gauna pastovias pajamas. Galvos traumų nėra turėjęs, psichikos sveikatos centruose ar ligoninėse gydėsi, lankėsi pas psichologus bei psichiatrai paskyrę buvo psichotropinius vaistus, šiuo metu nieko nevartoja, narkologo įskaitoje nėra įregistruotas. 2023 m. rugsėjo 16 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis atėjo namo (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs 0,5 litro trauktinės „Trejos devynerios“, ir 0,5 litro „Radlerio“. Kai atėjo, paprašė mamos su juo nebendrauti, nes yra išgėręs. Po kiek laiko jis išėjo parūkyti į balkoną, tada mama pradėjo ant jo šaukti ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis dar kartą mamą įspėjo, kad ji prie jo nelįstų, nes jis yra neblaivus, taip pat pasakė, kad nori pailsėti ir pamiegoti. Mama nenustojo ant jo šaukti, dėl ko vėl ją informavo, kad yra neblaivus. Po ko mama ant jo toliau šaukė ir jis padėjo savo dešinę ranką jai ant peties ir šiek tiek suspaudė, o pas ją oda yra tokia, kad kiek paspaudus iš karto išryškėja mėlynė. Kai spaudė, mamai žiūrėjo piktai į akis. Po ko mama atsitraukė, o jis necenzūriškai ją „pasiuntė“. Po ko mama pradėjo rėkti ir savo kaire ranka suėmė už gerklės ir pradėjo rėkti bei save daužė į spintą. Tada berėkdama pradėjo sakyti, kad ją puola ir smaugia, nors jis buvo atsitraukęs. Po ko jie abu apsižodžiavo ir ji nuėjusi iškvietė policijos pareigūnus ir pagrasino, kad jį pasodins ir padarys, kad jis čia negyventų. Žinodamas, kad jį sulaikys, jis pasišalino į lauką, nes žinojo, kad jo policijos pareigūnai neklausys. Po kiek laiko jis nusiraminęs grįžo namo, kiek jam pasirodė, buvo jau blaivus ir norėjo mamos atsiprašyti bei paprašė, kad atidarytų duris, nes norėjo paimti savo daiktus, tačiau mama jo neįleido. Po ko pakartotinai paskambino, jos atsiprašė ir paprašė įleisti, ji sutiko. Kai atėjo namo, mama nurodė, kad tai jis prieš ją smurtavo ir jį policijos pareigūnai sulaikė ir atvežė į areštinę. Mama šaukia jau ne pirmą kartą, bet kad save žalojo, tai buvo pirmas kartas. Savo kaltę pripažįsta iš dalies ir labai gailisi. Kol kas neturi jokios kitos galimybės gyventi kitu adresu, norėjo užsidirbti pinigų ir išsikelti.

Papildomai apklaustas 2023 m. lapkričio 17 d. E. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad yra davęs parodymus pirminės apklausos metu, ten prisipažino iš dalies. Buvo piktas įvykio dieną. Susierzinęs. Įvykio dieną tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas. Jis prašė motinos, kad ji prie jo nelįstų. Tačiau motina vis tiek su juo konfliktavo. Prašė motinos tris kartus, kad ji prie jo nelįstų, nes yra pavargęs ir yra piktas, tačiau motina nekreipė dėmesio į jo prašymus ir toliau lindo prie jo dar labiau. Tada jis įpykęs, susinervinęs čiupo motinai už kaklo ir suspaudė. Motina tada jį nustūmė nuo savęs ir išbėgo į lauką kviesti policijos. Jis tada pasišalino iš buto. Vėliau kai grįžo namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jį išvežė į policijos įstaigą. Jis apgailestauja, kad sukėlė motinai fizinį skausmą. Sutinka su bausme, kuri jam bus paskirta.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. 21.11 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant namie, grįžo namo sūnus E. V.. Jam padarė valgyti ir padėjo ant stalo. Jam atsisėdus prie stalo valgyti, jis pavalgė ir pradėjo apsimetinėti, jog miega. Jai pasakius jam, kad jis paduotų jai lėkštę, jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir grasinti, jog užmuš ją bei jos kitą sūnų V. M., kuriam ir priklauso gyvenamoji vieta, kurioje įvyko konfliktas. Bevykstant grasinimams, svetainės kampe E. V. puolė ją smaugti kaklo srityje su dešine ranka, jai jį pastūmus nuo savęs, jis dar kartą į tą pačią vietą kaklo srityje griebė už gerklės ir bandė smaugti, to pasekoje jai sukeldamas iki šiol jaučiamą fizinį skausmą, kurį įvertintų 5 iš 10 pagal vertinimo skalę. Antro bandymo metu vėl jį stūmė nuo savęs ir bėgo į laiptinę kviesti policiją. Jai bekviečiant policiją, E. V. pasišalino iš įvykio vietos. Anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto jos atžvilgiu, E. V. iki šiol turi probaciją.

Papildomai apklausta I. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jos vyriausiajam sūnui V. M.. Bute gyvena ji, jos sūnus V. M. ir iki minėto įvykio gyveno kartu sūnus E. V.. Įvykio dieną bute tarp jos ir E. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jau tiksliai neprisimena. Konflikto metu E. buvo agresyvus, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Tuomet konflikto metu E. dešine ranka griebė jai už kaklo ir suspaudęs pradėjo smaugti, smaugė 5 sekundes, kol ji jo nuo savęs nenustūmė. Kai E. ją smaugė, ji jautė fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina 5 balais pagal 10 balų skalę. Tuomet kai nustūmė E. nuo savęs, jis dar kartą priėjęs bandė jai griebti už kaklo, tačiau ji pabėgo į koridorių ir iškvietė pareigūnus. Tada daugiau į butą negrįžo. Policijos laukė lauke. Kol laukė policijos pareigūnų, E. pasišalino iš buto. Atvažiavus policijos pareigūnams paaiškino, kas nutiko, pasakė, kad turi pretenzijų sūnui, kad nori rašyti pareiškimą. Jos paklausė, ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, atsakė, kad pagalbos jai nereikia, nes akivaizdžių sužalojimų nėra, tik skauda gerklė. Todėl greitoji iškviesta nebuvo, į ligoninę ji nevažiavo. Taip pat vėliau dėl šio įvykio į gydytojus nesikreipė ir nesikreips. Jai buvo duota užduotis atlikti kūno tyrimą, tačiau ji nesikreipė, nes kaip minėjo jai akivaizdžių sužalojimų nebuvo, mėlynių irgi, tik porą dienų skaudėjo gerklė. Ji jokio civilinio ieškinio sūnaus E. V. atžvilgiu nereikš. Jai yra padaryta fizinė žala, nes jautė fizinį skausmą smaugimo metu. Ji nori tik, kad sūnus už tai būtų nubaustas, kadangi jau už tai yra teistas, kad smurtavo jos atžvilgiu. E. V. laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės, kol vyksta tyrimas negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kažkur kitur.

2023 m. rugsėjo 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nukentėjusioji I. M. kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, jame nurodydama, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. 21.11 val. (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jos sūnus E. V. ją puolė ir pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai besiginant ir jį pastūmus, jis pasišalino. Prie protokolo yra pridėta fotolentelė, kurios vienoje nuotraukoje užfiksuota nukentėjusioji su smurto žymėmis kaklo srityje.

2023 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto pranešimo garso įrašas. Atlikus apžiūrą nustatyta: apžiūrima viena laikmena per „Windows Media Player“. Apžiūrimas BPC garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92223079324, skambučio pradžia 2023-09-16 21 11 12)“ gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė 00:38 min. Operatorius – 112. Pranešėjas – I. M.. Operatorius – 112. Pranešėjas – Laba diena, labas vakaras. Operatorius – Labas vakaras. Pranešėjas – Norėčiau išsikviesti į savo adresą policiją. Operatorius – Kokiu adresu tiksliau? Pranešėjas – (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Atėjo jaunesnis sūnus ir pradėjo šokinėti, aš nežinau ką jis pavartojęs, pradėjo smaugti vėl iškart, bus pareiškimas. Operatorius – Sakykit pas jus į laiptinę užeiti nėra kodo? Pranešėjas – Yra kodas, bet pas mus kol kas durys atidarytos. Operatorius – Greitosios reikia? Pranešėjas – Ne, nereikės. Operatorius – Jūsų vardas pavardė? Pranešėjas – I. M.. Operatorius – Mažamečių vaikų nėra pas jus? Pranešėjas – Ne, ne, ne. Operatorius – Gerai, laukite tada. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas – Gerai, ačiū. Garso įrašo pabaiga.

2023 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Atlikus apžiūrą nustatyta: apžiūrimos keturios laikmenos per ,,Windows Media Player'' leistuvą. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230916-211918UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min 00 s. Kairėje pusėje apačioje matoma data 2023-09-16 ir laikas 21:19 val. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Pareigūnai prieina prie I. M. (senyvo amžiaus moteris, apsivilkusi tamsiai mėlynos spalvos naktinius drabužius). Prie moters stovi ir asmuo Nr. 2 (vidutinio amžiaus vyras, apsivilkęs juodos spalvos megztinį ir juodos spalvos kelnes, teigia, jog yra I. M. kaimynas). I. M. teigia, jog ją sūnus pradėjo stumdyti, smaugti, vėliau įvariausiais žodžiais išvadino ir išėjo iš namų. Pareigūnai paprašo moters parodyti veidą. Ant veido yra matomos smurto žymės. Tuomet pareigūnai užeina į buto vidų. Moteris parodo, kur viskas įvyko. Vienas iš pareigūnų užfiksuoja įvykio vietą. Pareigūnai paklausia abiejų asmenų, kaip atrodo sūnus. Pareigūnas paklausia, kur sūnus gyvena, I. atsako, jog sūnus gyvena tame pačiame bute, kur ir ji. Pareigūnas paklausia, ar sūnus buvo blaivus, ji atsako, jog kažko tikrai pavartojęs, tačiau ko – pasakyti negali. I. M. pareigūnams papasakoja, jog tai nėra pirmas kartas, kada sūnus prieš ją smurtauja. Ji teigia, jog ir anksčiau yra parašiusi pareiškimą sūnui dėl smurto, todėl sūnui yra skirta probacija. Tuomet pareigūnai susirašo asmenų duomenis. Asmuo Nr. 1 teigia, jog konflikto nematė, tačiau matė, kaip sūnus išėjo iš buto. Vėliau pareigūnas paklausia I., kaip prasidėjo konfliktas. I. M. teigia, jog sūnus grįžo namo, ji jam padavė valgyt. Tuomet jis pradėjo su lėkšte trankyti į stalą. I. lėkštę atėmė, tam, jog sūnus nesitrankytų. Ir tuomet sūnus griebė jai už gerklės. Vėliau pasiėmė ir peilį į rankas, pradėjo moteriai grasinti, jog jis ją užmuš. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230916-211942UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 20 min. 02 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 21:19 val. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas kitam vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20230916-211918UTC+0300“, kadangi įvykio vietoje dalyvavo 2 pareigūnai su dviem kūno kamerom. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230917-032939UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 10 min. 17 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 03:29 val. Vaizdo įraše pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Tuomet užeina į butą, kuriame yra I. M. kartu su sūnumi E. V. (šviesiaplaukis vyras, apsivilkęs juodos spalvos striukę). Pareigūnai paklausia E. V., ar neturi draudžiamų daiktų su savimi, asmuo atsako, jog neturi. Visi daiktai, kuriuos sūnus turėjo, buvo padėti ant stalo. Pareigūnas daiktus surenka. Vėliau pareigūnas patikrina E. V.. Pareigūnė perspėja asmenį, jog jis turės važiuoti iki komisariato. Pareigūnai uždeda antrankius E. V.. I. M. atneša sūnui batus, tačiau E. teigia, jog jam skauda per antrankius užsidėti batus. Vėliau pareigūnė paklausia, ar negaila savo motinos, tačiau E. atsako, jog ją išvis reikėtų pakarti. Tuomet pareigūnai išveda asmenį iš buto ir įsisodina į tarnybinį automobilį. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230917-033221UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 07 min. 06 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 03:32 val. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas kitam vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20230917-032939UTC+0300“, kadangi įvykio vietoje dalyvavo 2 pareigūnai su dviem kūno kamerom. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. V. žodinio konflikto su savo motina metu, tyčia dešine ranka griebė jai už kaklo ir suspaudęs smaugė 5 sekundes, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. vakare neblaivus grįžo namo, tarp jo ir motinos kilo konfliktas, nes ji jam priekaištavo ir nuo jo neatstojo, todėl jis supykęs čiupo motinai už kaklo ir suspaudė. Motina tada jį nustūmė nuo savęs ir išbėgo į lauką kviesti policijos. Nukentėjusioji patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes – tai yra nurodė, kad namie sukonfliktavo su savo sūnumi E. V., šis buvo agresyvus, keikė ją necenzūriniais žodžiais, po to E. dešine ranka griebė jai už kaklo ir suspaudęs pradėjo smaugti, smaugė 5 sekundes, kol ji jo nuo savęs nenustūmė. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė dėl tokių kaltinamojo veiksmų jautusi fizinį skausmą, kurį įvertino 5/10 balų. Policijos pareigūnų body kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnai patvirtino matę smurto žymes ant nukentėjusiosios kaklo. Byloje yra pateikta jų daryta nuotrauka su paraudimu ant I. M. kaklo. Nukentėjusioji ir kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad jie gyveno kartu.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš motiną sukėlė jai fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. E. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš faktinį šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje teistas du kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka daugiausiai už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto. Duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu nedirba, duomenų apie išlaikytinius nėra. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, už smurto naudojimą šeimos narių atžvilgiu teisiamas jau antrą kartą, jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi E. V. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 3 mėnesiams. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą neskiria intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jam skirtini įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. M., dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi E. V. iki 2023 m. gruodžio 18 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintina. E. V. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugsėjo 17 d. 3.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. 16.34 val. (2 paras), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BPK 140 str. 13 d.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. V. (E. V.) skirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 9 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. V. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja I. M., dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju įskaityti į arešto bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. 3.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. 16.34 val. (2 paras).

Kardomąją priemonę– įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti E. V., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas